Laidojimą organizuojančių įmonių atstovės paaiškino visą procesą, ką daryti ir kur kreiptis mirus artimajam.
Ne visi žino, kad, pavyzdžiui, neturint šeimos kapo, visame Kauno mieste dėl laidojimo galima kreiptis tik į vienas kapines.
Pašnekovės neslėpė, kad visa tai gali kainuoti ir 1,5 tūkst., ir 2 tūkst. eurų. O, jeigu artimasis mirė užsienyje ir neturėjo draudimo, vien už kūno atgabenimą gali tekti pakloti iki 4 tūkst. eurų.
Vis tik šiek tiek gali padėti tokiais atvejais teikiamos finansinės paramos išmokos.
Ką daryti ir kur kreiptis?
„Rekviem“ atsisveikinimo namų Kaune administracijos vadovė Karolina Jancevičiūtė nurodė, kad mirus žmogui pirmiausia reikia skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešti apie mirtį.
Jos teigimu, atvykę greitosios darbuotojai nustato mirties faktą ir įvertina, ar reikia atlikti teismo medicinos ekspertizės tyrimą.
Jei jo reikia, atvyksta policijos pareigūnai ir kūnas transportuojamas į teismo medicinos ekspertizę, o transportavimu pasirūpina už tai atsakinga įmonė.
Jei tyrimo atlikti nereikia, artimieji iš karto kreipiasi į laidojimo paslaugas teikiančią įmonę, kuri pasirūpina kūno transportavimu.
„Net ir tuo atveju, jei artimieji nusprendžia rinktis kremavimą, pirmiausia reikia kreiptis į laidojimo įmonę, kuri rezervuos kremaciją ir pasirūpins kūno transportavimu.
Krematoriumas teikia kremavimo paslaugas, tačiau transporto paslaugų – ne. Rezervuoti kremacijos laiką gali taip pat tik laidojimo paslaugų įmonės“, – atkreipė dėmesį K. Jancevičiūtė.
Atsisveikinimo namų „Rekviem“ atstovė įvardijo, kad pagrindiniai sprendimai šiame žingsnyje yra šie:
- nuspręsti, ar laidoti tradiciniu būdu, ar rinktis kremavimą;
- jei artimieji renkasi kremavimą, nuspręsti, ar prieš kremavimą norės atsisveikinti su velioniu prie karsto (galima atsisveikinti 15 min., 1 val. arba pusę dienos);
- nuspręsti, kiek laiko po kremavimo bus šarvojama urna, ar iš karto bus laidojama;
- nuspręsti, kur bus laidojama urna ar karstas.
Pašnekovė pridūrė, kad visus pasirinkimus surašyti užtruktų labai ilgai, tačiau jie visi kruopščiai aptariami laidojimo namuose susitikimo metu ir iš anksto rūpintis jais nereikia:
„Laidojimo namų darbuotojai padeda, paaiškina ir viską nurodo žingsnis po žingsnio, kad artimiesiems sunkią akimirką nereikėtų rūpintis viskuo vienu metu.“
Laidotuvių kainos, pašalpa ir vietos kapinėse
Pasak K. Jancevičiūtės, kreipiantis į laidojimo įmonę su savimi laidojantis asmuo turi turėti savo asmens dokumentą ir medicininį mirties liudijimą.
Ji pažymėjo, kad dokumentus tvarkyti turėtų artimiausias asmuo pagal giminystės ryšį.
„Tiems, kurie turi šeimos kapavietę, pirmiausia reikia įsivertinti, ar joje bus pakankamai vietos laidoti karstą (jei laidojama tradiciniu būdu) ir kreiptis į kapinių administraciją su mirties liudijimu.
Tiems, kurie šeimos kapavietės neturi, laidoti galima tik tose kapinėse, kur išduodamos naujos kapavietės. Kauno mieste naujos kapavietės išduodamos tik Vainatrakio kapinėse“, – nurodė „Rekviem“ atstovė.
Kalbėdama apie viso proceso kainas ji neslėpė, kad jas apibrėžti yra labai sunku, nes laidotuvės gali kainuoti įvairiai.
Pašnekovės teigimu, viskas priklauso nuo artimųjų pasirinkimų: kur bus laidojamas velionis – urnoje ar karste, žemėje ar kolumbariume; ar laidojama naujoje, ar šeimos kapavietėje; ar kapavietė sutvarkyta; ar bus reikalingas paminklas; ar po laidotuvių bus organizuojami atminimo pietūs, ar ne ir t. t.
Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ direktorė Jolanta Sprainaitienė paminėjo, kad Lietuvoje egzistuoja vienkartinė 8 bazinių socialinių išmokų dydžių laidojimo pašalpa.
Pašnekovės aiškinimu, ji mokama mirusįjį laidojančiam asmeniui. Nuo 2023 m. sausio 1 d. ji siekia 392 eurus.
„Rekviem“ atstovė nurodė, kad turintiems labai ribotą biudžetą siūlo laidojimo paketą, kuris, jau atskaičiavus vienkartinę laidojimo išmoką, kainuoja 400 eurų:
„Į jį įeina kremacija, transportavimas, atsisveikinimo salė su vaizdu į upę, salės dekoracijos ir dokumentų tvarkymas išmokoms gauti.“
Anot K. Jancevičiūtės, vidutiniškai laidotuvių procesas kainuoja maždaug nuo 1,5 tūkst. iki 2 tūkst. eurų.
Jei artimasis mirė užsienyje
Vis tik, jei artimasis mirė užsienyje, Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ direktorės teigimu, iškyla ir papildomas rūpestis – kaip parsivežti palaikus ir garbingai palaidoti savoje žemėje.
