Kainos įvairiose Europos šalyse labai skiriasi. Dideli skirtumai yra net tarp kaimyninių šalių, pvz., Austrijos ir Vengrijos arba Vokietijos ir Lenkijos, rašo portalas „Euronews“.
Tačiau kaip geriausiai palyginti kainas visoje Europoje? Kokios yra brangiausios ir pigiausios šalys visame žemyne?
Kainų lygio indeksai yra geras būdas, padedantis suprasti, kiek brangios ar pigios prekės ir paslaugos yra kiekvienoje šalyje. Jie lygina nacionalinį kainų lygį su ES vidurkiu ir apskaičiuojami pagal perkamosios galios paritetą (PGP).
PGP veikia kaip dirbtinė bendroji valiuta, nes parodo, kiek žmonės gali nusipirkti už tą pačią pinigų sumą įvairiose šalyse.
Kainos Europos šalyse skiriasi ir 3,9 karto
Pasak „Euronews“, 36-iose Europos šalyse buvo atlikti daugiau kaip 2 tūkst. prekių ir paslaugų kainų tyrimai.
Rezultatai sudėlioti taip, kad Europos Sąjungos (ES) vidurkis yra lygus 100. Taigi, jeigu kainų lygis šalyje viršija 100, šalis yra brangesnė nei ES vidurkis, jei kainų lygis yra mažesnis nei 100, šalis yra pigesnė už ES vidurkį.
Remiantis 2024 m. duomenimis, iš 36 šalių Šveicarija yra brangiausia – kainos joje siekia 184 proc. ES vidurkio (t. y. 84 proc. didesnės nei ES vidurkis).
Turkija yra pigiausia – jos kainos sudaro 47 proc. ES vidurkio, o tai reiškia, kad jos yra 53 proc. mažesnės už ES vidurkį.
Taigi Šveicarija – 3,9 karto brangesnė už Turkiją, kas rodo, kad kainų lygis Europoje labai skiriasi.
Lietuvoje kainų lygis sudaro 78 proc. ES vidurkio, tad pas mus yra 22 proc. pigiau nei vidutiniškai ES.
Estijoje kainų lygis yra labai arti ES vidurkio (97 proc.), tad ten kainos yra didesnės nei Lietuvoje, bet 3 proc. mažesnės nei bendrai ES.
Latvijoje yra kiek pigiau nei Lietuvoje (77 proc. ES vidurkio), o kainos Lenkijoje yra 30 proc. mažesnės už ES vidurkį (70 proc. ES vidurkio).
Pigiausios ir brangiausios šalys ES
Tuo metu ES brangiausia šalis yra Liuksemburgas, kurio kainos – 51 proc. didesnės už ES vidurkį.
Bulgarija ir Rumunija yra pigiausios narės – jų kainos siekia tik 57 proc. ES vidurkio.
Taigi Liuksemburgas yra maždaug 2,7 karto brangesnis už Bulgariją ir Rumuniją, o tai rodo didelį, bet mažesnį skirtumą, nei tarp Šveicarijos ir Turkijos.
Dešimtyje ES šalių kainos viršija ES vidurkį. Po Liuksemburgo brangiausiai kainuoja Danija (143 proc.) ir Airija (141 proc.).
Tarp 4 didžiausių ES ekonomikų – Vokietijos (109 proc.) ir Prancūzijos (108 proc.) – kainos šiek tiek viršija vidurkį.
O Italijos (98 proc.) ir Ispanijos (91 proc.) kainos nesiekia vidurkio.
Anot „Euronews“, Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse kainų lygis paprastai yra aukštas, kadangi dažnai tai yra dideles pajamas gaunančios šalys, turinčios stiprias valiutas ir didesnes pragyvenimo išlaidas.
Tuo metu Vidurio ir Rytų Europos šalyse (tarp jų – ir Lietuvoje) kainų lygis paprastai yra žemesnis, kadangi šiuose regionuose paprastai fiksuojamos mažesnės darbo sąnaudos.
Kas lemia kainų skirtumus tarp šalių?
Filippo Pallotti, kandidatas į ekonomikos doktorantus Londono universitete, „Euronews Business“ nurodė, kad brangiausios gyventi šalys paprastai yra produktyviausios:
„Produktyvumo augimas prekybos sektoriuose (pvz., gamybos ir technologijų) didina darbo užmokestį visoje ekonomikoje – net ir neprekiaujamuose sektoriuose. Pvz., kirpyklų, svetingumo ir nekilnojamojo turto, kur produktyvumas auga lėčiau.“
F. Pallotti paminėjo, kad kainų lygį ES šalyse atspindi valandinės darbo sąnaudos: Liuksemburge jos siekia apie 55 eurus, Danijoje – 50 eurų, o Bulgarijoje – tik 11 eurų.
„Tačiau, lyginant kavą už 4 eurus Kopenhagoje ir kavą už 1 eurą Sofijoje, šį skirtumą labiausiai paaiškina didelis prekybos sektoriaus produktyvumas ir dėl to padidėjęs darbo užmokestis visuose sektoriuose“, – pridūrė jis.
M. Pallotti taip pat vardijo, kad šalių produktyvumą lemia ne tik darbo užmokestis, bet ir kapitalo intensyvumas, technologijų diegimas, infrastruktūra, užsienio investicijos, mokesčiai ir t. t., kas daro didelę įtaką kainoms.
Lyginant kainas į atlyginimus neatsižvelgta
Minėti duomenys, lyginant kainų lygius šalyse, buvo surinkti pasitelkiant faktinio individualaus vartojimo (FIV) rodiklį.
Juo yra vertinamos visos namų ūkių faktiškai suvartotos prekės ir paslaugos, įskaitant tiek pelno nesiekiančių institucijų, tiek valstybės teikiamas paslaugas, pvz., sveikata, švietimas.
Kitaip tariant, FIV analizuoja, ką namų ūkiai naudoja, įskaitant ir tas paslaugas, už kurias jie tiesiogiai nemoka.
Vis tik į kainų lygio palyginimą nėra įtraukiamos namų ūkių pajamos, atlyginimai – tai tik gryni prekių ir paslaugų kainų palyginimai.
O tai reiškia, kad žmogus, gyvenantis brangioje šalyje, priklausomai nuo pajamų, vis tiek gali nusipirkti daugiau prekių ir paslaugų nei žmogus, gyvenantis pigioje šalyje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
