Išmaniųjų technologijų ekspertai tvirtina, kad jei prekybininkai nepagailėtų investicijų, savitarnos kasos jau seniai pačios atpažintų prekes ir dirbtų geriau ne tik už pirkėjus, bet ir už kasininkus.
Lietuvos prekybos centruose masiškai pristatytose savitarnos kasose plinta nauji vagysčių būdai. Pirkėjai ant svarstyklių krauna brangias prekes, tačiau įmuša daug pigesnes. Vietoje brangių riešutų deklaruoja pigias morkas ar bulves, vietoje prabangių saldainių – pigiausius čiulpinukus. Verslininkai skundžiasi, kad pirkėjai apgauna kasas ir kartu apvagia prekybininkus.
„Žmonės įsivaizduoja, kad tai nėra vagystė, nieko blogo nepadaro. Bet tokie atvejai traktuojami kaip sukčiavimas“, – teigia „Maxima“ atstovas Titas Atraškevičius.
Neapsikentę vagių „Maxima“ prekybininkai jau grasina, kad toks iš pirmo žvilgsnio smulkus sukčiavimas savitarnos kasose užtrauks net laisvės atėmimą iki 3 metų. Prekybininkai perspėja, kad pirkėjus stebi pasitelkdami vaizdo kameras bei dirbtinį intelektą ir nuolatinius sukčiautojus esą jau atpažįsta ir jų daromą žalą sumuoja. O kai bendra žala viršija 150 eurų, tada jau gresia baudžiamoji atsakomybė ir belangė.
„Kai pagaunami, žmonės perduodami policijos pareigūnams, tuomet suvokia savo veiksmų pasekmes, gali grėsti ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė“, – komentuoja T. Atraškevičius.
Žeria priekaištus prekybininkams
Prekybininkų kovos su sukčiautojais būdai glumina parlamentarę Rasą Budbergytę, kuri seniai priekaištauja prekybininkams, kad šie pirkėjus savitarnos kasose pavertė kasininkais už tai neatsilygindami.
„Padorus žmogus, suklydęs, bus apkaltintas sukčiavimu. Prekybininkai turėtų užuot apkrovę ir mūsų teisėsaugos institucijas, kad būtų taikoma tokiems atvejams administracinė atsakomybė. O prekybininkai reklamuoja, kad bus sisteminama baudžiamoji atsakomybė ir taikoma. Noriu pasakyti, kad galbūt dalį pelno, kurį gauna, geriau skirtų į sąnaudas“, – teigia R. Budbergytė.
O Jungtinėse Valstijose prekybos tinklai pradeda uždarinėti savitarnos kasas ir grįžta prie kasų su kasininkais, mat nepatenkinti pirkėjai ėmė mažiau pirkti.
„Mažėja krepšelis, vartotojas, susidūręs su problema, neperka prekės, nes neatitiko kaina, negali įmušti, atsisako. Išnyksta asmeninis ryšys su parduotuve, nėra žmogaus, kurio galėtum paklausti, pasitarti dėl problemos. O trečia – nesusipratimai, kai mušdamas kasoje gali apsigauti arba apgauti“, – komentuoja „Pricer“ atstovas Arūnas Vizickas.
Galima pritaikyti dirbtinį intelektą
Visgi išmaniųjų prekybos sistemų specialistai sako, kad nepagailėjus investicijų, ir savitarnos kasas galima išmokyti dirbti ne blogiau už kasininkus ir pirkėjus. Pasitelkęs vaizdo kameras, dirbtinis intelektas esą gali visas prekes: sveriamus vaisius, daržoves ar saldumynus puikiausiai atpažinti ir tiksliai įkainoti ir taip apsaugoti nuo sukčiavimo.
„Visiškai įmanoma. Jei gali atpažinti žmogaus akis, tai gali atpažinti ir dirbtinis intelektas. Diegiame technologijas, kur padėjus pomidorą ar agurką, 99 proc. tikslumu gali būti automatizuota, net jums nereikia eiti į prekių paiešką, automatu bus įdėta į jūsų krepšelį“, – pasakoja „StrongPoint“ atstovas Povilas Kepalavičius.
Tiesa, išmaniųjų prekybos sistemų žinovas pripažįsta, kad kasos aparate esančiam dirbtiniam intelektui būtų sudėtinga nustatyti, kokios prekės sukrautos daugkartiniuose maišeliuose, kuriuos rekomenduoja tvarumo propaguotojai, bet jį galima užprogramuoti tokiu atveju iškviesti parduotuvės konsultantą.
Beje, pašnekovas pasakoja, kad jau rudenį kai kuriuose Lietuvos prekybos centruose savitarnos kasos su įmontuotomis vaizdo kameromis pačios tikrins pirkėjų, įsigyjančių alkoholį, rūkalus ar energinius gėrimus, amžių ir taip pagreitins apsipirkimą.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISAS TV3 ŽINIAS ŽIŪRĖKITE ČIA:
