Neretai į paieškas su metalo detektoriais besileidžiantys gyventojai naujienų portalui tv3.lt sutiko papasakoti apie savo netikėčiausius radinius, įsimintiniausius atvejus ir su kokiais sunkumais ar neteisybe tenka susidurti (jų vardai redakcijai žinomi, bet tekste – pakeisti).
Lietuvių radiniai – ir už 40 tūkst. eurų
Gyventojai vardijo, kad dažniausiai su metalo detektoriais randa daug šiukšlių, įvairių kamštelių, vielų, ženkliukų, monetų, kurių vertė – metalo kainos. Bet būna ir daug vertingesnių radinių.
Pvz., kaunietė Evelina pernai rado 4 auksinius žiedus, 2 sidabrinius „Pandora“ žiedus, kurių vertė – 80–90 eurų. Parduoti ji jų neketina – žada iš jų išsilydyti ką nors vestuvėms, o gražesnius žiedus tiesiog nešioja pati.
Vilnietis Gytis pasakojo, kad turi detektorių, veikiantį po vandeniu, o ten randa nemažai per maudynes pamestų daiktų: sidabrinių monetų, grandinėlių, žiedų.
Jam teko rasti ir kulkų, tokių istorinių kaimo daiktų, kombaino ar traktoriaus detalės, kareivio bato apkalas ar diržo sagtis.
Suvalkijoje gyvenantis ir ten kasinėjantis Vidas pasakojo, kad bevaikštant Šešupės krantais rado sulankstomą vokiečių kareivių kastuvėlį, 3 kirvio pentis ir iššautą sviedinio gilzę.
Kaunietis Povilas parodė rastą Pirmojo pasaulinio karo kokardą, Bronzos amžiaus apyrankę, Napoleono armijos diržo sagtį, telefoną ir netgi žmogaus kaulus, dėl kurių teko kviesti policiją.
Vilnietis Tomas vardijo, kad pats yra radęs nemažai senovinių baltų daiktų ir yra matęs, kaip žmonės kasa auksines monetas, pažįsta tokių, kurie yra ir po 5–6 lobius radę, o geriausią radinį vienas žmogus pardavė ir už 40 tūkst. eurų.
O Giedrius nurodė, kad vienas įdomesnių jo radinių Lietuvoje buvo retas žiedas, kurį teko atiduoti muziejui.
Žmonės lieka ir be radinio, ir be atlygio?
Tomas neslėpė, kad pas mus po žeme yra labai daug ko, tačiau daugelis nepapasakos, ką atranda, nes teoriškai beveik viskas yra Kultūros paveldo departamento (KPD) nuosavybė.
„Vieną kartą atradau tikrai įspūdingą žiedą, tai realiai klaidą padariau, kad prieš tai į „Facebook“ įdėjau, nes manęs KPD jau išskėstom rankom laukė. Atidavus jiems daiktą teoriškai gal 10 proc. jo vertės turėtų tau priklausyti.
Bet už tai, kad radai, tu esi tiesiog apšaukiamas. KPD paima iš tavęs tą radinį ir veikiausiai prisirašo, kad patys rado. Niekas vertės tau nesako dažniausiai. Kai kurie labai kovoja, kad daiktas būtų įvertintas ir jie gautų pinigines premijas, bet tai – labai retas atvejis“, – pasakojo Tomas.
Jis aiškino, kad teoriškai galima ieškoti tik modernių daiktų. Taigi galbūt prieš metus paplūdimyje pamestą žiedą galėtum pasilikti.
Anot Tomo, 1600–1800 m. nebūdavo bankų, spynų, tad visi turtą kasdavo po žemėmis. Žmonėms numirdavo, dingdavo, apie užkastą turtą pamiršdavo.
„Tai čia ir yra tas vadinamas lobis, kurį atranda. Dažniausiai tai būna auksinės, sidabrinės monetos. Čia jau laikoma senoviniu dalyku ir teoriškai tu negali jų parduoti. Aišku, juoda rinka egzistuoja, žmonės pardavinėja.
Pats geriausias dalykas, kurį savo kolekcijoje turiu, tai baltų sagė, labai įspūdinga. Muziejuose aš tokių net nematęs. Bet net nėra minties atiduoti, nes nuneši ir kažkur saugyklose nuguls, žmonės net nematys“, – kalbėjo Tomas.
Rado lobį – kokios baudos gresia?
Tuo metu Giedrius pasakojo, kad visai neseniai Latvijoje atrado lobį, kurį nuvežė į artimiausią policijos komisariatą, nes taip jam patarė dirbtinis intelektas „Chat GPT“.
„Policija nurodė, kad lobio įvertinimas truks iki 6 mėn. Faktas, kad už lobį tai jau kompensacijos vistiek norėtųsi. Jeigu teisingai supratau, mums su sklypo savininku – po 50 proc. lobio vertės.
