pensinis amžius

Lietuvos visuomenė pamažu senėja, o ateityje pensininkų skaičius gali būti didesnis nei dirbančiųjų, kurių mokesčiai ir skiriami pensijoms. Todėl svarstomi įvairūs sprendimai, kurie ilgainiui padėtų užtikrinti didesnes vyresnių žmonių pajamas. Vienas jų – pensinio amžiaus ilginimas.

Lietuvoje birželį dirbusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija sutelkė dėmesį į tikėtinas pensijų problemas, su kuriomis susidurs sparčiai amžėjanti mūsų šalies visuomenė. Ekonomistas Teodoras Medaiskis pastebi, kad dalis gyventojų vis dar elgiasi nerūpestingai pensijai netaupydami, bei pasidalijo nuomone, kodėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata III pakopai turėtų likti.

Ne tik Lietuvoje moterų ir vyrų pensinis amžius ilgą laiką buvo skirtingas. Tokia tvarka galiojo ir Jungtinėje Karalystėje, kur gyvena nemažai lietuvių emigrantų. Tačiau dabar aiškėja, kad šioje šalyje pensinio amžiaus vienodinimas, tiksliau, netinkamas informavimas apie jį, pažeidė moterų teises. Dabar valdžia turės ieškoti milijardų svarų sterlingų kompensacijoms išmokėti, kurių dydis gali siekti iki 2950 svarų sterlingų arba 3443 vienai moteriai, praneša vietos žiniasklaida.

Tyrimai rodo, kad, visuomenei senstant, o gimstamumui mažėjant, pensininkų ir dirbančiųjų santykis Jungtinėje Karalystėje (JK) tampa netvarus, rašo portalas „Euronews“. Prognozuojama, kad iki 2023 metų gyventojų skaičius šalyje išaugs 6,7 mln., o vien pensijos už 2023–2024 m. JK kainuos apie 161,9 mlrd. eurų. Būtina laipsniškai didinti pensinį amžių Remiantis naujausiu „Longevity Centre“ pranešimu, visiems, gimusiems JK po 1970 metų balandžio mėnesio, gali tekti dirbti iki 71 metų.

Iki pat 2026 m. Lietuvoje kasmet bus ilginamas laikas, kada žmonės gali išeiti į pensiją, taip pat būtinojo stažo, nuo kurio priklauso ir pensijos dydis, laikas. Šie terminai tiek vyrams, tiek ir moterims Lietuvoje nuo kelių mėnesių iki pusmečio bus ilginami ir nuo 2024 m. Nors Lietuvoje palaipsniui ilginamas pensinis amžius ir būtinasis pensijų stažas, šie reikalavimai kai kuriose šalyse jau dabar yra gerokai didesni.

Pagal galiojantį Socialinio draudimo pensijų įstatymą kiekvienais metais Lietuvoje yra ilginamas pensinis amžius ir būtinasis stažas pensijai gauti. Ne išimtis ir 2024 m. Nuo jų pradžios tiek vyrams, tiek moterims iki pensijos teks dirbti ilgiau. Nepaisant nuosaikaus pensinio amžiaus ir būtino stažo ilginimo, palyginti su kai kuriomis Vakarų šalimis, lietuviai į pensiją išeina anksčiau. Tiesa, tose šalyse žmonės paprastai gyvena ilgiau nei Lietuvoje.

Kasmet Lietuvoje tūkstančiai gyventojų sulaukia pensinio amžiaus ir, jei tik nori, gali mesti darbus ir išeiti į pensiją. Vis dėlto laikas, kada galima prašyti pensijos, vis tolsta. Palyginti su kitomis šalimis, lietuviai iki pensijos dirbs tikrai ne trumpiausiai, nors pasigirti ilga gyvenimo trukme negali.

Didžiausią dalį į Lietuvą gyventi atvykstančių žmonių sudaro grįžtantys užsienyje dirbę tautiečiai, todėl daugelį neraminantys klausimai apie būsimą pensiją pasigirsta vis dažniau, rašoma pranešime žiniasklaidai. Apie tai, ką apie pirmos, antros ir trečios pakopų pensijas reikėtų žinoti grįžtantiems lietuviams, ar pensija bus suteikta, jei buvo dirbama svetur ir ar pakaks turimo darbo stažo, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Dalis gyventojų, dirbę visą gyvenimą ir sukaupę reikiamą darbo stažą, norėtų išeiti į pensiją anksčiau. Tačiau privalo laukti pensinio amžiaus arba rinktis išankstinę pensiją. Lenkijos politikai siūlo sukaupus reikalingą darbo stažą žmones išleisti į pensiją anksčiau. Ar toks siūlymas sulauktų palaikymo Lietuvoje? Ekonomistai abejoja, ar reikėtų į pensiją anksčiau išleisti žmones. Tuo metu patys gyventojai norėtų anksčiau išeiti  užtarnautą poilsį.

