Šioje 8-ių hektarų „Vilkijos ūkio“ fermoje dėl vertingo kailio auginamos audinės. Fermą valdanti verslo grupė iš viso Lietuvoje laiko 47 000 audinių patelių. Ūkis per metus parduoda apie 250 tūkstančių kailių, kurie atsiduria tarptautiniuose aukcionuose, Kopenhagoje ir Helsinkyje. Tačiau viso šio verslo gali nelikti. Mat Seime savo eilės laukia „Gyvūnų gerovės įstatymo projektas“, kuriuo norima švelniakailių žvėrelių auginimą Lietuvoje iš viso uždrausti. Verslininkus žadama ateitis gąsdina.
„Pasekmės sakyčiau apgailėtinos. Vien tiesiogiai prižiūrėdami gyvūnus, nekalbu apie aptarnavimą, dirba apie pusantro tūkstančio žmonių Lietuvoje. Dar įvertinus tai, kad visa tai yra kaime, o ne kur nors Vilniuje, kur galima kažkam parduoti, kažką kitą daryti. Čia išviso tragiškai, nes visi pastatai, jie niekam kitam netinka, reikės griauti, rekultivuoti“, – pasakoja žvėrelių augintojų atstovas Česlovas Talat-Kelpša.
Šiaurės Lietuvos švelniakailių žvėrelių augintojų asociacijos duomenimis, draudimą įteisinus, šalyje liktų du šimtai tuščių fermų, į kurias investuota daugiau kaip 100-as milijonų eurų:
„Tam, kad atitikti Europinius reikalavimus gyvūnų gerovės turėjom pakeisti 100-u procentų visus narvelius. Visi jie yra nauji, padaryti pagal Europos komisijos rekomendacijas ir tam išleidom 18-a milijonų. Vien mūsų ūkis.“
Pataisas inicijavę Seimo nariai siūlo sekti keliolikos Europos Sąjungos narių pavyzdžiu ir uždrausti švelniakailių žvėrelių auginimą. Mat esą šis verslas – per žiaurus. Organizacija „Turšti narvai“ reguliariai dalinasi šiais vaizdais, kuriuose, anot gyvūnų teisių sergėtojų, švelniakailiai žvėreliai nelaisvėje negali gyventi taip, kad nebūtų pažeidžiama jų gerovė.
„Gyvūnai gauna tokį plotą gyventi, kaip 4-i A4 formato lapai. Tai čia keliems gyvūnams, visam jų gyvenimui. Jie neturi jokios galimybės plaukioti vandenyje, tie gyvūnai auginami fermose yra iš dalies vandens gyvūnai, jie pusę laiko plaukiotų, jie negali patenkinti natūralių prigimtinių poreikių“, – teigia „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.
„Aš nemanau, kad tai yra tos darbo vietos, kurias reikėtų saugoti labiausiai. Mes turėtume būti ta pažangi valstybė, kuri kuria kitokias darbo vietas regionuose. Tikrai galėtumėme daug kalbėti apie ekologinį turizmą, apie kaimo sodybų plėtrą“, – sako Seimo narys Mindaugas Puidokas.
Seimo nariai priduria, kad įsigaliojus šiam draudimui, verslininkai ne iš karto turėtų uždaryti fermas.
„Turi būti adekvatus pereinamasis laikotarpis, tai galbūt tie 7 metai būtų pakankamai konstruktyvu“, – kalbėjo Seimo narė Dovilė Šakalienė.
„Tas nieko nekeičia iš esmės. Jeigu tie 7-i metai dar bus pakilimo metai, tai dar ūkininkai kažką tai užsidirbtų, o jeigu nuosmukio, tai atvirkščiai dar išeitų su dar blogesne situacija“, – sako Č. Tallat-Kelpša.
Seimo nariai taip pat žada verslininkams išmokėti pinigines kompensacijas mainais už tai, kad jie nutrauktų savo verslą. Tiesa, kokios tai galėtų būti sumos, kol kas nekalbama. Seimas šios įstatymo projekto turėtų imtis rudenį.
