Anot jų, tam tikrais atvejais pinigų kilmė apskritai nėra tikrinama, kadangi to padaryti tiesiog neįmanoma.
Pašnekovai pripažino, kad kiekvieno lošėjo netikrina, kadangi tą padaryti tikrai nėra lengva, o pinigų plovimu užsiimančius nusikaltėlius turėtų gaudyti ne kazino, o tam skirtos valstybinės institucijos.
Kada lošiama grynaisiais, banko kortele ar žetonais
Atsakingo lošimų verslo asociacijos (ALVA) vadovas Mindaugas Ardišauskas aiškino, kad fizinėse lošimų vietose (lošimo namuose, automatų salonuose ar lažybų punktuose) atsiskaityti galima tik grynaisiais pinigais, o dalyvaujant nuotoliniuose lošimuose internetu – tik iš banko (ar kitos įstaigos) sąskaitos.
„Lošimai fizinėse paslaugų teikimo vietose ir internetu vyksta panašiai: klientas atlieka statymus savo pinigais. „Į skolą“ statymų priimti negalima – visi statymai turi būti padaromi lošėjo įmokamais pinigais.
Tada vyksta lošimas, sužinomas rezultatas ir, jei klientas laimėjo, jam yra išmokamas laimėjimas pinigais. Jei statymas nelaimėjo, pastatyta suma pereina lošimų organizatoriui“, – pasakojo M. Ardišauskas.
Ji pridūrė, kad fizinėse lošimų vietose, lošiant automatais ar prie stalų, yra naudojami žetonai, kurie prieš tai įsigyjami lošimų vietos kasoje, keičiant grynuosius pinigus į žetonus:
„Laimėjimai taip pat būna išmokami žetonais, kuriuos laimėtojas gali išsikeisti į pinigus arba atlikti naujus statymus.“
Ne visada įmanoma patikrinti, kieno pinigais lošia
Pasak ALVA vadovo, lošiant nuotoliu (internetu) pavedimai į kliento lošimų sąskaita priimami tik iš kliento vardu atidarytos mokėjimo sąskaitos, remiantis iš banko gautais duomenimis arba prašant šios informacijos iš paties kliento.
„Tik įsitikinus, kad sąskaita, iš kurios daromas pavedimas, tikrai priklauso lošėjui, pinigai būna įskaitomi į lošimo sąskaitą.
Pinigai iš lošėjo sąskaitos pervedami taip pat tik į jo vardu atidarytą mokėjimo sąskaitą – į tą pačią, iš kurios buvo atlikti mokėjimai“, – patikino M. Ardišauskas.
Vis tik jis pripažino, kad atsiskaitant grynaisiais įsitikinti, ar tai – kliento teisėtai turimi pinigai, yra neįmanoma, kaip ir bet kokiam kitos paslaugos teikėjui ar produkto pardavėjui.
Ne verslai turėtų gaudyti nusikaltėlius
Aptardamas pastarąjį įvykį su lietuvio neva praloštais iš įmonių pasisavintais 1,7 mln. eurų, ALVA vadovas atkreipė dėmesį, kad nežinia, ar jis tuos pinigus iš tiesų pralošė, ar tik taip sako. Taip pat, ar pralošė Lietuvoje, ar užsienyje, kokiose įstaigose, per kiek laiko ir pan.:
„Daug neatsakytų klausimų, o negavus į juos detalių atsakymų galima visaip spekuliuoti, badyti pirštais į lošimo paslaugų tiekėjus ir kaltinti juos neva neatlikus savo pareigų ir nesulaikius nesąžiningo finansininko.“
Jis akcentavo, kad pinigų plovimo prevencijos įgyvendinimas yra labai sudėtingas procesas, taigi lošimo bendrovių užduotis tikrai nėra paprasta.
„Noriu patikinti, kad lošimų organizatoriai vykdo visas savo pareigas. Net tas, kurios iš tiesų tai yra valstybės ir jos institucijų prerogatyva. Juk kalbame apie nusikaltėlių – pinigų plovėjų ar teroristų finansuotojų – gaudymą.
Verslui dažnai užkraunamos jam nebūdingos prievolės, keliami aukšti lūkesčiai, kurie pastiprinami milžiniškomis baudomis, o neretai nesuteikiama reikiamų įgaliojimų. Pvz., gauti reikalingą informaciją iš kitų institucijų, keistis ja tarpusavyje ir t. t.“ – vardijo M. Ardišauskas.
Pinigų kilmę lošiant tikrina ne visada
ALVA vadovas atkreipė dėmesį, kad kazino, kaip ir bankams, lažybų bendrovėms ir pan., tenka prievolė vykdyti pinigų plovimo prevenciją. O kiekvienas iš jų yra nusistatęs savo tvarką ir kriterijus.
Anot jo, visais atvejais lošiant yra nustatoma asmens tapatybė ir yra tikrinama, ar jis nėra sankcionuotų asmenų sąrašuose.
Vis tik M. Ardišauskas pridūrė, kad kiekvieno kliento, atliekančio, pvz., 10 eurų vertės statymą, tikrai nėra prašoma įrodyti pinigų kilmės. Kaip to neprašo ir bankai atsidarant naują sąskaitą.
„Tačiau, jei, pagal banko procedūras, jūsų veikla bus įvardinta kaip kelianti riziką, banko specialistai užduos daug klausimų ir prašys įrodyti, kad pinigai, patekę į jūsų sąskaitą, turi teisėtą kilmę ir jums priklauso legaliai.
Taip pat ir lošimuose – jei kliento veikla turi pinigų plovimo požymių, jo būtinai paprašys įrodyti tų pinigų kilmę ir teisėtą disponavimą“, – dėstė pašnekovas.
Kokių dokumentų gali reikalauti ir kas gresia
Tuo metu Lošimų priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Žaldarienė pabrėžė, kad lošimų organizatoriai privalo vykdyti klientų dalykinių santykių stebėseną.
Ir tą jie turi daryti tiek realiuoju laiku (jam atliekant operacijas), tiek retrospektyviai, t. y. peržiūrint kliento atliktas operacijas; vertinant, ar faktinė kliento veikla atitinka kliento veiklą, deklaruotą „Kliento pažinimo anketoje“, ar su operacijomis susijusi lėšų kilmė yra aiški.
Pasak I. Žaldarienės, lošimo organizatoriai privalo aiškintis ir nustatyti pirminį lošimams naudojamų lėšų šaltinį. Todėl klientų turi prašyti pateikti ne tik banko sąskaitos išrašus, bet ir kitus dokumentus.
Pvz., pirkimo–pardavimo ar kitas sutartis, darbo sutartį, individualios veiklos pažymą, metines pajamų deklaracijas ar kitus dokumentus. Prašyti paaiškinti, už ką į sąskaitą buvo atlikti mokėjimai, koks tų mokėjimų teisinis pagrindas. Taigi lošimų bendrovė privalo įsitikinti, kad lošimams naudojamų lėšų kilmė yra teisėta, kitaip paslaugos lošėjui turi būti apribotos.
I. Žaldarienė nurodė, kad, nustačius įtartiną kliento elgesį ar operaciją, apie ją turi būti pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Jei lošimų organizatoriai pažeidžia Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, jiems gresia įspėjimas, bauda, valdybos nario ar vadovo nušalinimas nuo pareigų (laikinai ar visam laikui), veiklos, lėšų ar turto disponavimo apribojimas ar uždraudimas, licencijos sustabdymas ar panaikinimas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