Antrosios pakopos pensijų fondų valdytojai peikia prezidento siūlymą leisti išsiimti ketvirtį sukauptų pinigų. Fondų valdytojai prognozuoja, kad žmonės iš viso pasiims apie milijardą eurų, pinigus iššvaistys ir dėl to sumažės jų būsima pensija. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė skaičiuoja, kad išmoka vienam žmogui vidutiniškai siektų apie pusantro tūkstančio eurų, tad prezidento siūlymą vadina populistiniu. Antros pakopos pensijų fondų grąža liūdina lietuvius.

Senatvės pensijos dydis priklauso nuo to, kiek per darbinę karjerą žmogus išdirbo metų ir kokio dydžio įmokas mokėjo. Dabar tokie duomenys renkami ir archyvuojami elektroniniu būdu. Tačiau anksčiau viskas buvo daroma popieriuje. Kai kurie gyventojai nuogąstauja, kad dėl to jų pensija yra mažesnė, negu iš tikrųjų turėtų būti. „Sodra“ paaiškino, ką tokiais atvejais reikia daryti ir kaip apskritai skaičiuojamas senesnis stažas.

Visuomenėje kilus diskusijoms dėl pensijos amžiaus didinimo, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šalyje yra svarbesnių iššūkių nei pensijos amžiaus ilginimas. Jos teigimu, reikia ilginti žmonių, ypač vyresnio amžiaus, sveiko gyvenimo trukmę.   „Turime didesnių iššūkių, kuriuos turime pirmiau bandyti spręsti“, – trečiadienį radijui „Znad Wilii“ sakė I. Šimonytė.

Politikams ir ekspertams diskutuojant dėl galimo pensinio amžiaus ilginimo iki 72 metų, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad tai daroma ne laiku ir ne vietoje. „Įsismarkavusias diskusijas dėl galimo išėjimo į pensiją 72 metų vertinu neigiamai. Kaip dar vieną žmonių gąsdinimą. Juk žmonės seka įvykius ir tada klausia savęs, ar iki savo mirties tos pensijos sulauks. Apie tai dabar negali būti jokių kalbų.

Prancūzijos vyriausybė nusprendė tęsti prieštaringai vertinamą pensijų reformą, kuri, atrodo, suskaldys šalį ir paskatins visuomenės neramumus. Detales apie privalomųjų pensijų taisyklių pakeitimus šalies ministrė pirmininkė Elisabeth Borne pristatė sausio 10-ąją Šių priemonių likimas parodys, ar Emmanuelis Macronas sugebės tęsti reformas Prancūzijoje antrosios prezidento kadencijos metu, rašo „The Economist“. Svarbiausias pakeitimas – iki 2030 m. pavėlinti pensinį amžių nuo 62 i...

Daliai Europos šalių padidinus pensinį amžių iki 67 metų, panašių siūlymų vis sulaukiama ir Lietuvoje. Kai kurie specialistai siūlo pensinį amžių didinti ir iki 72 metų. Ekonomistai tikina, kad tai – neišvengiama, ilgėja gyvenimo trukmė, todėl turi ilgėti ir pensinis amžius. Tuo metu darbuotojų atstovai teigia priešingai. Anot jų, vyresniems žmonėms apskritai sunku susirasti darbą, todėl tik augtų išmokų gavėjų skaičius.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, jog poreikio kalbėti apie pensijos amžiaus didinimą nėra. „Manau, kad nėra tokio poreikio, kalbos apie pensijos amžių, tas skaičius 72, kuris dažnai minimas, neturi nieko bendro su realybe, nei poreikio nei planų, net diskusijų lygmenyje nėra“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė. „Kaip bus ateityje, matysime pagal situaciją, bet dabar poreikio kalbėti apie pensijos amžiaus didinimą nėra“, – pridūrė ji.

Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai ilginti darbingą amžių iki 72 metų, tačiau prezidentas Gitanas Nausėda tokiam siūlymui nepritaria. Ekonomistas Raimondas Kuodis ragina nustoti vaizduoti darbą it katorgą ir pradėti kurti lankstesnes pensijų sistemas, kurios leistų įtraukti šiuos žmones į darbo rinką. Jūsų manymu, koks būtų teisingas sprendimas? Pensinis amžius yra kaip gąsdinimo instrumentas. Retorinis žaidimas, kuris labai naudingas privačioms finansų korporacijoms, pensijų fondams.

Daliai Europos šalių padidinus pensinį amžių iki 67 metų, panašių siūlymų vis sulaukiama ir Lietuvoje. Kai kurie specialistai siūlo pensinį amžių didinti ir iki 72 metų. Ekonomistai tikina, kad tai – neišvengiama, ilgėja gyvenimo trukmė, todėl turi ilgėti ir pensinis amžius. Tuo metu darbuotojų atstovai teigia priešingai. Anot jų, vyresniems žmonėms apskritai sunku susirasti darbą, todėl tik augtų išmokų gavėjų skaičius.

Pagal galiojantį įstatymą, iki pat 2026 m. Lietuvoje kasmet ilginamas laikas, kada žmonės gali išeiti į pensiją, taip pat būtinojo stažo, nuo kurio priklauso ir pensijos dydis, laikas. Šie terminai tiek vyrams, tiek ir moterims Lietuvoje nuo kelių mėnesių iki pusmečio bus ilginami ir nuo 2023 m. Nors Lietuvoje palaipsniui ilginamas pensinis amžius ir būtinasis pensijų stažas, šie reikalavimai kai kuriose šalyse jau dabar yra gerokai didesni.

Kiekvieno senjoro pensija kitais metais vidutiniškai turėtų didėti ne 60, o beveik 100 eurų – taip garsiai skelbia kai kurie opozicijos atstovai. Jie ragina daugiau kaip 200 mln. eurų iš biudžeto skirti papildomam pensijų didinimui, užuot juos pumpavus į antrąją pensijų pakopą. O būsimų pensininkų santaupos antrojoje pakopoje šiemet drastiškai krenta, tačiau ministrė Monika Navickienė keisti privataus kaupimo neketina.

Lietuvoje vis daugiau pensinio amžiaus sulaukusių gyventojų ir toliau pluša tam, kad užsidirbtų pinigų ir prisidurtų prie pensijos. Tarp dirbančiųjų senjorų net 90-ečiai ir vyresni. Prognozės liūdnos – ateityje pensinio amžiaus ilginimas taps neišvengiamu ir visiems teks dirbti ilgiau. Ekspertai siūlo jau po kelerių metų pradėti automatiškai ilginti pensinį amžių, įvertinus, kiek ilgėja tikėtina žmonių gyvenimo trukmė.

Lietuvoje daugėja žmonių, kurie net sulaukę pensinio amžiaus ir toliau dirba. Darbuotojų atstovai tikina, kad pensija neužtikrina oraus pragyvenimo, todėl žmonėms ir tenka prisidurti prie pensijos. Tuo metu ekonomistas atkreipia dėmesį, kad norint ilgai dirbti reikia tausoti sveikatą, tad būtina keisti mūsų šalies sveikatos sistemą.

Jeigu pensinis amžius Lietuvoje nebus keičiamas, ilgainiui šalis susidurs su finansinėmis problemomis. Pensijų didinimui gali pritrūkti mokesčių pinigų. O jeigu jų bus skolinamasi, tai paskolų aptarnavimui bus išleidžiama tiek, kad neužteks lėšų kitų viešųjų paslaugų tinkamam finansavimui. Norint išlaikyti stabilią pensijų sistemą ir užtikrinti, kad ateityje pensijos sudarytų didesnę buvusio atlyginimo dalį, Lietuvai reikėtų ilginti pensinį amžių.

Lietuvoje infliaciją lemia ne tik išoriniai, bet ir vidiniai veiksniai, pastebi specialistai. Viena iš priežasčių – darbo užmokesčio augimas. Tuo metu ekonomistas pastebi, kad atlyginimai auga sparčiau nei darbo našumas, todėl Lietuva esą praranda konkurencingumą.

