sąskaitos

Vilniečius netrukus pasieks sąskaitos už praėjusių metų gruodžio mėnesį suteiktas šildymo ir karšto vandens paslaugas. Bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) teigia, kad pirmąjį žiemos mėnesį sąskaitos išliko panašiame lygyje kaip lapkritį, o lyginant su praėjusio šildymo sezono gruodžiu – šildymo kaštai gyventojams sumažėjo apie 18 proc. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 55 Eur, o sename, energetiškai neefektyviame – 94 Eur.

Lietuvoje – naujas elektros kainų šuolis. Palyginti su kalėdine savaite, elektra jau kainuoja dešimteriopai brangiau ir brangsta toliau. Energetikai dėl to kaltina dėl šalčių išaugusią elektros paklausą, silpną vėją, elektrinių ir kabelių remontus užsienyje. Be to, paaiškėjo galutinis ESO 160 milijonų eurų skolos vartotojams grąžinimo planas – gyventojams grąžinimas užtruks 2 metus, o verslui – aštuonerius.

Lietuvos gynybos pramonės įmonėms skundžiantis, kad šalies bankai dažnai vengia joms atidaryti sąskaitas, Lietuvos bankų asociacija teigia, kad dėl to priimami individualūs sprendimai, sąskaitos atidaromos visoms įmonėms, kurios atitinka keliamus reikalavimus. Bankų asociacija pabrėžia, kad kredito įstaigų veikla yra griežtai reglamentuota, bankai ir kredito unijos vertina įvairias galimas rizikas, susijusias su teikiamomis paslaugomis.

Gyventojai piktinasi šį mėnesį gaunantys dvigubai ir dar didesnes nei ankstesnį mėnesį šildymo sąskaitas. Šilumininkai teisinasi, kad brangsta kuras, spaudžia šaltis, tad ir šilumos patiekia daugiau, o už ją tenka mokėti gyventojams. Žmonės piktinasi ir nebegaunantys kompensacijų dėl banke turimų santaupų juodai dienai ar laidotuvėms. Beje, vis plačiau teks atverti pinigines ne tik už šildymą, bet ir už elektrą ir dyzeliną.

Gyventojai jau sulaukia sąskaitų už lapkritį gautą šilumą. Štai vilniečiams jos dvigubai ir daugiau didesnės nei spalį. Šilumos tinklų vadovai ragina nesistebėti, mat šildyti teko visą mėnesį, o ir jis esą buvo šalčiausias pastarąjį penkmetį. Sąskaitomis skundžiasi ir panevėžiečiai, ir šiauliečiai. Tačiau šilumininkai neturi kuo paguosti – kuras brangsta, tad perspėja ruoštis ne mažesnėms sąskaitoms ir už gruodį.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Sostinės gyventojai už lapkričio šildymą turėtų sulaukti panašių sąskaitų nei prieš metus –  šilumos kaina mažėjo vidutiniškai 5 proc., tačiau mėnuo buvo šaltesnis, pranešė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT). Anot įmonės, paskutinį rudens mėnesį šiluma Vilniuje kainavo 8,37 cento už kilovatvalandę (be PVM), kai 2022-ųjų lapkritį jos kaina siekė 8,77 cento.  Tačiau, pasak įmonės atstovės Monikos Merkytės, šiemet dėl šaltesnio lapkričio šildymo sąskaitos yra panašios, kaip ir pernai.

Kauniečių balandį mokamos sąskaitos už kovo mėnesio centralizuotą šildymą bus apie 40 proc. mažesnės nei prieš mėnesį, teigia 123 tūkst. vartotojų Kauno mieste ir rajone bei Jurbarke šiluma aprūpinanti bendrovė „Kauno energija“.  „Ženkliai mažesnes sąskaitas lemia beveik 16 proc. sumažėjusi šilumos kaina ir atšilusi oro temperatūra, lyginant su vasario mėnesiu“, – nurodoma pranešime.  Bendrovės skaičiavimu, už 50 kv.

Sostinėje ir toliau išlieka nuosekliai mažėjančių sąskaitų už šildymą tendencija. Didžiausias šilumos ir karšto vandens tiekėjas Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) praneša, kad siunčiamos sąskaitos už vasario mėnesį suteiktas paslaugas bus mažesnės nei sausio mėnesį, rašoma bendrovės pranešime spaudai. Už 50 kv. m. ploto buto šildymą renovuotame name klientai vidutiniškai mokės apie 50 Eur sąskaitą, nerenovuotame daugiabutyje – 85 Eur.

