jurgis razma

Seimo vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma sako, kad mokesčių reformos įtraukimas į parlamento rudens sesijos darbų programą dar nereiškia, jog projektai bus svarstomi plenarinių posėdžių metu. Jis aiškina, kad tam reiktų plataus politinio sutarimo, o šiai dienai toks variantas nėra tikėtinas. „Įtraukimas į darbų programą viešoje erdvėje labai sureikšmintas.

Pirmadienį Seimo vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma registravo siūlymą supaprastinti parlamentarų teisinės neliečiamybės naikinimo procedūrą. Įstatymo projekte siūloma, kad tuo atveju, kai pats Seimo narys pritaria, jog jo teisinis imunitetas būtų pašalintas, Seimas tai galėtų padaryti be Statute šiuo metu numatyto įpareigojimo steigti specialiąją tyrimo komisiją.

Šalies vadovui Gitanui Nausėdai ketvirtadienį pasirašius dekretą dėl Andriaus Kubiliaus kandidatūros į eurokomisarus, neeilinę Seimo sesiją šiuo klausimu planuojama surengti rugsėjo 3 dieną. „Dar iki galo nėra nuspręsta, bet esame apsistoję ties rugsėjo 3-iąją. Tai preliminarus sumanymas, nes datą dar reikia suderinti su Seimo frakcijų seniūnais“, – Eltai ketvirtadienį teigė parlamento vicepirmininkas Jurgis Razma. „Manau, kad kitos savaitės pradžioje dėl tikslios datos jau turėtų būti aišku.

Seimo vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma siūlo supaprastinti parlamentarų teisinės neliečiamybės naikinimo procedūrą. Pasak parlamentaro, tuo atveju, kai Seimo narys pats pritaria, kad jo teisinis imunitetas būtų pašalintas, Seimas tai galėtų padaryti be Statute šiuo metu numatyto įpareigojimo steigti specialiąją tyrimo komisiją. Tokį įstatymo projektą politikas ketina pateikti Seimo rudens sesijos metu.

Laikinai konservatorių frakcijai vadovaujantis Jurgis Razma sako, kad sprendimo dėl Andriaus Vyšniausko dalyvavimo rinkimuose nereikėtų lyginti su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) verdiktu Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui. Politiko teigimu, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atveju dėl į „čekiukų“ skandalą galimai įsivėlusio bendrapartiečio pasielgta kur kas principingiau.

„Čekiukų“ istorijoje įsivėlusiam Andriui Vyšniauskui pasitraukus iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos gretų ir palikus Seimo konservatorių frakcijos seniūno postą, jį laikinai užėmė parlamento vicepirmininkas Jurgis Razma. Visgi, politikas tikina nenorįs tapti nuolatiniu frakcijos vadovu. „Nelabai svarstyčiau (galimybę tapti nuolatiniu seniūnu – ELTA), mat yra tokia geografinė problema. Kai aš, vis dėlto, gyvenu Rietavo krašte, tai ne visada būnu Vilniuje.

Seimo konservatoriai kitą savaitę turėtų apsispręsti, kas pakeis į žemės ūkio ministrus paskirtą Kazį Starkevičių parlamento Ekonomikos komiteto pirmininko pareigose. Pasak laikinojo konservatorių frakcijos seniūno Jurgio Razmos, kitą savaitę planuojamos neeilinės Seimo sesijos metu jau galėtų būti paskirtas naujasis komiteto vadovas. „Manau, kad kitą savaitę mes viską išspręsime.

Penktadienį vykusiame Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdyje iš einamų pareigų pasitraukus TS-LKD frakcijos Seime seniūnui Andriui Vyšniauskui, nuspręsta, kad frakcijai laikinai vadovaus pirmasis seniūno pavaduotojas Jurgis Razma. Dėl nuolatinio frakcijos vadovo bus sprendžiama kitame frakcijos posėdyje.