Naujausiais „Sodros“ duomenimis, vidutinė pensijoje dirbančių vyrų senatvės pensija siekia 597 eurus. Pensijoje dirbančios moterys gauna vidutiniškai 60 eurų didesnę pensiją nei jų nedirbančios bendraamžės. Minint Pagyvenusių žmonių dieną, 5 faktai apie dirbančius pensininkus. Dirbančių pensininkų dalis auga Dirbančių senatvės pensijos gavėjų dalis tarp visų senatvės pensijos gavėjų auga – 2010 metais dirbo apie 9 proc. senatvės pensijos gavėjų, 2022 metais jų yra apie 12 proc.

Jungtinėje Karalystėje (JK), į kurią yra emigravę šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų, iš naujo imta svarstyti apie valstybinės pensijos dydį ir ankstesnį pensinio amžiaus ilginimą, praneša vietos žiniasklaida.

Daugelis amerikiečių nekantriai laukia, kol galės oficialiai iškeisti savo darbą į pensininko statusą. Tačiau paklausti, kokio amžiaus žmonės turėtų išeiti į pensiją, jie nėra vieningos nuomonės. Įpensiją gyventojai norėtų išeiti 62 metų, tačiau daugiau pinigų gauna, jeigu sutinka dirbti iki 70 metų. Vienos apklausos duomenimis, vidutinis amžius, kuomet žmonės tikisi išeiti į pensiją, yra 62 metai.

Artėjant pensiniam amžiui žmonės dažnai apsvarsto įvairius variantus – išeiti poilsio anksčiau ar toliau tęsti darbus? Iš tiesų pasirinktas laikas turi didelę įtaką pensijos dydžiui. Priklausomai nuo to, kada baigia darbinę karjerą, žmogaus pensija gali skirtis dešimtimis eurų per mėnesį ar tūkstančiais eurų per likusį gyvenimą. Ekspertai teigia, kad pensinio amžiaus nustatymas priklauso nuo keleto veiksnių.

Naujausi Lietuvos gyventojų surašymo duomenys rodo pavojingą tendenciją – per 10 metų Lietuvoje nebeliko tiek gyventojų, kiek gyvena Klaipėdoje ir Panevėžyje kartu sudėjus. Taip pat matyti, kad gyventojai keliasi gyventi į rajonus prie didžiųjų miestų, sensta. Tačiau senstant visuomenei, vis mažėja darbingų asmenų, kurie galėtų uždirbti pensijas. Kaip spręsti šią problemą, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ svarstė ekonomistas Romas Lazutka.

Kaip numato įstatymai, tiek moterims, tiek vyrams nuo 2022 m. toliau didėja būtinasis stažas, kurį reikia sukaupti norint gauti senatvės pensiją. Be to, ir į pensiją bus galima išeiti vėliau. Nors Lietuvoje palaipsniui ilginamas pensinis amžius ir būtinasis pensijų stažas, šie reikalavimai kai kuriose šalyse jau dabar yra gerokai didesni.

Prieš kurį laiką Europos Komisija (EK) paskelbė prognozes, kad Lietuvai norint išlaikyti dabartinį dirbančiųjų skaičių,  kuris leistų užtikrinti pakankamas pajamas pensijoms ir kitoms išmokoms, pasiekus 2040 metus, lietuviai turės dirbti iki 72 ar 74 metų.

Ilgėjant gyvenimo trukmei, Lietuvoje ir kitose šalyse taip pat ilginamas amžius, nuo kurio gyventojai gali išeiti į pensiją. Tiesa, kitaip nei užsienyje, anot kai kurių specialistų, gyventojai skatinami rūpintis savo sveikata, jiems sudaromos sąlygos dirbti trumpesnę darbo dieną ar pakeisti pareigas. Esą panašių pokyčių reikia ir Lietuvoje, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad pensininkai ir dabar gali dirbdami prisidurti prie pensijos.

Pensinis amžius ilgėja kas pusę metų. 2026 metais tiek vyrai, tiek moterys į pensiją galės išeiti tik nuo 65–erių. Naujienų portalas tv3.lt nusprendė pasiteirauti gatvėje sutiktų vilniečių, ką jie apie tai galvoja? Sutiktų tautiečių nuomonės išsiskyrė, tačiau buvo ir tokių, kurie įžvelgė tiek teigiamų, tiek neigiamų aspektų.  „Iš vienos pusės, gal ir gerai, nes nėra dirbančių, bet žmonių tai gaila.

