Pagal pirmąjį scenarijų, remiantis Tarptautinio valiutos fondo prielaida, kad Europos Sąjungos BVP pokytis bus artimas nuliui, prognozuojama, kad Lietuvos BVP susitrauks 0,6 proc., tuo metu antrasis scenarijus remiasi Europos Centrinio Banko prielaida, kad ES BVP smuks apie 1,7 proc., – tokiu atveju Lietuvos ūkis galėtų trauktis 2,8 procento.
Vidutinė metinė infliacija abiem scenarijais siektų atitinkamai 7 ir 9 procento. Bazinis scenarijus numato 6 proc. infliaciją.
Anot ministerijos, teigiamai šalies BVP veiktų stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, ekonominį augimą skatinanti fiskalinė politika, efektyvus „Naujos kartos Lietuva“ plano ir kitų ES lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimas, taip pat geresnės demografinės tendencijos ir kvalifikuotų darbuotojų imigracija, spartesnis perėjimas prie žaliosios energetikos, greitas stabilizavimasis energijos rinkose.
Tuo metu žemyn ekonomiką traukti gali karas Ukrainoje, spartesnis energijos kainų augimas, mažiau palanki euro zonos ir globalios ekonomikos raida, sunkumai daliai Lietuvos verslo perorientuoti veiklą iš Rytų į Vakarų rinkas, nenumatyti pokyčiai monetarinėje politikoje.
Be to, tarp neigiamų veiksnių minimi svyravimai pasaulio finansų rinkose, nauji viruso protrūkiai, užsitęsę tiekimo grandinių sutrikimai ir maisto žaliavų kainų augimas, visuomenės senėjimas ir darbuotojų trūkumas.
Prognozuojama, kad šalies BVP 2024 ir 2025 metais augs po 3 proc., o vidutinė metinė infliacija sieks po 2 procentus.