Seimo vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma siūlo įpareigoti pareigūnus liudyti laikinosioms parlamentinių tyrimų komisijoms, aiškiau numatyti šalies vadovo apklausos ypatumus. „Galima sakyti, kad projektas yra šiek tiek susijęs su paskutiniu metu dirbusia (Valstybės saugumo departamento pranešėjo – ELTA) komisija, nes jai dirbant iškilo tam tikri konfliktai dėl informacijos gavimo, negavimo.

Konservatorius Jurgis Razma siūlo įpareigoti pareigūnus ir politikus liudyti Seimo laikinosiose tyrimo komisijose, taip pat įtvirtinti kriterijus, kada institucijos komisijai galėtų neatskleisti dalies informacijos. Tą numatantį įstatymo projektą J. Razma registravo trečiadienį. Šios pataisos parengtos Seimui pavasarį pritarus vadinamosios Valstybės saugumo tarnybos (VSD) pranešėjo komisijos išvadoms, o prezidentui Gitanui Nausėdai atsisakius liudyti komisijai.

Iš posto išlėkusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė surado drąsos pasikalbėti su savo vyru ir išsiaiškino, kad kelionę privačiu lėktuvu į Dubajų jos šeima gavo dovanų. Politikė sumokėjo ir gyventojų pajamų mokestį: už tris asmenis beveik 3000 eurų. Tai reiškia, kad ministrės šeimai dovanotos kelionės į Dubajų vertė kartu su viešbučiu siekia beveik 20 tūkstančių eurų.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės atsistatydinimo. Taip nutiko po to, kai trečiadienio vakarą M. Navickienė pranešė paliekanti ministrės postą. Ketvirtadienį ji surengė spaudos konferenciją, kurioje turėjo paaiškinti savo ryšius su tolimais sutuoktinio giminaičiais, tarp kurių yra už sukčiavimą teistas Vilhelmas Germanas bei nepatikima investuotoja pripažinta Ieva Trinkūnaite.

Reaguodamas į parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio sprendimą atsisakyti parlamento mandato, Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma ieško būdų keisti galiojančią apkaltos tvarką. Jo nuomone, ši procedūra turėtų būti tęsiama ir tuo atveju, jei priesaiką sulaužęs Seimo narys atsisako mandato savo iniciatyva. „Esu davęs pavedimą savo patarėjai, kad ji pasižiūrėtų. Kaip būtų galima padaryti, kad procedūra dėl apkaltos būtų tęsiama ir parlamentarui atsisakius mandato.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija ketvirtadienį spręs, ką deleguoti į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko postą. „Frakcijoje ryte susirinksime ir išsirinksime. Aš prognozuoju, kad vienintelis komitete esantis generolas (Arvydas Pocius – ELTA) gali užimti šias pareigas“, – Eltai teigė konservatorių frakcijos seniūnės pavaduotojas Jurgis Razma. Jis tikina ketinantis palaikyti realiausiu kandidatu laikomo generolo Arvydo Pociaus kandidatūrą.

Dalies parlamento sandėlyje esančių suvenyrų tinkamumu abejojantis Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma siūlo suburti darbo grupę, kuri rūpintųsi su Seimo sandėlio asortimentu susijusiais klausimais. Politikas mano, kad šiai grupei galėtų vadovauti Seimo valdybos narys, kuriam ir kristų atsakomybė dėl Seimo narių rinkėjams skirtų dovanų. „Aš ketinu pasiūlyti valdybai, sudaryti darbo grupę, kuri spręstų Seimo suvenyrų klausimus.

Šią savaitę Seimo nariai patenkino prokurorų prašymus ir panaikino Remigijaus Žemaitaičio teisinę neliečiamybę. Žemaitaitį prokurorai įtaria antisemitizmu ir kurstymu prieš žydus. Jis pats ginasi, kad su juo politiškai bandoma susidoroti, nors ir dėkoja už nemokamą politinę reklamą. Susitvarkę su Žemaitaičiu, konservatoriai bandė pakeisti įstatymus, kad kalėjime sėdintis Vytautas Gapšys negautų tūkstantinės išeitinės kompensacijos, tačiau Seimas tam nepritarė.

