Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios narė yra ir Lietuva, pastebi, kad mūsų šalies visuomenės vis labiau sensta.
Prognozuojama, kad 65 m. ir vyresnių lietuvių dalis tarp visų šalies gyventojų ilgainiui padvigubės. Jaunų, darbingo amžiaus gyventojų, kurie moka mokesčius, bus vis mažiau, o tų, kuriems teks mokėti pensijas – vis daugiau.
Pagal dabar galiojančią tvarką, kasmet pensinis amžius Lietuvoje pailgėja 2 mėnesiais ir 2026 m. pasieks 65 metus. Tai leidžia palaikyti pensijų tvarumą, pastebi EBPO ekspertai.
Tačiau žmonėms senstant, jų pensijoms, sveikatos priežiūrai ir slaugai teks išleisti vis daugiau viešųjų pinigų. O tai ribos galimybes toliau didinti pensines išmokas.
„Kad būtų išlaikytas tvarumas, <...> Vyriausybė turėtų apsvarstyti automatinį sąryšį tarp pensinio amžiaus ir tikėtinos gyvenimo trukmės po 2026 m., kaip jau buvo rekomenduota ankstesnėje EBPO apžvalgoje ir kaip yra nustatyta kai kuriose kitose šalyse“, – rašoma rekomendacijose Lietuvai.
Organizacija siūlo pakeisti dabartinį pensinio amžiaus skaičiavimą. Jis būtų nefiksuotas ir kaskart keičiamas priimant naują įstatymą Seime, o automatiškai pasikeistų paaiškėjus naujiems duomenims apie gyvenimo trukmę. Jeigu ji pailgėtų, norint išeiti į pensiją taip pat tektų dirbti ilgiau.
Pirmiausia siūlo rūpintis vyresnių žmonių įdarbinimu
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pastebėjo, kad ne visiems vyresnio amžiaus žmonėms pasiseka išlaikyti savo darbo vietą iki pat pensijos.
„Jeigu darbuotojai, sulaukę penkiasdešimties metų ar vyresni, praranda darbą, kitą jiems susirasti – beveik neįmanoma. Žmonės patiria diskriminaciją dėl amžiaus. Kai kurie darbdaviai atvirai sako, kad yra orientuoti į jaunesnius darbuotojus, o vyresni neturi ir tinkamų įgūdžių.
Skaičiuojama, kad „Sodra“ nebeturės pinigų pensijoms, tačiau niekas nesusimąsto, ką turės daryti vyresni žmonės, kurie negalės susirasti darbo. Juk jeigu 55 metų amžiaus žmogus praras darbą, jis negalės išeiti į išankstinę pensiją ir turės pensijos laukti nebe iki 65 metų, bet iki 72 metų“, – komentavo darbuotojų atstovė.
I. Ruginienė stebisi valstybinių institucijų atstovais, kurie kalba apie pensinio amžiaus ilginimą.
„Pirmiausia reikėtų kalbėti apie programas, kurios didintų apskritai vyresnių žmonių užimtumą. Tokiems žmonėms reikia padėti persikvalifikuoti, gauti naujų įgūdžių ir padėti susirasti darbą.
Ir patys darbdaviai turėtų būti suinteresuoti darbinti ir vyresnius žmones. Kai šalyje bus sukurta sistema ir žmogus žinos, kad praradęs darbą jis galės darbintis kitur be diskriminacijos, tada galbūt ir būsime pasirengę ilginti pensinį amžių. Tačiau tikrai ne dabar“, – aiškino darbuotojų atstovė.
Ji pastebėjo, kad dabar remiamasi vien tik finansiniu išskaičiavimu.
„Tačiau nepagalvojama, kad, jeigu žmogus nesusiras darbo, jam turės būti mokama nedarbo arba socialinė išmoka.
Tačiau svarbesnis dalykas ne pinigai, bet žmogaus orumas, kuris bus pažeistas. Vietoje to, kad žmogus galėtų dirbti, užsidirbti, mokėti mokesčius ir prisidėti prie valstybės išlaikymo, jausti oriai, kuriama sistema, kuri nori sužlugdyti žmogų ir nustumti jį į užribį. Siekiama, kad žmogus stovėtų ir su ištiesta ranka prašytų duonos kąsnio“, – piktinosi I. Ruginienė.
Lietuvių sveikata per prasta dirbti ilgiau
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka irgi neigiamai vertino siūlymus Lietuvoje ilginti pensinį amžių.