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) klientams jau paruošė sąskaitas už sausio mėnesį suteiktas šildymo ir karšto vandens paslaugas, rašoma bendrovės pranešime spaudai. Dėl priimto sprendimo gamtines dujas dalinai pakeisti mažasieriu mazutu Vilniuje šilumos kainą pavyko suvaldyti, o sausis buvo šiltesnis nei gruodis, todėl gyventojus pasieks mažesnės sąskaitos. Už 50 kv. m. ploto buto šildymą renovuotame name klientai vidutiniškai mokės apie 57 Eur sąskaitą, nerenovuotame daugiabutyje – 96 Eur.

Sąskaitos už šildymą auga, gyventojai vis viliasi, kad gaus kompensacijas. Tačiau jas užpildę dar rudenį, niekaip negauna atsakymų iš savivaldybių. Šios tikina, kad prašymų kompensuoti šildymą tiek daug, kad nespėja jų peržiūrėti ir tvirtinti. Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministrė tikina, kad didžioji dalis prašymų jau yra išnagrinėti ir kas penktas prašymas jau patvirtintas, o kompensacija suteikta.

Įprasta, kad gruodžio mėnesį daugiau pinigų šventėms išleidę gyventojai sausį taupo. Tačiau vilnietė guodžiasi, kad jai to padaryti nepavyks, nes iš namo administratoriaus gavo „dovaną“– 300 eurų sąskaitą. Daugiabučio administratorius tikina, kad pati gyventoja kalta, nes bute buvo uždengusi bendro naudojimo vamzdyną. Portalo tv3.lt skaitytoja Rima (tikrieji vardas ir pavardė žinomi) buvo šokiruota, kai patikrino namo administratoriaus atsiųstą sąskaitą.

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) klientams jau paruošė sąskaitas už gruodžio mėnesio šildymo ir karšto vandens paslaugas. Siekiant suvaldyti drastiškai kilusias energetinių išteklių kainas, bendrovė įgyvendino sprendimą gamtines dujas laikinai pakeisti mažasieriu mazutu, todėl vilniečiams keturis mėnesius iš eilės šilumos kaina mažėjo.

Gyventojai dalijasi sąskaitomis už šildymą ir skaičiuoja, kad vienuose miestuose už tokį patį būstą jos yra daug didesnės, o kitur – mažesnės. Tuo metu šilumos tiekėjai skaičiuoja, kad skirtinguose miestuose kainos gali skirtis 4 kartus, o skirtinguose pastatuose net 6 kartus. Anot jų sąskaitas padėtų sumažinti pastatų sandarinimas, renovacija, tačiau tam reikia laiko, todėl dabar sąskaitas sumažinti gali tik valstybės kompensacijos.

Lietuvoje didžiulis kainų augimas toliau slegia gyventojų pinigines, tačiau infliacijos tempas lėtėja. Šalyje antrą mėnesį iš eilės metinė infliacija šiek tiek mažėja, Statistikos departamento duomenimis, siekia beveik 23-is procentus. Pasak ekonomistų, kainų augimas šalyje išsikvėpė. Net ir tie verslininkai, kurie saugo savo pelną ir dirbtinai kelia kainas gali būti priversti jas mažinti, jei susidurs su pirkėjų pasipriešinimu. Vienoje Panevėžio kepykloje dirba 12 žmonių.

Rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą Vilniaus gyventojams kitąmet nesikeis – savivaldybės taryba trečiadienį patvirtino jų dydžius.  Bendros vienos tonos atliekų surinkimo ir sutvarkymo sąnaudos 2023 metais sieks 150,3 euro už toną, šiais metais jos siekė 150,8 euro.  Pasak vicemero Valdo Benkunsko, dėl „Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus“ (VASA) kontrolės ir bei mažėjančio surenkamų atliekų kiekio vilniečius kitąmet pasieks mažesnės sąskaitos nei šiemet.

Kai kurios įmonės artėjant šventėms ir rekordiškai išaugus šildymo bei elektros sąskaitoms, savo darbuotojams žada mokėti kompensacijas. Papildomai prie algos kai kurie verslai darbuotojams išmokės po kelis šimtus eurų. Taip pat dalins kuponus pramogoms, medicininėms išlaidoms, padalins ir dovanų korteles, už kurias galima bus pasirūpinti šventiniu stalu.