„Daugelis neturi galimybių patys nuvykti į kitą šalį ir viską organizuoti. Be to, tai gali užtrukti nemažai laiko ir gali kainuoti brangiau, nei samdant mūsų šalies ritualinių laidojimo paslaugų specialistus.
Žinodami, kad sulauks konkrečios pagalbos, žmonės iš tiesų pasijaučia geriau, nusiramina. Mes paaiškiname, kaip vyksta parvežimo procesas, kiek tai galėtų užtrukti ir kainuoti. O, kai suderinamas konkretus veiksmų planas, perimame jų rūpesčius“, – komentavo pašnekovė.
J. Sprainaitienės aiškinimu, užsienyje mirusiųjų palaikų parvežimas organizuojamas pagal tos valstybės, kurioje buvo registruota mirtis, nustatytą tvarką.
Be to, būtina gauti ir Lietuvos diplomatinės atstovybės išduotą leidimą mirusiojo palaikams parvežti karste.
Laidojimo rūmų direktorė įvardijo, kad atsakingoms institucijoms reikia pateikti mirties liudijimą, mirusiojo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pažymą apie mirties priežastį, pažymą apie tai, kad palaikai įdėti į dvigubą karstą.
„Papildomai gali būti pareikalauta valstybės, kurioje mirė asmuo, išduoto dokumento, patvirtinančio, kad karste, išskyrus mirusiojo palaikus, daugiau nieko nėra, ir kitokių dokumentų (priklauso nuo kiekvienoje šalyje galiojančios tvarkos)“, – dėstė pašnekovė.
Ji paminėjo, kad papildomų sunkumų dažniausiai kyla atsiimant mirusiojo kūną – būna, kad reikia gauti ir tam tikros teisėsaugos institucijos (policijos, prokuratūros ar teismo) leidimą, sanitarinės tarnybos pažymą dėl infekcinių ligų ir kitus dokumentus.
Anot J. Sprainaitienės, Lietuvos diplomatinės atstovybės arba konsulinės įstaigos leidimo nereikia, kai mirusiojo palaikai vežami iš valstybės, prisijungusios prie Europos Tarybos 1973 m. spalio 26 d. Susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo.
Pašnekovės aiškinimu, tuomet tos valstybės atitinkamos institucijos išduoda specialų laissez–passer dokumentą. Tačiau jis išduodamas tik įsitikinus, kad laikomasi visų išsiuntimo valstybėje galiojančių medicinos, sveikatos, administracinių ir teisinių reikalavimų, taikomų mirusiųjų kūnų pervežimui.
Taip pat įsitikinus, kad palaikai yra tinkamai įdėti į karstą, atitinkantį nustatytus reikalavimus.
Už gabenimą – ir 4 tūkst. eurų: kada teks mokėti patiems?
Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ atstovė pažymėjo, kad, jeigu užsienyje miręs ar žuvęs žmogus nebuvo apsidraudęs, jo palaikų parvežimu ir visų paslaugų apmokėjimu turi pasirūpinti patys mirusiojo artimieji, o į pagalbą jie gali pasitelkti pasirinktą laidojimo paslaugų įmonę.
„Laiko klausimas artimiesiems – labai svarbus, tačiau reikia suprasti, kad trukmė nuo daug ko priklauso ir kartais tenka apsišarvuoti kantrybe. Suprantama, kad iš netolimos šalies ritualinių paslaugų įmonė gana greitai palaikus gali parvežti su savo specialiu automobiliu (jame turi būti šaldymo įranga).
Bet, jeigu atstumai – dideli, gali tekti pasinaudoti oro ar jūrų transportu. Vežimas iš JAV, pavyzdžiui, gali užtrukti ir 3, ir 4 savaites. Mes greitai suplanuojame vežimo maršrutą ir apskaičiuojame vežimo trukmę, tačiau dokumentų parengimo, jų derinimo su įvairiomis institucijomis ir įstaigomis trukmę prognozuoti sunku“, – kalbėjo J. Sprainaitienė.
Paklausta apie kainas pašnekovė nurodė, kad jokia ritualinių laidojimo paslaugų įmonė negalėtų iš karto pasakyti tikslios palaikų parvežimo kainos. Tačiau, kreipiantis į specialistus, preliminarią sumą sužinoti galima:
„Atsižvelgdami į tai, iš kurios šalies (svarbu žinoti ir konkretų miestą ar gyvenvietę) reikės parvežti mirusiojo palaikus, mes iš karto galime pasakyti savo paslaugų kainą. Per kelias dienas sužinome, kiek kainuos įvairios toje šalyje teikiamos paslaugos.“
Ji įvardijo, kad papildomai gali kainuoti, pavyzdžiui, mirusiojo atvežimas iš įvykio vietos, kūno sutvarkymas, laikymas, tam tikrų dokumentų išdavimas ir kt.
Pasak laidojimo rūmų direktorės, mirusiojo palaikų parvežimas iš Europos šalių (nekalbant apie artimiausias kaimynines šalis) gali kainuoti ir 1,5 tūkst., ir 4 tūkst. eurų.
Vis tik J. Sprainaitienė paminėjo, kad palaikams parvežti savivaldybės gali suteikti finansinę paramą. Bet tik tuomet, kai nėra draudiminio fakto ir kai šeimos pajamos vienam asmeniui neviršija trijų valstybės remiamų pajamų dydžių.
„Rėmimo suma negali viršyti 54 minimalių gyvenimo lygio dydžių, šiuo metu – 2646 eurų. Paramai gauti būtina pateikti dokumentus, įrodančius mirusio parvežimo į Lietuvą išlaidas“, – dėstė specialistė.
