Centrinis bankas taip siūlo didinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą sumažinant jo naštą uždirbantiems nuo MMA iki vieno vidutinio darbo užmokesčio, pranešė LB.
„Tai siūloma pasiekti numatant konkretų planą, kaip per 2024–2026 metus būtų įgyvendintas NPD ir MMA suvienodinimas. Taip NPD būtų nustatomas automatiškai ir didėtų tiek, kiek didėja MMA – tam nereikėtų atskiro politinio sprendimo. Kartu su MMA augimu didėjantis NPD lemtų didesnį mažiausiai uždirbančių darbuotojų į rankas gaunamą darbo užmokestį“, – teigiama trečiadienį išplatintame LB pranešime.
Taip pat siūloma atsisakyti verslo liudijimų, pereinant prie vienodos individualios veiklos pajamų apmokestinimo sistemos.
„Būtų tikslinga pamažu atsisakyti verslo liudijimų kaip verslo apmokestinimo formos ir pereiti prie vienodos individualios veiklos pajamų apmokestinimo sistemos, pagal kurią mokestis mokamas nuo faktinių apmokestinamųjų pajamų“, – nurodo LB.
Vertindamas Finansų ministerijos siūlymus dėl dirbančiųjų su verslo liudijimais apmokestinimo LB teigia, kad tai galėtų būti tik tarpinis sprendimas, ir siūlomą 20 tūkst. eurų ribą siūlo mažinti dar labiau.
„Siūlymą sumažinti pajamų ribą, iki kurios gali būti taikomas pajamų apmokestinimas pagal verslo liudijimą, vertiname kaip tarpinį sprendimą. Siūlome šią ribą mažinti reikšmingiau, ją susiejant su pajamų riba, iki kurios yra taikomas 5 proc. efektyvusis pajamų mokesčio tarifas individualiai veiklai“, – teigiama pranešime.
Ministerija dirbantiems su verslo liudijimu siūlo daugiau nei dukart – nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų – mažinti metinių pajamų ribą, o daugiau uždirbantys turėtų registruoti individualią veiklą. Iki 20 tūkst. eurų per metus dabar gauna 84 proc. gyventojų, dirbančių su verslo liudijimais.
Siūlymas nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų padidinti apyvartos ribą, kurią viršijus būtina registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais, LB vertinimu, yra sunkiai suderinamas su pastangomis mažinti pajamų iš PVM atotrūkį.
Centrinis bankas taip pat siūlo atsisakyti lengvatinio 5 proc. pelno mokesčio mažosioms bendrijoms ir visoms įmonėms taikyti vienodą 15 proc. tarifą.
Be to, teigiamai vertindamas investicinės sąskaitos modelį numatomą metinę 10 tūkst. eurų įmokų sumą LB siūlo padidinti iki 125 tūkst. eurų.
Centrinis bankas teigia pritariantis daugeliui kitų mokesčių reformos pasiūlymų, kuriuos yra pateikusi Finansų ministerija.
LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad daugelis pasiūlymų yra žingsnis teisinga kryptimi.
„Kartu pateikėme siūlymus, kaip ambicingiau spręsti esminę mūsų šalies mokesčių sistemos problemą – surenkama per mažai mokestinių pajamų, kad būtų adekvačiai finansuojamos viešosios reikmės ir paslaugos“, – pranešime sakė G. Šimkus.
Centrinis bankas teigiamai vertina pasiūlymus dėl savarankiškai dirbančiųjų apmokestinimo, palaiko siekį plėsti gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) mokestį.