Visuomenę įaudrino kalbos apie siūlymą Lietuvoje kelti darbingo amžiaus kartelę. Tačiau buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis visiškai atmeta tokias kalbas, manydamas, kad tai tėra visuomenės erzinimas. Jo manymu, užuot ilginus darbingo amžiaus trukmę, reiktų pasirūpinti, dar darbo rinka noriai priimtų senjorus, o jie būtų pakankamai sveiki dirbti.

Viešojoje erdvėje pastarosiomis dienomis daug dėmesio ir karštų diskusijų susilaukė Europos Komisijos (EK) rekomendacijos, raginančios Lietuvą iki 2040 m. darbingą žmonių amžių pailginti iki 72 metų. Žaliąja knyga vadinamame EK dokumente analizuojama visai Europai aktuali visuomenės senėjimo problema, kuri ilgainiui aštrės ir kels vis didesnes socialines, ekonomines ir fiskalines įtampas.

Viešumoje nemažai diskusijų sukėlė Europos Komisijos (EK) prognozės, kad Lietuvai norint išlaikyti dabartinį dirbančiųjų skaičių, pasiekus 2040 metus, lietuviai turės dirbti iki 72 ar 74 metų. Tačiau nemažai žmonių užtarnauto poilsio išeiti norėtų gerokai anksčiau. Tad ką daryti, kad taip ilgai dirbti nereikėtų? Portalo tv3.lt kalbinti ekonomistai skirtingai atsako į šį klausimą. Viena vertus, anot jų, kuo anksčiau reikia pradėti investuoti į save, skirtingą turtą, vaikus.

Darbo kodeksas numato, kad paliekant darbą sulaukus pensijos, žmogui mokama dviejų mėnesių atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Tačiau dalis viešojo sektoriaus darbuotojų jos negauna, nors kiti gali mėgautis išskirtinėmis privilegijomis – gauti išeitinių daugiau už kur kas mažesnį darbo stažą. Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė keliems įstatymų pataisų projektams, kuriuos galutinai priėmus kai kurie darbuotojai galės gauti papildomas išeitines išmokas.

Palaipsniui ilgėjant pensiniam amžiui, didėja ir pačių pensininkų skaičius. Šių metų pradžioje jų buvo apie 16 tūkst. daugiau nei prieš penkerius metus. „Sodros“ duomenimis, šių metų sausį senatvės pensijos mokėtos 613 tūkst. asmenų. Tai yra 2,7 proc., arba 16 tūkst. daugiau nei buvo 2015 m. sausį. Tarp visų senatvės pensijų gavėjų buvo beveik 73 tūkst. gyventojų, kurie tuo pačiu metu ir dirbo. Moterys pensininkės sudaro beveik du trečdalius visų pensininkų (406 tūkst.

Šiuo metu į pensiją galima išeiti likus penkeriems metams iki tol, kol žmogus sukaks pensinį amžių. Tačiau išeinant į pensiją anksčiau laiko, būsima pensija gerokai sumažėja. Vyriausybė pritaria siūlymui tokią tvarką bent iš dalies pakeisti. Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė kai kurioms Socialinio draudimo įstatymo pataisoms, kurias prieš kurį laiką registravo Seimo narys Algimantas Dumbrava.

Lietuvos universitetuose dėstantys pensinio amžiaus mokslininkai sako esantys spaudžiami išeiti, tačiau universitetai teigia, jog kiekviena situacija vertinama individualiai, rašo portalas LRT.lt. Portalo kalbinti pensinio amžiaus dėstytojai, nesutikę viešai atskleisti savo pavardžių, sako, jog kova su vyresnio amžiaus dėstytojais suaktyvėjo per pastaruosius penkerius metus. Jų teigimu, mažinamas krūvis, dėl ko drastiškai sumažėja ir atlyginimas.

Viešojoje erdvėje vis kyla diskusijų, ar pensinis amžius turėtų būti ilginamas. Kai kuriose Europos šalyse planuojama, kad į pensiją žmogus išeis tik sulaukęs 72 metų. Tai gali nutikti ir Lietuvoje, tačiau netapti problema, jei, anot Vilniaus universiteto profesoriaus, būsime įgyvendinę bent porą dalykų.

Rusijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį pritarė visuomenės protestų išprovokavusiam ir Vladimiro Putino populiarumo reitingams pakenkusiam vyriausybės planui didinti pensinį amžių šalyje. Tačiau Kremliui draugiškos ir paprastai jo lengvai palenkiamos opozicinės partijos – komunistai, liberaldemokratai ir „Teisingoji Rusija“ – nepritarė šiam įstatymo projektui, numatančiam padidinti išėjimo į pensiją amžių vyrams iki 65 metų, o moterims – iki 63 metų.

Rusijos vyriausybės pasiūlymui didinti pensinį amžių nepritariantys rusai sekmadienį visoje šalyje rengia protesto akcijas. Keli šimtai žmonių dalyvavo nesankcionuotame mitinge Vladivostoko uostamiestyje prie Ramiojo vandenyno. Sankcionuoti mitingai vyko kitur Tolimuosiuose Rytuose ir Sibire, o vėliau sekmadienį turi vykti Rusijos vakaruose.

Buvęs rusų stačiatikių bažnyčios atstovas spaudai Aleksejus Čaplinas mano, kad „moralinė pensinio amžiaus didinimo priežastis“ Rusijoje – tai bausmė liaudžiai už jos nuodėmes, rašoma „Znak“. „Nejaugi mes, stačiatikiai, jau taip savo protuose sudemokratėjome, kad visų nuodėmių ir bausmių priežastimi galime matyti tik valdžią ir valstybę, o liaudis mums pavirto į neliečiamą šventą karvę, apie kurią galima kalbėti tik gerai arba nieko? O koks tokiu atveju skirtumas tarp liberalų ir komunistų? Teisy...

Didinti pensijos amžiaus Lietuvoje neplanuojama, tikina finansų ministras. Pasak Viliaus Šapokos, neatsakingi sprendimai sukurtų dar daugiau problemų. „Realybė yra tokia, kad net ir didėjant vidutinei gyventojų trukmei ne faktas, kad didėja darbingo gyvenimo trukmė. Tai nereiškia, kad pasiekus pensinį amžių, bus pakankamai jėgų, sveikatos dirbti toliau. (...) Gyventojus norėčiau nuraminti, kad jokių svarstymų šia tema mes nei pradėsime, jų ir negali būti“, – Žinių radijui sakė V. Šapoka.

Švedijos valdžia ketvirtadienį pranešė, kad pensinis amžius šalyje bus pailgintas nuo dabar esamų 61 metų iki 64 metų, siekiant užtikrinti pensijų mokėjimą ateityje. Šiuo klausimu buvo pasiektas visų partijų sutarimas.

Technologijoms braunantis į vis daugiau sričių, darbdaviams tenka pergalvoti, kiek gi turėtų trukti darbo diena. Štai vokiečiai svarsto, kad 8 valandų darbo dienos nebereikia. Tačiau, ką reikštų Lietuvoje trumpesnis darbo laikas? Portalas dw.com rašė, kad vokiečiai darbdaviai nebenori 8 valandų darbo dienos. Tačiau tai nereiškia, kad darbo laikas trumpėtų. Jie siūlo palikti 48 darbo valandas per savaitę, o kiek per dieną tektų išdirbti darbuotojui būtų nustatoma bendru susitarimu.

Padorios senatvės nori kiekvienas gyventojas. Tačiau iš pensininkų kalbų matyti, kad Lietuvoje vien „Sodra“ jos neužtikrina. Tačiau ir privatūs pensijų fondai išgyvena blogesnius laikus. Neaugant ekonomikai, mažėja ir jų pajamingumas. Ekonomistai įsitikinę, vieno kelio nėra. Pajamas reikėtų paskirstyti taip, kaip leidžia finansai. „Panašu, kad negalima jokiu būdu dėti visų kiaušinių į vieną krepšį, negalima 100 proc.

Turbūt ne vienas pasvajoja, kaip bus gerai, kai nereikės dirbti – išeisi ramiai į pensiją ir galės poilsiauti. Visgi poilsiauti ilgai gali nepavykti – Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas praėjusią savaitę svarstė, ar reikėtų dar labiau ilginti pensinį amžių, kas reikštų, kad ateityje į pensiją išeitų vyresni nei 65 metų asmenys. Bočių sąjungos Vilniaus miesto bendrijos pirmininkas Povilas Butkus nurodė, kad tai būtų logiškas ir natūralus žingsnis.