Atsižvelgdama į 50 Seimo narių siūlymą, parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen šaukia neeilinę Seimo sesiją. Neeilinė Seimo sesija šaukiama šių metų vasario 12–15 dienomis, skelbiama parlamento pirmininkės pasirašytame potvarkyje. Opozicijai prakalbus apie poreikį rengti neeilinę Seimo sesiją, šios iniciatyvos ėmėsi valdantieji. Kaip Eltai teigė Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma, pirmadienį jau buvo surinkta 50 parašų neeilinei sesijai šaukti.

Seimo pirmasis vicepirmininkas Jurgis Razma registravo pluoštą Seimo statuto pataisų, daugiausiai susijusių su plenarinių posėdžių organizavimo tvarka. „Galiojančiame Seimo statute pastebėta keletas teisinių spragų ar nuostatų, kurios nepakankamai gerai reglamentuoja kai kurias Seimo darbo procedūras“, – sako J. Razma aiškinamajame rašte.

Pirmasis Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma siūlo keisti Seimo statutą ir užkirsti kelią teistiems, priesaiką sulaužiusiems parlamentarams gauti išeitinę kompensaciją. Pasak jo, tokiu elgesiu parlamentaras kenkia Seimo reputacijai, todėl jam neturėtų priklausyti dar ir išeitinė išmoka.

Gavus generalinės prokurorės prašymą panaikinti parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio neliečiamybę, Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma sako, kad dėl šio klausimo neeilinė sesija skelbiama veikiausiai nebus. Tačiau, pasak jo, neliečiamybės panaikinimas antisemitizmu kaltinamam parlamentarui iki kovo mėnesį prasidedančios sesijos galėtų būti svarstomas, jei atsirastų daugiau, skubos tvarka sprendžiamų, klausimų. „Nežinau, ar tai gali tapti pagrindu neeilinei sesijai.

Seimo pirmasis vicepirmininkas Jurgis Razma siūlo atsisakyti privalomo slapto balsavimo dėl apkaltos formuluočių, išeitinės išmokos, jei Seimo narys įkalintas, taip pat vardinio balsavimo procedūros. Iš Seimo statuto J. Razma siūlo išbraukti nuostatą, kad dėl kaltinimo formuluočių apkaltos proceso metu balsuojama tik slapta.

Parlamento vicepirmininkas Jurgis Razma trečiadienį ketina registruoti Seimo statuto pataisas, kuriomis siūloma apkaltų metu atsisakyti slapto balsavimo. Konservatorius pripažįsta, kad šiuos statuto pakeitimus inspiravo nepavykusi įkalinimo bausme nuteisto „darbiečio“ Vytauto Gapšio apkalta. „Siūlau kelias Seimo statuto pataisas, tarp jų ir atsisakymą slapto balsavimo. Nes Seimo statuto 115 str. yra tokia nuostata, kad apkaltos metu dėl atskirų kaltinimo punktų balsuojama slaptai.

Seimas pradėjo apkaltą politinės korupcijos byloje nuteistam ir puspenktų metų įkalintam darbiečiui Vytautui Gapšiui. Slaptai dėl mandato atėmimo parlamentarai balsuos jau kitą savaitę, prieš pat Kalėdas. Seimo vadovybė prašo Kalėjimų tarnybos per apkaltą atlydėti Gapšį į parlamentą, kad šis galėtų pasisakyti Seime. Vytauto Gapšio kėdė Seimo salėje tuščia. Puspenktų metų bausme nuteistas darbietis jau trečią savaitę leidžia už grotų Kauno kalėjime.

Iš už Kauno kalėjimo sienų – netikėtas Vytauto Gapšio prašymas. „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje dėl kyšininkavimo nuteistas darbietis norėtų nuotoliu jungtis į Seimo komitetų posėdžius – tiesiai iš kalėjimo. Mandatą Seimo narys vis dar turi, tad Darbo partija tokį kolegos pageidavimą palaiko. Tačiau kiti seimūnai atkerta, kad V. Gapšys šitaip tyčiojasi iš parlamento darbo. Tiesa, panašu, kad Seimo nariui už grotų teks pasiieškoti kitos veiklos – Kalėjimų tarnyba prašymą atmetė.