Beveik 80 procentų lietuvių jaučiasi finansiškai nesaugūs dėl infliacijos. Apie tai byloja draudimo bendrovės atliktas tyrimas. Pasak jo, tautiečių nerimas įvairiose srityse, palyginti su 2019-aisiais, išaugo. Antra, po lietuvių baimės dėl neaiškios finansinės ateities ir skurdo – baimė dėl sveikatos, esą 70 procentų lietuvių bijo susirgti sunkia liga, kuriai prireiktų sudėtingo ir ilgo gydymo. Psichoterapeuto teigimu, abi baimės – tiek dėl pinigų, tiek dėl sveikatos – stiprios.

Dėl silpno vėjo ir elektrinių remontų Suomijoje ir Estijoje vėl brangsta elektra. O stiprėjant šalčiams energetikos ministras Dainius Kreivys perspėja, kad netrukus ji gali dar labiau pabrangti. Jis pripažįsta, kad su Švedija sunkiai sekasi derėtis dėl viršpelnių grąžinimo Lietuvai už vartotojų nupirktą brangią elektrą. Na, o „Ignitis“ vadovams jau Seime tenka aiškintis dėl vienašališkai keičiamų sutarčių su klientais ir tarifų didinimo.

Infliacija Lietuvoje ir toliau neketina atleisti gniaužtų. Nors augimas vos vos sumažėjo, ji toliau viršija 20 procentų. Vis labiau ryškėja kainų šuolio pasekmės – žmonės vis labiau ima veržtis diržus. Baimindamiesi didžiulių sąskaitų, pusė lietuvių kaupia santaupas žiemai. Dar trečdalis prisipažįsta, kad taupyti neturi iš ko. Ekonomistus ir toliau stebina nelogiškas maisto produktų brangimas, o ženklesnio infliacijos nuosmukio artimiausiu metu tikėtis nereikėtų.

Vidutiniškai už vieno būsto paslaugas šeimai tenka 6-7 sąskaitos kas mėnesį, o kur dar sąskaitos už mobiliojo ryšio paslaugas ir internetą. Apmokėti visą šūsnį mokesčių ne tik užtrunka, bet ir reikalauja pastangų – ypatingo atidumo bei žinių.

Netekus artimo žmogaus būtina pasirūpinti ne tik laidotuvėmis ir jų išlaidomis, bet ir įvairių sutarčių nutraukimu. Kitu atveju mirusiam žmogui ir toliau bus siunčiamos sąskaitos už paslaugas, kuriomis jis nebesinaudoja. Pavyzdžiui, sąskaitos už telefoną ar internetą.  Laiku nepranešus apie mirusį žmogų, jo artimiesiems gali kauptis skolos.

Lietuvos gyventojai jau gauna pirmąsias sąskaitas už šildymą – šį spalį daugumoje miestų šiluma kainuoja dvigubai ir net daugiau brangiau nei prieš metus. Šiluma išbrango dėl pabrangusio biokuro ir dujų. Tiesa, nuo kosminių sąskaitų už šilumą gyventojus dar gelbsti šiltesni nei įprasta orai ir panaikintas pridėtinės vertės mokestis. Panevėžyje gyvenanti senjorė Aldona su nerimu laukia pirmosios šio šildymo sezono sąskaitos.

Lietuvoje infliacija – viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Tačiau lietuvių galvose, anot ekspertų, kainos išsipūtė dar labiau – dvigubai daugiau nei realybėje. Žmonės infliacijos, anot ekspertų, bijo labiau nei reikėtų, dėl to vėl masiškai kiša pinigus į kojines. Ekonomistai sako, kad labai nerimaudami dėl infliacijos lietuviai per daug pesimistiškai vertina tiek savo, tiek visos šalies ekonominę padėtį.

Gyventojams dažniau ir greičiau brangs vanduo. Seimas uždegė žalią šviesą reformai, kuri leis bendrovėms dažniau nei vieną kartą per metus kelti geriamojo vandens kainą ir pradėti tai daryti jau gruodį. Kokios kainos bus, priklausys nuo dujų, elektros kainų ir nuo to, kiek bendrovės išleis pinigų savo infrastruktūrai gerinti, vamzdynams atnaujinti ir kitiems darbams.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasigirdus nuogąstavimams, kad po skaitiklių rodmenų patikros klientams išauga sąskaitos, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paaiškina, kokiais atvejais taip gali nutikti, rašoma pranešime žiniasklaidai. ESO darbuotojai, atlikdami patikrinimus, keisdami skaitiklius arba atvykę klientų prašymu ir vykdydami kitus darbus visuomet nurašo faktinius elektros skaitiklio rodmenis.

Vis daugiau Lietuvos miestų skelbia apie šildymo sezono pradžią. Nors dalis gyventojų baiminasi, kad neišsimokės sąskaitų už šildymą, greitai šiltesniais namais galės džiaugtis ir kauniečiai, savo sprendimą netrukus žada skelbti ir Vilnius. O Prahoje Europos Sąjungos energetikos ministrai derasi, kaip atpiginti elektros energiją ir šilumą, sumažinti dujų kainą Europoje. Šiaulietė Liongina tvarko savo daugiabučio kiemą: nuo šaligatvio šluoja lapus.

Lietuvos bankas (LB) sumažino pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio maksimalią kainą – nuo 2023 metų sausio 1 dienos ji negalės būti didesnė nei 1,37 euro, o socialinę paramą gaunantiems asmenims – nei 0,68 euro per mėnesį. Dabar galiojanti kaina atitinkamai siekia 1,45 ir 0,72 euro. Nauja maksimali kaina apskaičiuota pagal atnaujintą metodiką, pranešė LB.

Opozicija spaudžia valdančiuosius piginti malkas, elektrą, dujas ir kitą kurą – panaikinti pridėtinės vertės mokestį. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė aiškina, esą vyriausybės planuojamas dujų ir elektros tarifų tolimesnis kompensavimas yra dosnesnis nei visos opozicijos siūlomos mokesčių lengvatos. O kai kuriems žmonėms itin sunku sumokėti sąskaitas. Valdantieji gąsdina –  patenkinus opozicijos siūlymus, biudžete atsivertų didesnė nei milijardo eurų skylė.

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ nuo lapkričio didins įkainius už paslaugas – apie tai ji pranešė vartotojams. Tuo metu konkurentės bendrovės „Telia“ Ir „Tele2“ kol kas to daryti neketina.  „Jei naudojatės balso ar mobiliojo interneto paslaugomis, paslaugų plano kaina keisis (didės – BNS) po 1,47 euro. Jei naudojatės daiktų interneto (išmanių laikrodžių ir kt.) – paslaugų kaina keisis po 0,57 euro“, – rašoma „Bitės“ laiške klientams, kurį gavo BNS.

Nuo dujų priklausomas Lietuvos verslas neviltyje dėl gresiančių milijoninių sąskaitų. Verslininkai ragina Lietuvos valdžią kuo greičiau kurti planą, kaip padėti verslui išgyventi žiemą: mokėti kompensacijas, siūlyti paskolas, nes kitu atveju bendrovės pavasario gali ir nesulaukti. Ekonomistai perspėja: bendrovėms gali tekti stabdyti veiklą arba net skelbti bankrotus. Ministerijos gelbėjimosi rato verslui mesti neskuba.

Elektros kainos verčia susimąstyti ne tik smulkiuosius verslininkus, bet didžiąsias įmones, ar tikrai verta tęsti veiklą. Ne viena įmonė jau skelbia apie veiklos stabdymą ir praneša galvojančios apie užsidarymą.  Vienas tokių – dainininkas ir verslininkas Žilvinas Žvagulis, kuris kreipėsi į valdžią ir ragino pradėti kažką daryti, nes jeigu elektros kainos ir toliau augs – Žvagulis bus priverstas uždaryti savo šakočių kepyklą ir atleisti visus 20 čia dirbančių žmonių.

O paukštienos ir kiaušinių gamintojai rėžia – jei nesulauks valstybės kompensacijų už elektrą ir dujas, tai arba neištemps iki pavasario, arba produkcija brangs iki 40 procentų. Įmonės skundžiasi, kad sąskaitos išsipūtė kone 10 kartų ir tapo milijoninės. Paukštininkai kaltina Vyriausybę, kad, skirtingai nei gyventojams, verslams nuostolių ji nekompensuos. Ministrai atkerta, kad pinigų nespausdina, o papildomų milijardų biudžete nėra.

