„Sodros“ duomenys rodo, kad dirbančių senatvės pensijos gavėjų skaičius kasmet auga ir 2025 m. kovo mėn. jau viršija 80 tūkst., nors prieš kelerius metus nesiekė nė 70 tūkst. Taigi kodėl vis daugiau žmonių lieka dirbti net sulaukę pensijos?
Nenori nuobodžiauti
Štai 73-ejų Algis (vardas pakeistas) sunkiai galėjo suskaičiuoti, kiek metų jau dirba staliumi. Pasak vyro, savo profesijos jis nekeitė apie 40 metų.
Viename iš didžiųjų miestų gyvenantis Algis dalijosi, kad karjeros pradžioje dirbo didelėje baldų gamykloje, tačiau nusprendė iš darbo išeiti ir veiklą tęsti savarankiškai.
„Man buvo neįdomu, todėl išėjau dirbti savarankiškai. Dirbau tarybiniais laikais, o tada jokių įdomesnių darbų gamykloje nebuvo, trūko gerų įrankių, todėl man pasidarė neįdomu. Aš norėjau gaminti įdomesnius gaminius, negu reikėdavo gamykloje ir supratau, kad tai daryti galėsiu tik tada, jei išeisiu iš gamyklos.
Žinoma, vėliau supratau, kad savarankiškai dirbdamas galiu ir užsidirbti daugiau, nors ir gamykloje geras algas mokėdavo. Kai aš išėjau, už maždaug metų laiko tapome nepriklausoma valstybe ir darbas pasikeitė“, – atviravo vyras.
Jis pasakojo, kad atėjus pensiniam amžiui jis neturėjo jokių abejonių, kad dirbs ir toliau.
Apie 400 eurų siekiančią pensiją gaunantis Algis atskleidė, kad pagrindiniu postūmiu tęsti darbus tapo ne pinigai, o noras aktyviai praleisti laiką.
Dabar jis beveik kiekvieną dieną ir toliau klientams gamina medinius baldus, laiptus, duris ir kitus gaminius.
„Nenoriu nuobodžiauti ir nieko neveikti, todėl darau tai, kas man įdomu – dirbu. Tikrai ne dėl pinigų, o todėl, nes man labai įdomus mano darbas.
Mėgstu ieškoti įvairių sprendimų klientams ir papuošti jų namus. Dabar daug naujovių sugalvoja, būna įdomu kažką tokio pagaminti“, – pasakojo vyras.
Jis taip pat pripažino, kad su metais labiausiai keitėsi darbo tempas. Šiomis dienomis vyras stengiasi labiau mėgautis darbu, o ne skubėti atlikti kuo daugiau užsakymų.
„Dabar tiesiog mažiau darau, niekur neskubu. Priimu mažiau užsakymų negu anksčiau. Žinoma, užsakymų ir darbo tikrai turiu sočiai, tiesiog per daug vienu metu neprisiimu, kad nereiktų niekur lėkti ir galėčiau savo tempu, ramiai dirbti“, – pažymėjo pensininkas.
Ilgalaikė patirtis Algiui atnešė itin platų klientų ratą. Pasak jo, žmonės jį rekomenduoja vieni kitiems, todėl klientų sulaukią įvairių.
„Per tiek metų aš jau turiu labai didelį klientų ratą. Mane pažįsta daug žmonių ir turbūt, kad vertina, jeigu rekomenduoja vieni kitiems. O kai matai, kad tavo darbas vertinamas, nesinori sustoti jo daryti“, – pasakojo vyras.
Pensija per maža, kad ilsėtųsi
Pasivaikščiojus po vietinį turgų, nesunku pastebėti vieną akivaizdų dalyką – daugelį prekystalių užima vyresnio amžiaus žmonės.
Vieni pardavinėja savo užaugintas daržoves, uogienes ar kitus namuose pagamintus gardėsius, o kiti – perpardavinėja kitur užaugintus vaisius, daržoves ar įvairius smulkius produktus.
71-erių Marytė (vardas pakeistas) jau daugiau nei 50 metų dirba prekybos srityje, o apie 20 iš jų – prekiauja vieno iš didžiųjų miestų turguje.
Moteris atskleidė, kad per tiek metų subūrė nemažą nuolatinių klientų ratą.
„Turiu labai daug įvairių pirkėjų ir jaunų, ir vyresnių, kurie ateina į turgų apsipirkti tik pas mane. Jeigu neateinu, būna net paskambina ir klausia, kur aš, kada grįšiu. Jaučiasi, kad kai kuriems žmonėms esu reikalinga“, – dalijosi pensininkė.
Marytė papasakojo, kad pratęsti darbus sulaukus pensijos nusprendė, nes jai skirta pensija pasirodė per maža, kad galėtų pragyventi. Moteris atskleidė, kad šiuo metu gauna 450 eurų siekiančią pensiją ir papildomai apie 42 eurus siekiančią našlės pensiją.
Taip pat pensininkė paatviravo, kad netekus vyro liko gyventi viena, todėl darbas tapo puikiu būdu nukreipti mintis ir pabendrauti su žmonėmis.
„Iš pensijos nepragyvenčiau, o ir jaučiuosi pakankamai stipri, kad eičiau į darbą. Taip pat gyvenu viena, todėl būtų gana liūdna visą laiką leisti namuose, o darbas, kuriame reikia daug bendrauti su žmonėmis, man labai patinka“, – pasakojo Marytė.
Garbaus amžiaus moteris užsiminė, kad jos darbo dienos bėgant metams mažai kuo pasikeitė – esą net ne kiekvienas jaunas žmogus ryžtųsi dirbti tokiu intensyviu ritmu, kokį ji iki šiol atkakliai išlaiko, keldamasi paryčiais ir skirdama beveik visas savaitės dienas darbui.
„Dabar dažniau praleidžiu darbą, jeigu labai šalta arba sergu. Bet iš esmės darbo dienos išliko tokios pačios.
Per savaitę nedirbu tik vieną dieną, o visomis kitomis keliuosi 4 valandą ryto ir dirbu iki beveik 3 valandos dienos. Taip pat du kartus per savaitę važiuoju pirkti prekių. Tomis dienomis keliuosi 2 valandą nakties ir po apsipirkimo vykstu tiesiai į turgų dirbti. Niekas nepasikeitė, ritmas tas pats, nes dar drūta pensininkė“, – dalijosi pensininkė.
Dirbant pensija toliau didėja
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra 667 eurai. Vidutinė pensija sukaupus būtinąjį stažą yra 716 eurų, o jo nesukaupus – 423 eurai.
Oficialūs duomenys rodo, kad didžiausią skurdo riziką Lietuvoje patyria pensinio amžiaus, vieniši gyventojai.
Pensijos dydį lemia per visą gyvenimą sukauptas stažas ir apskaitos vienetų suma, taip pat kasmet tvirtinamas bazinės pensijos dydis ir apskaitos vieneto vertė tą mėnesį, kai žmogus gauna pensiją.
Tai reiškia, kad jei žmogus, kuriam jau paskirta senatvės pensija ir toliau dirba bei moka socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius kasmet padidėja. Dėl to dirbusių pensininkų pensija perskaičiuojama.
Be to, daugeliu atvejų padidėja ir žmogaus gaunama pensija, mat ji indeksuojama.
Pensija dirbantiems senjorams nepadidėja tik tais atvejais, kai savarankiškai dirbantys pensijų gavėjai nemoka socialinio draudimo įmokų, o tokiu atveju jie neįgyja daugiau stažo ir pensijų apskaitos vienetų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