 Seimo pirmasis vicepirmininkas Jurgis Razma sako, kad opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovo Vytauto Gapšio apkalta planuojama gruodžio 21 dieną. „Gruodžio 21 dieną bus siūloma rengti apkaltą V. Gapšiui po to, kai Aukščiausiasis Teismas netenkino jo prašymo ir nesustabdė Apeliacinio teismo skirtos įkalinimo bausmės.

Kitą savaitę Seime vyks du 2024 metų valstybės biudžeto svarstymai, ketvirtadienį pranešė Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.   „Kitą savaitę galima pavadinti biudžeto klausimų savaite, nes antradienį numatytas kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pirmasis, o ketvirtadienį – antrasis svarstymas.

Santykiai tarp koalicijos partnerių įtempti. Knygas prie Seimo deginęs laisvietis Tomas Vytautas Raskevičius klausė, ar ši Vyriausybė ir premjerė Ingrida Šimonytė turi daugumos pasitikėjimą.

Valdančiųjų noras pamokyti Seimo skandalistus – Petrą Gražulį ir Remigijų Žemaitaitį – kelia vis daugiau chaoso parlamente, o parlamentarams atsiranda tik dar daugiau progų skleisti savo skandalingas žinutes. R. Žemaitaitis pradėjo keiktis iš Seimo tribūnos, konservatorius Arūnas Valinskas pasižadėjo viešai suvalgyti komisijos išvadą, o neatlaikiusi Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad viskam yra ribos.

Seimas ketvirtadienį ėmėsi svarstyti siūlymą pradėti apkaltos procesą Mišrios Seimo grupės nariui Remigijui Žemaitaičiui dėl antisemitinių pareiškimų. Parlamentaras panoro diskusijos metu parodyti filmą, o šis prašymas sukėlė diskusijų bangą Seime. Posėdžio pradžioje pirmininkaujantis Jurgis Razmas paprašė Seimo narių dėmesio.

34-ais nepriklausomybės metais Lietuva pasiekė tokį progresą, kad net švietimo ir mokslo ministras nežino, kaip atsakyti į kažkada elementarų klausimą – kiek yra lyčių? Ir atsakymo nežino, ar pasakyti bijo, ne tik šis ministras, bet ir parlamentarai, politikai ir valstybės vadovai. Štai Mindaugas Puidokas į Seimą švietimo, mokslo ir sporto ministrui Gintautui Jakštui atnešė dovanų anatomijos vadovėlį.

Valdantieji antradienį vyksiančiame Seimo posėdyje ketina teikti projektą dėl apkaltos antisemitiniais pasisakymais pasižymėjusiam parlamentarui Remigijui Žemaitaičiui. „Atsiranda apkaltos iniciatyvos pateikimas ir atitinkamo Seimo nutarimo pateikimas“, – Seimo seniūnų sueigoje pirmadienį informavo Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma.

Pirmasis Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma teigia, kad parlamentarams reikėtų iš naujo svarstyti jų darbo sąlygas reglamentuojantį įstatymo projektą. Šią idėją politikas iškėlė trečiadienį per Seimo valdybos posėdį svarstant, ką reikėtų daryti su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateiktomis rekomendacijomis dėl parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimo. „Reikėtų gal dar kartą bandyti teikti įstatymą.

Konservatorių partijoje bręsta permainos. Du Seimo nariai – Audronius Ažubalis ir Valdas Rakutis – skelbia steigiantys Respublikonų bendruomenę. Taip jie maištauja prieš esą pernelyg liberalią konservatorių politiką. Politologų tokie manevrai nestebina – valdantieji konservatoriai esą klimpsta į rimtą krizę. Parodomoji konservatorių vienybė – vis trapesnė.

Vyriausybė nepritaria konservatoriaus Jurgio Razmos parengtai ir Seime svarstomai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisai, pagal kurią savarankiškai Lietuvoje dirbantys ir mokesčių nemokantys užsieniečiai, pavyzdžiui, pavėžėjai, mokėtų avansinį pelno mokestį. Tokia Vyriausybės išvada, kuriai, Finansų ministerijos siūlymu, pritarta pirmadienį, bus teikiama Seimui.

