Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) pastebi, kad šių metų sausį prognozuojamas šilumos suvartojimas 9 proc. didesnis, palyginti su daugiametėmis lauko oro sąlygomis, ir 34 proc. didesnis, palyginti su 2020 metų sausio mėn.
Pasak LŠTA, šiemet šilumos kaina, palyginti su praėjusiais metais, yra mažesnė, tad ji šiek tiek „amortizuos“ šio mėnesio sąskaitas, bet jos vis tiek bus didesnės.
LŠTA prezidentas Valdas Lukoševičius priminė, kad sausio mėnuo dar nesibaigė, be to, po didelių šalčių atėjo atšilimas, todėl sudėtinga numatyti ir pasakyti kiek teks mokėti už šildymą. Anot jo, aiški situacija bus matoma pasibaigus mėnesiui.
Tačiau palyginti su praėjusių metų sausio mėnesiu, šildymas bus brangesnis, kiek brangesnis, priklausys nuo šilumos suvartojimo kiekio ir kainos, kuri kiekviename mieste yra skirtinga.
Vilniečiai mokės daugiau
„Vilniaus šilumos tinklai“ informavo, kad gruodžio mėnesio sąskaitos už šildymą buvo mažesnės negu užpernai, tačiau sausį vartotojai mokės daugiau negu praėjusį mėnesį ir daugiau negu mokėjo pernai sausį.
„Šiemet sausį 1 kilovatvalandės šilumos energija vilniečiams kainuoja mažiau ir sudaro 4,14 ct. Pernai sausį kaina buvo 12,7 proc. didesnė ir siekė 4,74 ct.
O 2020 metų gruodį kilovatvalandės kaina buvo mažesnė negu sausį, ji siekė 3,96 ct, o vidutinė mėnesio oro temperatūra buvo minus 0,2 laipsnio. Atitinkamai, šilumos energijos gruodį miestas suvartojo 16 proc. mažiau nei prognozuojama šių metų sausį. Taigi, mažesnė kaina ir mažesnis šilumos suvartojimas lėmė, kad gruodį vilniečiai gavo maždaug 21 proc. mažesnes sąskaitas nei prognozuojama, kad gaus sausį.
Pernai sausį oro temperatūros vidurkis buvo 1,7 laipsnio, o šiemet, preliminariai skaičiuojant – minus 4,3 laipsnio. Toks temperatūrų skirtumas lėmė, kad bendrovė miestui šiemet sausį prognozuoja pateikti 28 proc. daugiau šilumos energijos. Taigi, nepaisant mažesnės kainos, kur kas didesnis sunaudotos šilumos energijos kiekis lems, kad šiemet sąskaitos už sausį vidutiniškai galimai bus didesnės nei pernykštės“, – komentavo bendrovė.
Įmonė primena, kad sąskaitos už šilumą dydį lemia kilovatvalandės kaina ir šilumos energijos suvartojimas, kurį diktuoja oro temperatūra.
„Tuo metu didesnę dalį kilovatvalandės kainos sudaro vadinamoji kintamoji kainos dalis, kurioje lemiamą vaidmenį vaidina sunaudoto kuro kaina šilumai gaminti, kuri nustatoma biržoje ir yra nuolat kintanti. Šių metų sausį kintamoji dalis sudarė 2,81 ct, gruodį – 2,64 ct. Pernai sausį kintamoji dalis siekė 3,28 ct“, – informavo bendrovė.
Pigiausias šildymas Kaune, o brangiausias Biržuose
Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, sausio mėnesį didžiuosiuose Lietuvos miestuose brangiausiai už šilumą moka Klaipėdos miesto gyventojai – 5,26 ct/kWh. O mažiausias šildymo sąskaitas gauna kauniečiai – 3,71 ct/kWh. Vilniaus gyventojai už šildymą moka 4,14 ct/kWh.
Apskritai visoje Lietuvoje daugiausiai už šildymą moka Biržų gyventojai, jiems šiluma kainuoja 8,67 ct/kWh. Šakių gyventojai moka 7,66 ct/kWh, o Nemenčinės – 7,34 ct/kWh.
Mažiausiai už šildymą moka Utenos gyventojai 3,54 ct/kWh.
Taigi kaina už tą pačią šildymo paslaugą skirtingose vietose skiriasi daugiau kaip du kartus.
Dar rudenį VERT pranešė, kad palyginti su pernykščiu laikotarpiu šiluma atpigo 17 proc, o palyginti su 2012 metais šiemet ji per pus pigesnė.
Kainos mažėjimą lėmė biokuro ir gamtinių dujų kainų mažėjimas. Ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune superkamos šilumos kainos mažėjimas nuo 19 proc. iki 65 proc.