Stambusis verslas ant stalo valdžiai deda prašymus, kokių nori kompensacijų už į bankrotą varančias elektros ir dujų kainas. Vieni iš biudžeto prašo konkrečia suma padengti dalį elektros kainos, kiti – netgi deginti daugiau mazuto, kad tik būsimos sąskaitos būtų mažesnės. Dalis valdančiųjų artėjantį šildymo sezoną verslui jau lygina su cunamio banga, tačiau dalyti subsidijų ir toliau nežada. O šalies ekonomikos kreivė antrąjį ketvirtį jau pakrypo žemyn.

Vyriausybė pateikė planą, kaip gelbės gyventojus nuo milžiniškų sąskaitų: dar du šildymo sezonus siūlo taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį centralizuotam šildymui, taip pat žada, kad kompensacijas už šildymą gaus didesnė dalis gyventojų nei anksčiau.

Sąskaitoms už elektrą ir dujas pažaboti valdžia ketina fiksuoti jų kainas ir kompensuoti dalį šildymo kainų. Didžiausia mįslė dabar – kokia gali būti ta fiksuota elektros kaina. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad visuomeninė kaina galėtų išlikti tokia, kaip dabar – 24 centai už kilovatvalandę. Taip pat Nausėda ragina išlaidas kompensuoti ir verslui. Tačiau valdantieji nusiteikę įmonėms teikti lengvatines paskolas, o ne kompensacijas.

Sparčiai augančios sąskaitos už elektrą ir dujas tampa nebeįkandamos mažai uždirbantiems europiečiams ir per metus atsieina daugiau nei vieno mėnesio atlyginimą, rodo Europos profsąjungų konfederacijos (ETUC) atliktas tyrimas.

Kunigai baiminasi, ar bažnyčių neperims antstoliai. Brangstant elektrai ir gamtinėms dujoms, dvasininkai su baime laukia šildymo sezono. Jau praeitą žiemą tūkstantinės sąskaitos varė į neviltį, o dabar rekordiškai kylant dujų ir elektros kainoms, jos didės keliskart. Tad žmonės turėtų nusiteikti melstis šaltuose maldos namuose, nes bažnyčios tikriausiai prisuks šildymą. Visgi tikintieji ruošiasi aukoti daugiau, kad tik bažnyčios išsilaikytų. Vilkaviškio Švč.

Vilnius jau paskaičiavo, kiek gyventojams kainuos šildymas dujas pakeitus pigesniu, bet taršesniu mazutu. Pirminiai duomenys rodo, kad sąskaitos vilniečiams liks panašios kaip pernai. O nieko nekeičiant ir toliau šildantis dujomis, sumos didėtų gal ir trigubai. Tiesa, ekonomistai ne tokie optimistiški – netrukus gali kilti ir mazuto kaina. O priežastis – vėl sprogstančios dujų kainos. Kaip tik šiandien rinkoje jos pasiekė kone rekordinę – trijų eurų už kubinį metrą – kainą.

Šildymo sezonui artėjant prie pabaigos, AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) paruošė sąskaitas už kovo mėnesio paslaugas. Pastarojo mėnesio šilumos kaina buvo mažesnė negu vasarį ir siekė 10,88 ct/kWh (su 9 proc. PVM). Tačiau Seimui patvirtinus 0 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymo ir karšto vandens paslaugoms, šio mokesčio gyventojams mokėti nereikės, jį šilumos tiekėjui kompensuos valstybė, rašoma pranešime spaudai.

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“, kuri siejama su Vakarų sankcionuojamu Rusijos oligarchu Igoriu Sečinu, kontroliuojama elektros tiekėja „Inter RAO Lietuva“ negali disponuoti bankų sąskaitomis, BNS trečiadienį patvirtino Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT). „Vadovaujantis 2014 metų liepos 31 dienos Tarybos reglamentu dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, akcinei bendrovei „Inter RAO Lietuva“ buvo apribota galimybė...

Gyventojai jau gavo vasario mėnesio sąskaitas už šildymą. Žmonės ir šilumos tiekėjai sako, kad jos jau šiek tiek mažesnės nei sausį. Gyventojai tikisi, kad kitą mėnesį sąskaitos dar daugiau sumažės. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad daugėja gyventojų, gaunančių kompensacijas už šildymą. Portalo tv3.lt skaitytoja pasidalijo savo sąskaita už šildymą. Ji siekia lygiai 100 eurų.