Policininkas, kuris skaičiavo lobį, – irgi „metalo ieškininkas“, tai jau iš akių matėsi stresas ir pavydas“, – prisimena Giedrius.
Kaunietis Povilas nurodė, kad kai kas radinius priduoda KPD, kiti pasilieka sau.
Anot vilnietės Jūratės, mažai kas nori dalytis savo paieškų vietomis, radiniais, jų verte.
Tomo aiškinimu, taip yra todėl, kad KPD stebi socialinius tinklus ir, jei pamato, kad žmogus kažką rado, jis turi per 7 d. daiktą jiems nunešti, kitaip grės atsakomybė.
Kaip anksčiau naujienų portalui tv3.lt yra komentavęs KPD, tokių daiktų paieškos pažeidžiant reikalavimus užtraukia 300–560 eurų baudą asmenims ir 560–1200 eurų baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims.
O už radinio pasisavinimą gresia viešieji darbai, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
Metalo detektoriai už šimtus eurų – ar apsimoka?
Įmonėje „Skaineta“ metalo detektorius galima rasti ir už 60 eurų, ir už 10 tūkst. eurų. Anot bendrovės atstovo Gintauto Žilinsko, lietuviai jiems vidutiniškai išleidžia 700 eurų.
Tuo metu parduotuvėje „Tesora“ metalo detektorių galima rasti už 150–2000 eurų. Pasak jos atstovo, paprastai pradedantieji perka pradinio lygio detektorius už 300–500 eurų, jei hobis užkabina – atsinaujina į geresnius.
Pašnekovas pripažino, kad tai nėra pats populiariausias užsiėmimas, kadangi žmogus savo noru kelias valandas per dieną maudosi dulkėse, purve, „besigainiodamas monetą, kurios tame lauke gal net ir nėra“.
„Priežasčių detektoriams yra įvairiausių: noras atrasti lobių, aktyvus laiko leidimas gamtoje, nenoras beprasmiškai gulėti prie Baltijos jūros ar pan.
Kiek detektorių nuperkama, atskleisti negalime. Bet, neoficialiais mūsų skaičiavimai, Lietuvoje gali būti netoli 10 tūkst. asmenų, turinčių ir rečiau ar dažniau naudojančių detektorių“, – skaičiavo „Tesora“ atstovas.
Tuo užsiimančio Giedriaus vertinimu, šis hobis Lietuvoje išnyks per 5–10 metų. Esą pats bumas buvo 2000–2010 m., kai ši veikla buvo pelninga: „Sidabrinių monetų kai kurie net neimdavo, rinkdavo tik auksines.
Auksinius rublius supirkdavo po 30–40 dolerių. Tai – neblogi pinigai, kai minimali alga gal buvo kokie 350 litų.“
Tomas pritarė, kad bumas buvo prieš 10 metų ir senoviniuose žemėlapiuose sužymėti išnykę kaimai jau 30 kartų yra naktim–dienom nukasti.
Zonos, reikalavimai ir kodėl kitur geriau
„Tesora“ atstovas primena, kad prieš naudojant metalo detektorių reikia pasitikrinti, ar teritorija nėra įtrauka į kultūros vertybių, apsaugos zonų, draustinių, rezervatų ir pan. sąrašą.
„Skaineta“ atstovas papildė, kad negalima vykdyti paieškos privačioje teritorijoje negavus šeimininko leidimo.
Taip pat reikia elgtis atsargiai iškasant bet kokį daiktą. Jei tai – vamzdžiai, kabeliai, sprogmenys ar pan., būtinai reikia informuoti atitinkamas tarnybas.
Kasant reikia stengtis pažeisti kuo mažiau dirvožemio, o duobes užkasti taip, kad niekas nematytų, jog buvo kažko ieškoma.
Pašnekovų teigimu, radus bet kokį daiktą jo ten palikti negalima. Jei tai – šiukšlė, ją reikia išmesti. Jeigu tai – neseniai pamestas daiktas, reikia mėginti surasti jo savininką, jei turintis kultūrinę vertę – nešti į KPD.
„Lietuva už juos nemoka ir jokių išlaidų nekompensuoja, net jei žmogus važiavo 200 km, kad priduotų radinį“, – neslėpė G. Žilinskas.
Amerikoje paieškas metalo detektoriais išbandęs Gytis paminėjo, kad ten jais galima naudotis daug laisviau, nes galima išsipirkti leidimą ieškoti parkuose ir draustiniuose:
„O Lietuvoje yra daug vietų, kurių negalima liesti, o tai paieškas apsunkina. Tad tenka kasti privačiose teritorijose gavus šeimininko leidimą arba ieškoti savo žemėse.“
Giedrius papildė, kad Latvijoje įstatymai irgi draugiškesni – užtenka savininko leidimo ir kad tai nebūtų saugoma zona.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
