• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prezidentui Gitanui Nausėdai antradienį Seime perskaičius savo antrąjį metinį pranešimą, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigiamai vertina šalies vadovo poziciją dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo, raginimą neatidėlioti mokesčių reformos bei požiūrį į konkuravimą pigia darbo jėga. 

Prezidentui Gitanui Nausėdai antradienį Seime perskaičius savo antrąjį metinį pranešimą, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigiamai vertina šalies vadovo poziciją dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo, raginimą neatidėlioti mokesčių reformos bei požiūrį į konkuravimą pigia darbo jėga. 

REKLAMA

„Džiugina tam tikras pokytis prezidento požiūryje į neapmokestinamąjį pajamų dydį. Nes tvirtinant 2020 metų biudžetą, prezidentas ragino nedidinti tiek daug NPD, kiek buvo suplanavusi tuometinė Vyriausybė. Dabar šio dydžio kėlimas matomas kaip vienas iš svarbesnių prioritetų. Ir tai yra iš tiesų teisingas požiūris“, – BNS sakė N. Mačiulis. 

Pasak jo, vertėtų svarstyti variantą, kad NPD nuolat didėtų augant minimaliai mėnesio algai (MMA).

„Apskritai, neapmokestinamas pajamų dydis gali būti įstatymais suvienodintas su minimaliu mėnesiniu atlyginimu, tai yra jis didėtų nuolat didinant minimalų mėnesinį atlyginimą ir šitas minimalus atlyginimas būtų visiškai neapmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas. 

REKLAMA
REKLAMA

N. Mačiulis sutinka ir su prezidento raginimu Vyriausybei nedelsti su mokesčių sistemos reforma, kuria numatoma peržiūrėti mokesčių lengvatas. Valdantieji yra numatę esminius pokyčius įgyvendinti nuo 2023 metų sausio. 

REKLAMA

„Čia sutinku su prezidento nuomone, kad taip arti priartėjus prie savivaldybių ir kitų Seimo rinkimų bus sunku priimti kai kuriuos nepopuliarius, bet būtinus sprendimus, kas susiję su mokesčių sistemos reforma“, – sakė ekonomistas. 

„Swedbank“ ekonomisto požiūriu, svarbus ir šalies vadovo priminimas, kad Lietuvai atėjo laikas atsisakyti konkuravimo pigia darbo jėga. 

„Ir dar vienas buvo labai įdomus teiginys, turbūt su kuriuo sunku nesutikti, tai, kad Lietuva jau išaugo „pigios darbo jėgos marškinėlius“ ir matant tiek pastarųjų penkerių metų spartų vidutinio darbo užmokesčio augimą, tiek spartų atlyginimų augimą pandemijos metu, na, bet kuri įmonė, kuri konkuruoja žemais atlyginimais, turėtų jausti itin didelį nerimą“, – sakė N. Mačiulis. 

REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, Lietuvoje dabar pagrindinė problema yra ne nedarbo problema, o darbuotojų trūkumo problema ir vis daugiau įmonių, ypač pramonės, transporto, IT paslaugų sektoriuose teigia, kad vienas iš pagrindinių jų plėtrą slopinančių veiksnių yra būtent darbo jėgos trūkumas. 

„Tai konkuruoti pigia darbo jėga bus tikrai sudėtinga ir nemanau, kad čia gali būti nei valstybės, nei kažkurio sektoriaus ar įmonės gera strategija“, – pridūrė ekspertas. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų