Už tokias Veterinarijos įstatymo pataisas antradienį balsvo 78 Seimo nariai, prieš – 28, susilaikė 21.
Dabar tarnybos vadovą žemės ūkio ministro teikimu priima ir atleidžia Vyriausybė, o jo kadencija trunka ketverius metus.
Seimas taip pat įteisino naują vyriausiojo veterinaro pareigybę. Šį pareigūną į pareigas skirs tarnybos vadovas ir bus atsakingas už veterinarijos politikos įgyvendinimą. Jis privalės turėti veterinarijos gydytojo kvalifikaciją. Dėl jo parlamentarai diskutavo ilgiausiai, jų pozicijos skyrėsi.
Kaimo reikalų komitete dirbantis demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika piktinosi, kad priėmus pataisas, leidžiančias tarnybos vadovui neturėti veterinaro išsilavinimo, Lietuvai atstovaus žmogus be specialiųjų kompetencijų.
„Dabar atsiras politinis vadovas ir kažkoks pilkasis kardinolas dar veterinarijos gydytojo pavaduotojas, kuris bus nepakeičiamas, nežinau, kiek kadencijų. Ir tas politinis vadovas, lyg turėtų atstovauti Veterinarijos tarnybai, bet, Europos kontekste visi veterinarijos tarnybų vadovai yra specialistai, jie diskutuoja dėl užkrečiamųjų ligų, dėl visokiausių kitų dalykų, kurie yra jų kompetencijų ribose. Ir žmogus be specialiųjų kompetencijų dabar atstovaus Lietuvai. Galbūt, aišku, bus siunčiamas tas pavaduotojas, bet jis, žinodamas, kad vadovo nuomonė yra vienokia ar kitokia, jis bus šališkas“, – svarstė K. Mažeika.
„Tas dvigalvis slibinas, kurį bandoma sukurti, tikrai neatneš tos naudos, kurios tikimasi“, – pridūrė jis.
Tame pačiame komitete dirbantis „darbietis“ Vigilijus Jukna taip pat pabrėžė, kad vyriausiojo veterinaro nebus galimybės pakeisti keičiantis įstaigos vadovams.
Tuo tarpu konservatorius Vilius Semeška teigė, kad pataisomis tarnyba bus „pakeliama į kitą lygį“, nes jos vadovas gali nebūtinai būti veterinaras, tačiau gali būti geras vadovas, vadybininkas, gebantis atstovauti Lietuvos pozicijai, vykdyti tarnybos funkcijas ir politiką.
„Dar daugiau, pasipildo, žinoma, pavaduotoju arba vyriausiuoju veterinaru ir tai yra galima kokybiška, gera komanda, kuri galėtų papildyti viena kitą“, – pridūrė jis.
Tarnybos vadovo skyrimo tvarką buvo siūloma keisti dar nuo 2021 metų sausio, kai konservatorius Andrius Vyšniauskas siūlė nustatyti, kad į vadovus galėtų pretenduoti žmonės, neturintys veterinarijos gydytojo kvalifikacijos.
Tada parlamentaras aiškino, kad panaikinus šią prievolę kandidatuoti į pareigas galėtų ir aukštos kvalifikacijos vadybininkai iš šalies. Tuo piktinosi kai kurie parlamentarai, Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacija, jos nepalaikė tuometinis tarnybos direktorius Darius Remeika, turėjęs veterinarijos gydytojo kvalifikaciją.
Tarnyba nuolatinio vadovo neturi nuo praėjusių metų lapkričio, kai Vyriausybė atleido korupcija įtariamą Mantą Staškevičių.