„Pas mus žmonės tiek negyvena, taip pat mūsų gyventojų sveikata yra silpna. Daug Lietuvoje neįgaliųjų ir netgi tie, kurie neturi nustatyto neįgalumo – jų sveikata yra prasta. Jeigu pensinis amžius būtų prailgintas, daugiau žmonių kreiptųsi dėl neįgalumo nustatymo ir jie vis tiek nebegalėtų dirbti.
Skandinavijoje vėlinamas pensinis amžius, tačiau jų gyvenimo trukmė yra gerokai ilgesnė. Be to, jau dabar turėjome spartų pensinio amžiaus ilginimą iki 65 metų. O gyvenimo trukmė Lietuvoje ilgėjo lėčiau nei pensinis amžius. Tai reiškia, kad sulaukę pensinio amžiaus žmonės gyvens trumpiau, nei gyveno anksčiau“, – komentavo profesorius.
Pinigų kol kas užtenka, bet ateity gali trūkti
„Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė skaičiavo, kad šiuo metu Lietuvoje užtenka 65 metų pensinio amžiaus ir 35 metų būtinojo stažo.
„Pagal mūsų prognozes, kurias dėliojame iki 2025 m., irgi užteks. Kas bus po to, matysime. 2026 m. yra svarbūs, nes nuo jų jau turėtų nebeilgėti pensinis amžius. Tai reiškia, kad „Sodros“ pensijų gavėjų skaičius ims didėti, nors šiuo metu jis yra mažėjantis. Tuomet vėl bus daromos prognozės ir žiūrima.
Iš vienos pusės norima išlaikyti ar didinti pajamų pakeitimo normą – tai yra kuo geresnį santykį tarp vidutinio atlyginimo ir pensijos. Kitaip tariant, kad pensijos augtų ne lėčiau, bet gal ir greičiau, negu vidutinis darbo užmokestis“, – komentavo direktorė.
J. Varanauskienė aiškino, kad pensija yra tarsi dalmuo, kai dalinys yra darbuotojų skaičius, jų algų ir įmokų suma, o daliklis – pensininkų skaičius.
„Tačiau dalinys arba dirbančiųjų skaičius mažėja, o daliklis arba pensininkų skaičius – didėja. Norint didesnių pensijų, reikia arba didinti dalinį, arba mažinti daliklį.
Pensinio amžiaus ilginimas leidžia mažinti daliklį, nes mažiau žmonių tampa pensininkais. Kita vertus, ilgėjanti gyvenimo trukmė reiškia ir ilgėjančią pensijos mokėjimo trukmę. Kad ji neilgėtų, pensinis amžius irgi yra sąlyga, kurią būtų galima keisti“, – sakė J. Varanauskienė.
Anot jos, pensinio amžiaus ir stažo didinimas yra politinis klausimas.
„Jeigu pavyktų padidinti tą dalinį ir pensijas finansuoti ne tik iš dabartinių socialinių įmokų, mokesčių, bet ir kitų šaltinių, kurių šiandien niekas nežino, galbūt problemą būtų galima spręsti kitaip.
Kai kurios šalys tam formuoja atskirus rezervus, fondus, kuriuos įsipareigoja kiekvienais metais papildyti. Taip pat siekiama, kad jie generuotų dar ir savo pajamas. Bet kitos šalys turi, pavyzdžiui, naftos ar kitų išteklių, ko mes neturime. Bet kokiu atveju, tokie dalykai reikalauja disciplinos, kad pirmam vėjui papūtus nebūtų atsitraukta nuo įsipareigojimų“, – komentavo J. Varanauskienė.
Pensinį amžių neišvengiamai teks didinti
Ekonomistas Marius Dubnikovas teigė, kad žmonių gyvenimo trukmė ilgėja, todėl žmonės ir dirbti gali ilgiau.
„Išsivysčiusios šalys jau peržengė 65 metų ribą, todėl Lietuvoje toks scenarijus irgi neišvengiamas. Tai yra vienas iš sprendimo būdų užtikrinti pakankamą pensijų dydį, senstant visuomenei.
Kitas sprendimo būdas – stiprinti Lietuvos ekonomiką ir taip užtikrinti dideles įplaukas į biudžetą. Jeigu šalis vystosi sparčiai ir tinkamai, tai pensijos taip pat didėja, nes daugiau pinigų sumokama į biudžetą“, – komentavo ekonomistas.