Finansų ministerija siūlo Vyriausybei nepritarti konservatoriaus Jurgio Razmos parengtai ir Seime svarstomai pataisai pažaboti savarankiškai dirbančius ir mokesčių nemokančius užsieniečius, pavyzdžiui, pavėžėjus.

Seimas antradienį įteisino atlyginimą savivaldybių tarybų nariams, kuris sudarys 20 proc. nuo konkrečios savivaldybės mero darbo užmokesčio. Toks atlyginimas per mėnesį sudarys nuo 605 iki 756 eurų per mėnesį atskaičius mokesčius ir netaikant neapmokestinamojo pajamų dydžio. Skirtumas tarp išmokų priklauso nuo gyventojų skaičiaus savivaldybėje. Šios pajamos bus traktuojamos kaip darbo užmokestis ir bus pradedamos mokėti nuo šių metų liepos, jei įstatymo pakeitimą pasirašys prezidentas.

Čekučių skandalui sukrėtus savivaldą ir politines partijas, buvo pasiūlyta savivaldybių tarybų nariams kas mėnesį mokėti fiksuotas išmokas už darbą ir atsisakyti lėšų padengimo pristatant čekius už išlaidas, kai tai susiję su tarybos nario darbu. Šiuo metu savivaldybių tarybų nariams siūloma mokėti 20 proc. nuo mero algos.

Savivaldybių pinigų grobstymo skandalas apraizgė ir Jonavą, kur savivaldybės tarybos nariai galimai piktnaudžiauja jonaviečių pinigais: stengiasi panaudoti kiekvieną centą, priduoda kuro čekius, atsiskaito už degalus 47 skirtingomis kortelėmis. Taip pat už mokesčių mokėtojų pinigus perka televizorius. Skandalas kelia vis daugiau aistrų ir Seime, kur patys konservatoriai įnirtingai ginčijasi – reikia ar nereikia pirmalaikių Seimo rinkimų, ar naujos Vyriausybės.

Surengti priešlaikinius rinkimus sumąstę Gabrielius Landsbergis ir premjerė Ingrida Šimonytė vadovaujasi savita logika, kurią trečiadienį bandė išdėstyti partijos frakcijos nariams. Abu šie politikai mano, kad į čekučių skandalą patekusius kolegas iš Vyriausybės reikia ginti iki paskutinio šūvio, nes šie esą nepadarė nieko blogo. Tiesiog buvo įtvirtinta prasta savivaldos politikų kanceliarinių išlaidų kompensavimo sistema.

Praėjus daugiau nei metams nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios, Seime parlamentarus šauliai mokė pilietinio pasipriešinimo įgūdžių. Mat iškilus karo grėsmei ar karo padėties atveju, parlamento veikla – gyvybinė šalies funkcija, ir į posėdį išrinktieji turėtų susirinkti. Šauliai politikus mokė ir išgyvenimo – rišti turniketus, atlikti kitas skubios medicinos procedūras, susikrauti išgyvenimo krepšius, o taip pat – kaip naudotis ginklais.

Dėl išlaidų savivaldoje vieni politikai teisinasi, kiti traukiasi iš partijų, treti išvis kaltais nesijaučia, sako, tokios tvarkos buvo. Ką daryti, kad tokių tvarkų nebūtų? Ką gali padaryti ir ar ką nors darys pačios partijos? Pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su TS-LKD politikais, Seimo pirmininkės pavaduotojais Jurgiu Razma ir Pauliumi Saudargu, šįvakar 19.30 val.

Antro savivaldybių rinkimo išvakarėse Seime parlamentarė Aušrinė Armonaitė su komiku ir visuomenininku Olegu Šurajevu surengė daugelį parlamentarų šokiravusį šou. Parlamentarės kvietimu į posėdžių salę besiveržęs metų Lietuvos valstybės kūrėjo titulu pagerbtas Šurajevas sutrukdė balsavimą, necenzūriniais žodžiais ėmė vadinti ir įžeidinėti jam nepatinkančius Seimo narius.