Vilniečiai jau sulaukė sausio šildymų sąskaitų, jos kai kuriems dar dešimtadaliu didesnės nei gruodį. Jau aišku, kad brangiau turės mokėti ir kauniečiai, šiauliečiai, tačiau keliems kitiems didiesiems miestams sausio sąskaitos bus mažesnės. Valdantieji žada atgaline data nuo sausio nebetaikyti centriniam šildymui pridėtinės vertės mokesčio, tačiau gyventojai piktinasi, nes išaugusias sąskaitas reikia sumokėti dabar, o kada sulauks kompensacijos – neaišku.

Prezidentūra keistu vadina valdančiųjų sprendimą nešaukti Seimo neeilinės sesijos, per kurią būtų galima apsispręsti dėl dar didesnės valstybės paramos gyventojams, išaugus energijos ir maisto kainoms. „Metinei infliacijai išaugus iki 12,2 proc. keista girdėti, kad tai nėra skubus klausimas, vertas neeilinės Seimo sesijos“, – rašoma BNS trečiadienį pateiktame Prezidento komunikacijos grupės komentare.

Gyventojai kas mėnesį skaičiuoja vis augančias sąskaitas už šildymą. Tad ėmė ieškoti būdų, kaip sutaupyti. Žmonės ėmė svarstyti, kad butuose jiems nebereikia gyvatukų. Anot gyventojų, jie tik būstų sąskaitas augina. Specialistai sako, kad gyvatukų atsisakyti galima, tačiau būste atsiras kitų problemų, kaupsis pelėsis ir drėgmė. Be to, už gyvatukų atjungimą susimokėti taip pat teks. Tad siūlo žmonėms kitus taupymo būdus, pavyzdžiui, būsto renovaciją.

Pakilusios elektros energijos kainos ne vieną Lietuvos gyventoją paskatino permąstyti asmeninius elektros vartojimo įpročius. Žiemos mėnesiais labiausiai ištuštinamos gyventojų piniginės, nes būtent šiuo laiku intensyviausiai naudojami elektriniai šildytuvai, daugiau laiko praleidžiama prie televizorių bei kompiuterių, dažniau įjungiama šviesa, nes dienomis šviesusis laikas yra trumpesnis.

Baltarusijai priklausančiai Druskininkų sanatorijai „Belorus“ nepavyko pasiekti, kad „Swedbank“ veiksmai, kai pernai gruodį bankas areštavo sanatorijos sąskaitas, būtų pripažinti neteisėtais. Vilniaus apygardos teismas pirmadienį atmetė „Belorus“ skundą ir nutraukė bylą. Teismas paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo rugsėjo 9 dienos nutartį.   Šalys aiškino rugpjūčio pabaigoje nutraukusios santykius – „Belorus“ sąskaitos „Swedbanke“ buvo uždarytos.

Atvėsus orams gyventojai įvairiais būdais bando šildyti namus. Specialistai primena, kad dar vasarą įsirengę oro kondicionierius dabar jais namus gali nebe vėsinti, bet šildyti. Tik įspėja, kad elektros šildymui reikės daugiau nei vasarą, vėsinant namus. Tad ir sąskaitų už elektrą galima sulaukti didesnių. Tačiau portalo skaitytoja Giedrė, besišildanti namus kondicionieriumi, tikina, kad didesnės sąskaitos už elektrą jos negąsdina.

Gyventojai piktinasi, kad kiekvienas gedimas daugiabutyje jiems atsieina po kelis šimtus eurų. Tad gyventojai nebežino, ką daryti. Sako, kad turi dvi išeitis – tikrinti ir ginčytis dėl kiekvienos sąskaitos su namo administratoriumi. Arba nebekreipti dėmesio ir tiesiog mokėti, kiek jų prašo. Vilniaus Karoliniškių mikrorajono gyventoja Indrė (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) portalui tv3.lt pasakojo, kad vandens vamzdžių remontas gyventojams iš viso atsieis daugiau nei 400 eurų.

Devynaukščio daugiabučio gyventojai sugedusiu liftu negali naudotis jau 3 mėnesius. O remonto kaina nuo 4 tūkst. eurų išaugo iki 16 tūkst. eurų. Gyventojai kaltina namo administratorių ir liftų prižiūrėtojus noru pasipelnyti ir reikalauja leisti liftu naudotis. O šie atkerta, kad liftas pavojingas, tad gyventojai turėtų greičiau apsispręsti dėl remonto.