Specialistai pabrėžia, kad patyčias darbe patiriantys darbuotojai turi netylėti, rinkti įrodymus ir apie tai pranešti, kad psichologinį smurtą keliantys asmenys būtų nubausti.
Vilnietė Kristina (vardas pakeistas) papasakojo, kad darbe prie jos kabinėjasi kolegė, t. y. šaiposi, pravardžiuoja, visaip provokuoja ir veda iš kantrybės, itin blogindama darbo kasdienybę.
„Nors ne kartą buvo kreiptasi į direktorių, jis tuo netiki, nes kolegė prie jo yra gerutė, nieko tokio nedaro ir taip nesielgia jam matant.
Darbas, alga, aplinka – viskas man labai patinka, nenorėčiau keisti darbo, bet ir to psichologinio smurto kęsti nebegaliu“, – skundėsi moteris.
Ji teiravosi, kaip su tuo kovoti, pvz., ar galima įrašinėti kolegės replikas, rinkti kitokius įrodymus, kad direktorius ja patikėtų:
„Ir ką daryti, jei net įrodžius jos elgesį direktorius nieko nesiims, nes nenorės kištis ir paliks išsiaiškinti pačioms? Ir ar išvis jis privalo ką nors dėl to daryti?“
Patyčios darbe – kokia yra darbdavio atsakomybė?
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus patarėja, vyriausioji darbo inspektorė Gina Pečiulytė pabrėžė, kad darbdavys privalo užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, sukurti tokią aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų jokio smurto.
„Jeigu darbuotojas patiria psichologinį smurtą iš bendradarbių ar tiesioginio vadovo, pirmiausia reikia su pranešimu dėl nepriimtino elgesio kreiptis darbovietėje nustatyta tvarka.
Jeigu tokios tvarkos nėra, darbuotojas su ja nėra supažindintas ar tiesiog jos nežino, rekomenduojama kreiptis raštu į įmonės vadovą“, – nurodė G. Pečiulytė.
Ji pabrėžė, kad darbdavys privalo tirti kiekvieno darbuotojo pranešimą dėl galimai patiriamo psichologinio smurto.
„Čia ne dviejų darbuotojų reikalas, aiškintis tarpusavyje. Darbdavys yra atsakingas už tai, kad nebūtų psichologinio smurto darbe. Ne tik, kad pats psichologiškai nesmurtautų, bet ir spręstų tokių dalykų užkartymą.
Gavus skundą iš darbuotojo rekomenduotina laiku reaguoti ir nedelsiant atlikti atvejo tyrimą, imtis visų įmanomų prevencijos priemonių bei taikyti atsakomybę darbo pareigas pažeidusiam darbuotojui“, – pridūrė vadovaujantis kontoros „Verum“ partneris ir advokatas Mindaugas Šimkūnas.
Kas gresia smurtaujančiam darbdaviui ar darbuotojui?
Pasak Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos (LĮĮA) prezidentės Aurelijos Maldutytės, tokiais dalykais, kaip smurtas darbe, darbdaviai tarpusavyje nelabai dalijasi.
Vis tik, jos vertinimu, konfliktai yra neišvengiami, o vadovas ir yra tam, kad į tokius skundus reaguotų ir darbuotojams užtikrintų gerą atmosferą darbe:
„Aš pati ne vienus metus dirbau skirtingose įmonėse vadove ir tikrai turėjau tokių nusiskundimų. Visada stengdavausi išklausyti, išsikviesti ir kitą darbuotoją, paskatinti jį atkreipti dėmesį į savo elgesį.“
Pašnekovė nurodė, kad priemonės, siekiant užkardyti smurtą darbe, gali būti labai įvairios, priklausomai nuo situacijos.
„Jei tai kartojasi, galima pasikviesti abu darbuotojus ir apie tai šnekėti, bet jokiu būdu negalima to palikti nuošalyje.
Atlyginimas smurtaujančiam darbuotojui negali būti mažinamas, bet, manau, geras vadovas atras priemones, kurios bus veiksmingos“, – akcentavo A. Maldutytė.
O VDI atstovė primena, kad smurtas / priekabiavimas laikytinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Tai reiškia, kad darbuotojas už tai gali būti atleistas iš darbo be įspėjimo.
O, jeigu psichologinį smurtą vykdo pats vadovas, jam gali grėsti ir 240–3000 eurų baudos.
Ar galima įrašinėti patyčias darbe ir kokių įrodymų reikia?
M. Šimkūnas nurodė, kad yra realių, teismus pasiekusių atvejų, kuomet darbuotojai tikina patyrę psichologinį smurtą, bet neturi įrodymų, tad jų skundai būna atmetami.
VDI atstovė įvardijo, kad vienas iš patikimų ir leistinų įrodymų yra garso įrašas. G. Pečiulytės aiškinimu, fizinis asmuo gali daryti įrašus savo asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, neįspėjęs kitų darbo santykių dalyvių.
Anot jos, toks įrašas yra vertinamas neatsietai nuo kitų byloje esančių įrodymų ir nuo įrašo padarymo konteksto.
„Aš siūlyčiau išdrįsti ir, jeigu yra numatomas susitikimas su smurtaujančiu kolega, jį iškart įspėti, kad bus daromas garso įrašas asmeninėms reikmėms.
Taip pat labai gerai, jeigu smurtas vyksta prie kitų kolegų. Tuomet nukentėjęs darbuotojas gali surinkti komandą žmonių, galinčių paliudyti, kad tai išties vyksta“, – pridūrė LĮĮA prezidentė.
Advokatas dar paminėjo, kad smurto įrodymais galėtų būti nuotraukos, vaizdo įrašai, įžeidžiančio turinio SMS žinutes ar el. laiškai, oficialūs dokumentai (pvz., psichologų / psichoterapeutų konsultacijų sąskaitos) ir pan.
Darbuotojas dėl patyčių gali reikalauti žalos atlyginimo
Pašnekovų teigimu, jei darbdavys nesiima būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti, nereaguoja į darbuotojo pranešimą ar pats darbuotojų atžvilgiu taiko smurtą / priekabiavimą, darbuotojas gali kreiptis į:
- VDI su skundu (dėl situacijos identifikavimo ir galimo poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo);
- Darbo ginčų komisiją (dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo patirtiems išgyvenimams, nepatogumams, psichologiniams sukrėtimams, spaudimui ir pan.);
- generalinę prokuratūrą (dėl Pranešėjo statuso gavimo, t. y. asmuo, kuris praneša apie pažeidimus įstaigoje);
- teismą (dėl civilinio ar net baudžiamojo proceso).
M. Šimkūnas paminėjo, kad išsamesnis psichologinio smurto reglamentavimas Lietuvoje atsirado tik 2022 m.
Tada darbdaviui atsirado nauja pareiga imtis visų būtinų priemonių, kad darbovietėje nebūtų ar neliktų smurto ir priekabiavimo.
Anot pašnekovo, tokiais atvejais darbdaviams yra pravartu turėti (kai įmonėje yra daugiau kaip 50 darbuotojų – privaloma turėti) įtvirtintą smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką.
Advokatas vardijo, kad joje turi būti nurodyta, kaip atpažinti smurtą, kam apie tai pranešti, kokių priemonių bus imtasi, siekiant suteikti pagalbą smurtą patyrusiam darbuotojui ir nubausti skriaudėją.