Seimo etikos sargai pripažino: skandalais pagarsėjęs parlamentaras Petras Gražulis per vieną Seimo posėdį balsavo už kitą Seimo narį šiam nematant. Už tai Gražuliui gresia apkalta ir parlamentaro mandato praradimas. Pats Gražulis sako, kad ar balsavo už Jonauską, ar ne – jis neatsimena, o nuo žurnalistų klausimų bando išsisukti juos puldamas. Seimo kolegų toks parlamentaro elgesys jau nebestebina, o dėl gresiančios apkaltos Seimo valdyba jam grūmoja šiemet nebe pirmą kartą.

Premjerės Ingridos Šimonytės elgesys kelia nerimą, tiek ir konservatoriams, tiek ir opozicijai – sako, premjerė atrodo pavargusi. Pati Šimonytė tokiu rūpesčiu nėra itin patenkinta ir į išsakytas pastabas moja ranka. Tiesa, buvę premjerai pripažįsta, kad darbas įtemptas, todėl reikia rasti laiko ir atsipalaiduoti, išlieti susikaupusį stresą ir netgi papasakojo, kaip jie patys numalšindavo įtampą. Vieni ir krepšinį žaisdavo, ir dviračiais važinėdavo, o kiti griebdavosi net ir bokso kriaušės.

Seimas ketvirtadienį nebalsuos dėl neįgaliųjų socialinės integracijos sistemos pertvarkos nuo 2024 metų. Projektas buvo įtrauktas į posėdžio darbotvarkę, tačiau ryte seniūnų sueigoje nutarta jį išbraukti.    Kaip BNS sakė Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma, reformą įteisinantys Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimai bus tvirtinami kitą savaitę.

Vilniuje prie Seimo šiandien turėjo susirinkti net 30-ies tūkstančių žmonių minia. Bent jau tokiam skaičiui žmonių leidimą prašė ir gavo protestuoti parlamento pašonėje grasinę įvairūs politikieriai. Pagal žmonių skaičių tai būtų buvęs istorinis protestas, bet į istoriją greičiausiai jis įeis visai dėl kitos priežasties – dėl sniego valdžią nuolat keikiantys veikėjai prie Seimo su plakatais ar kartuvėmis neatėjo, o organizatoriai mitingavo internete nuotoliniu būdu.

Iš partijos išmestas parlamentaras Mykolas Majauskas paskelbė, kad sieks tapti Vilniaus meru. Tai reiškia, kad jis mes iššūkį konservatorių iškeltam kandidatui Benkunskui ir neabejotinai susižers dalį jam atitekti turėjusių balsų. Dalis konservatorių niršta – vadina tai politine Majausko išdavyste ir net ragina padėti Seimo nario mandatą. M. Majauskas – ir vėl politinės arenos dėmesio centre. Į jį krypstant žurnalistų kameroms – dar vienas politiko akibrokštas konservatoriams.

Mykolo Majausko ir konservatorių konflikto epopėja baigėsi netikėta atomazga. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas galiausiai pats pasitraukė iš pareigų. Tiesa, iki tol Seimas kone pusdienį švaistė laiką nepasitikėjimo Majausku procedūrai, kurią sugalvojo Agnė Širinskienė, o valdantieji boikotavo. Kone vieną salėje dešiniųjų pusėje likusį Majauską opozicijos nariai gyrė ir liaupsino, o konservatoriai abejoja, ar atsistatydinimas prasikaltusį kolegą išgelbės nuo išmetimo ir iš frakcijos.

Konservatorių partijoje – neregėtas krikščioniškas atlaidumas. Prieš beveik metus ultimatumais iš posto išvarę kolegą Žygimantą Pavilionį konservatoriai grąžina vadovauti Seimo Užsienio reikalų komitetui. Dar metų pradžioje politikas buvo susipykęs ne tik su partijos vadais, bet ir su prezidentūra. Dabar diplomatas dievagojasi išmokęs pamokas ir audrų nebekelsiantis. Tačiau opozicija mano, kad Pavilionis charakterio ilgam nepažabos ir jo sugrįžimas pakenks šalies užsienio politikai.