Rusijos skolos išpardavimas, susijęs su Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdyta kampanija prieš Ukrainą ir po to sekusiomis sankcijomis, sudarė sąlygas naujo tipo arbitražui, kurį jau ima naudoti finansų pasaulio atstovai, laikydami tai lengvais pinigais.
Ši idėja vadinama neigiamos bazės sandoriu. T. y. itin pigių Rusijos vyriausybės ar jos įmonių obligacijų pirkimas, kartu su kredito įsipareigojimų neįvykdymo sandoriais, kurie veikia kaip draudimas nuo galimo skolininko įsipareigojimų nevykdymo.
Susidomėjo spekuliantai
Įprastai tokio tipo prekyba neturi prasmės, tačiau instituciniams investuotojams siekiant greitai atsikratyti visko, kas susiję su Rusija, obligacijų kainos krito sparčiau nei kilo jų draudimo kaina.
Pasak „Bloomberg News“, prekybos Rusijos įmonių skolos vertybiniais popieriais apimtis nuo Rusijos įsiveržimo išaugo iki aukščiausio lygio per dvejus metus.
Svetainės „MarketAxess“ duomenys rodo, kad nuo vasario 24 d. iki balandžio 7 d. Rusijos valstybės skolos vertybinių popierių buvo suprekiauta už 7 mlrd. dolerių (6,42 mlrd. eurų), t. y. 35 proc. daugiau, lyginant su 5 mlrd. dolerių (4,59 mlrd. eurų) per tą patį laikotarpį 2021 m.
Rusijos obligacijomis prekiaujama itin įnirtingai, sako Rusijos ir socialinės atsakomybės versle ekspertas, Pensilvanijos universiteto Whartono mokyklos profesorius Philipas M. Nicholsas.
„Daug spekuliantų perka šias obligacijas, kurių reitingas buvo smarkiai sumažintas ir kurios atsidūrė ant ribos tapti šiukšlėmis“, – sakė jis.
P. M. Nicholsas sako, kad jam nuolat skambina analitikai, kurie domisi, ar šie sandoriai yra galimi.
„Rusijos valstybės skolos vertybinių popierių paplitimas šiuo metu yra stulbinantis. Čia uždirbama neįprastai daug, atsižvelgiant į sandorių apimtis“, – sakė P. M. Nicholsas.
Balandžio 5 d. Rusijos skolos draudimo kaina išaugo iki 4300 bazinių punktų, palyginti su 2800 bazinių punktų ankstesnę dieną.
Tuo pat metu smarkiai sumažėjo obligacijų palūkanų normos – obligacijos, kurių išpirkimo terminas 2028 m., kainavo vos 0,34 USD už dolerį. Tai reiškia, kad apdrausti 10 mln. dolerių (9,17 mln. eurų) vertės Rusijos vertybinių popierių gali kainuoti šiek tiek daugiau nei 4 mln. dolerių (3,67 mln. eurų), pranešė „The Economist“.
Tokie rizikos draudimo fondai kaip „Aurelius Capital Management“, „GoldenTree Asset Management“ ir „Silver Point Capital“ padidino savo pozicijas Rusijos rinkose, daugiausia pirkdami įmonių obligacijas, kovo pabaigoje pranešė „Financial Times“.
JAV finansų įstaigos, tokios kaip „JPMorgan Chase“ ir „Goldman Sachs“, palengvina šiuos sandorius, sujungdamos klientus, norinčius atsisakyti savo pozicijų, su rizikos draudimo fondais, kurie yra labiau tolerantiški rizikai ir turi mažiau moralinių abejonių dėl Rusijos skolų pirkimo.
Kas parduoda, o kas perka
„Tai yra Volstrytas. Manęs nestebina, kad jie įžvelgė kokią nors spragą, kuria galėtų pasinaudoti ir užsidirbti pinigų“, – sakė Kathy Jones, „Schwab“ finansinių tyrimų centro vyriausioji fiksuotų pajamų strategė.
„JPMorgan“ atstovai sako, kad jie veikia kaip tarpininkai, tiesiog norintys padėti klientams. „Būdami rinkos formuotojais, mes padedame klientams mažinti riziką ir valdyti su Rusija susijusias pozicijas antrinėse rinkose. Nė vienas sandoris nepažeidžia sankcijų ir nėra naudingas Rusijai“, – sakė atstovas spaudai.
Jei klientai norėtų greitai atsikratyti su Rusija susijusių pozicijų, jie galėtų kreiptis į Rusijos oligarchus, kurie mielai išpirktų valstybės obligacijas, sakė Robertas Tippas, „PGIM Fixed Income“ vyriausiasis investicijų strategas ir pasaulinių obligacijų skyriaus vadovas. Parduodant Rusijos skolą JAV rizikos draudimo fondams, visos sukauptos palūkanos nepatenka į Rusijos rankas.
Šie sandoriai yra teisėti ir pelningi, sakė P. M. Nicholsas, tačiau labai spekuliatyvūs ir gali smarkiai svyruoti priklausomai nuo naujienų apie Rusijos invaziją į Ukrainą ir tolesnes sankcijas.
Tai taip pat rodo nerimą keliantį Volstryto ir tikrosios pasaulio ekonomikos būklės atotrūkį: įprastai investuotojai Rusijos skolą vertintų pagal tai, ar ji bus grąžinta, o tikimybė, kad ji bus grąžinta, priklausytų nuo Rusijos ekonomikos stiprumo ir ilgaamžiškumo.
Tačiau taip neatsitiko. Antradienį JAV Iždo departamentui paskelbus naujas sankcijas, kuriomis buvo užblokuota Rusijos prieiga prie visų Amerikos bankuose doleriais laikomų pinigų, gerokai padidėjo tikimybė, kad Rusija negrąžins savo skolos, o jos bendrasis vidaus produktas – pagrindinis šalies ekonomikos stiprumo rodiklis – smuks.
Šią savaitę JAV Kongresas balsavo už tai, kad Rusijai būtų panaikintas didžiausio palankumo prekyboje statusas. Tai atvertų kelią griežtesnėms sankcijoms ir importo kontrolei Rusijai svarbiems produktams, pavyzdžiui, chemikalams ir plienui.
P. M. Nicholsas teigė, kad panaikinus šį statusą būtų nutraukta Rusijos integracija į pasaulio ekonomiką. Jis pridūrė, kad jei Volstrytas būtų susijęs su realiu pasauliu, jis nenorėtų būti greta Rusijos skolų.
„Rusijos skola yra sritis didelės rizikos mėgėjams, institucijos tikriausiai turėtų laikytis atokiau“, – sakė P. M. Nicholsas.
