„Dėl paramos verslui labai svarbu, kad, matydami atsigaunančią ekonomiką, imamės sprendimų eiti nuo žuvies prie meškerės principo – mažėja subsidijos ir įvedama PVM lengvata, kurią norint gauti, reikės dirbti ir užsidirbti, neužteks sėdėti ir gauti dovanas mokesčių mokėtojų, bet reikės atsidaryti, veikti“, – kalbėjo M. Majauskas.
Jis taip pat pabrėžė, kad atsižvelgiant į situaciją Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, biudžete teks papildomai numatyti lėšų sienų apsaugai.
„Vyriausybė priims sprendimą ir grąžins biudžetą jau patobulintą su atitinkamu papildomu finansavimu ir čia galime tikėtis apie 10–15 mln. papildomai eurų“, – pranešė jis.
Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas prognozavo, kad nuo koronaviruso krizės valdymo tikslų ir ekonomikos suvaldymo darbotvarkės teks pereiti prie „tikslių investicijų“.
„Vietoje prastovų ir subsidijų (...) turėsime tiksliai investuoti į tai, kad šalies ekonomika augtų, o pridėtinė vertė didėtų“, – teigė jis.
Parlamentaras prognozavo, kad (...) valstybės skola artimiausiais metais „ramiai“ atsirems į Mastrichto kriterijų.
„Nedidiname mokesčių, turėsime labai atidžiai pasverti, kaip subalansuoti biudžetą ir kaip tas tikslias investicijas daryti“, – kalbėjo V. Mitalas.
Jis priminė, kad valdančiųjų koalicijos sutartyje yra ambicingas tikslas pasiekti, kad bendros išlaidos mokslo, technologinei ir eksperimentinei plėtrai Lietuvoje pasiektų 3 proc. nuo BVP.
„Tai žinoma reikalaus ne tik valstybės investicijų, bet ir gerų verslo, inovacijų sąlygų“, – pridūrė V. Mitalas.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Algirdas Butkevičius įspėjo, kad struktūrinis fiskalinis deficitą išaugo iki 7,7 proc. BVP.
Tuo metu valstietis Valius Ąžuolas apgailestavo, kad savivaldai perkelta dalis centrinės valdžios naštos, o darbietė Ieva Kačinskaitė Urbonienė priekaištavo, kad biudžete suvaržytos galimybės skolintis savivaldai.
Biudžeto pajamas siūloma didinti 572,3 mln. eurų (5,1 proc.), o išlaidas – 731,7 mln. eurų (4,6 proc.). Papildomos lėšos reikalingos koronaviruso krizės padariniams švelninti, sveikatos ir socialinei apsaugai, naujai paramai verslui bei gyventojams.
Iš valstybės biudžeto „Sodrai“ planuojama papildomai skirti 60 mln. eurų kompensuoti ligos išmokas, padidėjusias dėl pandemijos. Papildomai medikams norima numatyti beveik 75 mln. eurų. 48,5 mln. eurų dar 37,2 mln. eurų numatyta PSDF biudžeto rezervui papildyti.
Iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) šiemet numatyta apie 150 mln. eurų investicijų, vienišo asmens išmokai ir neįgaliųjų įdarbinimui – apie 30 mln. eurų. Dėl laikinos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos maitinimo, kultūros ir sporto sektoriams šiemet pajamų į biudžetą bus nesurinkta 36,5 mln. eurų.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad biudžetas tikslinamas siekiant suvaldyti pandemijos pasekmes ir finansuoti verslą bei gyventojus pasibaigus karantinui, kad būtų galima sklandžiai grįžti į normalų gyvenimą.
Tuo tarpu Lietuvos banko ekonomistas Vaidotas Tuzikas įspėja, kad valstybei per pandemiją daug ir pigiai skolinantis iškyla grėsmė refinansuoti skolą ateityje, o didelė valdžios skola mažina šalies galimybes spręsti iššūkius.
Vyriausybė biudžeto deficitui finansuoti ir kitoms reikmėms šiemet ketinama pasiskolinti 5,7 mlrd. eurų – apie 0,4 mlrd. eurų daugiau nei buvo planuojama gruodį (5,3 mlrd. eurų).
Pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas siūlo įvairioms reikmėms papildomai numatyti dar apie 35 mln. eurų. Beveik 21 mln. eurų siūloma rasti siekiant vykdyti Lietuvos įsipareigojimus NATO ir padidinant gynybos biudžetą, kad asignavimai krašto apsaugai pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Komitetas taip pat siūlo Vyriausybei spręsti dėl papildomų 14,46 mln. eurų savivaldybėms.
Be to, 27 tūkst. eurų siūloma rasti Lietuvos šaulių sąjungai nuo liepos įdarbinti tris žmones ir taip stiprinti jos dalyvavimą pilietinio patriotinio ugdymo programose, o iš Žemės ūkio ministerijos asignavimų siūloma numatyti lėšų Lietuvos socialinių mokslų centrui.
Komitetas jau anksčiau pranešė siūlantis pelno mokesčio lengvatą dėl nuostolių perkėlimo svarstyti rudenį.
Po pirmojo biudžeto svarstymo Seime dokumentas bus grąžintas Vyriausybei tikslinti, atsižvelgiant į Seimo pastabas. Antras svarstymas numatytas birželio 17-ąją, o priėmimas – birželio 22-ąją.
Po pirmojo svarstymo nebalsuojama, o projektas grįžta į Vyriausybę, kuri vertins Seimo siūlymus dėl papildomo finansavimo.
