Gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ nuo praėjusių metų kovo surinko per 60 tūkst. eurų paramos Ukrainos gyvūnams, „Gyvūnų gerovės iniciatyva“ – daugiau nei 296 tūkst. eurų.
„Tuščių narvų“ vadovės Gabrielės Vaitkevičiūtės turimais duomenimis, iš viso gyvūnams įvairios organizacijos paaukojo apie 400 tūkst. eurų.
Pasak jos, gyvūnų situacija Ukrainoje keičiasi ir priklauso nuo regiono. Kai kur, anot jos, trūksta maisto ir vaistų, kitose šalies dalyse stinga pinigų.
„(...) yra kokia nors prieglauda, kuri galėtų nusipirkti maisto, bet jie patys yra atitverti ir niekas negali jiems atvežti“, – BNS kalbėjo ji.
„Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė BNS sakė, kad šalies gyventojų skiriama pinigų suma gyvūnams svyruoja tarp 50-ies ir 100 eurų.
„Dabar nelabai aktyviai remia, anksčiau pagrinde įmonės remdavo, o dabar daugiau remia žmonės“, – kalbėjo ji.
Ukrainos gyvūnams paramą renka ir kitos nevyriausybinės organizacijos.
Gelbstinčių Ukrainos gyvūnus pajėgos – didelės
Dokumentikos kūrėjas Mantas Narkevičius ir fotožurnalistas Denis Vėjas Rusijos pradėto karo nusiaubtoje Ukrainoje dvi savaites fiksavo šalyje likusių gyvūnų situaciją.
M. Narkevičius sakė Ukrainoje pamatęs benamių, paliktų ir sužeistų gyvūnų, tačiau kartu pabrėžė, kad didelės yra ir jiems šalyje padedančių savanorių pajėgos.
„Situacija sunki, visų sunki. Iš kitos pusės, labai daug žmonių padeda jiems, rūpinasi jais ir rizikuoja savo kailiu. (...) Labai daug gėrio ten“, – BNS kalbėjo dokumentikos kūrėjas.
M. Narkevičius kalbėjo Ukrainoje sutikęs aktorių, ieškoti paliktų gyvūnų važiuodavusį iš Kyjivo į Irpinę, kurioje tuo metu vyko mūšiai.
„Žmonės jam užklausas atsiųsdavo. Labai daug surado ir padėjo, vien 200 žmonių užklausas būdavo atsiuntę, tai reiškia tiek žmonių gyvūnus paliko. Dviprasmiška“, – sakė jis.
Irpinėje, Borodiankoje, Bučoje ir kituose miestuose gyvūnų kasdienybę fiksavę kūrėjai pasakojo, kad karas paveikė keturkojų emocinę būseną.
„Man įdomu buvo sužinoti, kaip emociškai paveikti tie šunys, daug kas sakė ir kartodavo, kad tie šunys, kurie buvo socialūs, dar socialesni tapo, o tie šunys, kurie buvo agresyvūs, nesutariantys ir uždari, tai tokie ir liko“, – pastebėjo jis.
„Mano rolė buvo stebėtojo. Mano tikslas nebuvo keisti situaciją, aš norėjau, kad situacija pasikeistų dėl to darbo, kuris yra padarytas, pakeisti žmonių požiūrį“, – pridūrė M. Narkevičius.
Ukrainiečiams, anot jo, taip pat svarbu išgirsti užfiksuotas istorijas. Kūrėjas mano, kad ir Lietuvoje gyvūnų situacija nėra pavydėtina.
„Iš kitos pusės Lietuvoje pilna benamių gyvūnų, zoologijos sodų, kailių fermų (...). Pas juos karas vyksta, pas mus – ne, bet visuomenė tokia pati“, – kalbėjo jis.
