žvėreliai

Seimui šią savaitę uždraudus kailinių žvėrelių fermas nuo 2027 metų, šių gyvūnų augintojai žada prašyti prezidento Gitano Nausėdos pataisas vetuoti.  „Kreipsimės į prezidentą“, – BNS penktadienį teigė Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša po asociacijos narių pasitarimo dėl Seimo sprendimo.  „Turi būti dokumentas su argumentais, kad jeigu prezidentą jie įtikins, jis juos ir galėtų naudoti kaip argumentus savo sprendimui“, – pridūrė jis.

Seimas nusiteikęs uždrausti šalyje kailinių žvėrelių fermas. Jei draudimas bus galutinai įteisintas, jis įsigalios nuo 2027-ųjų, o nuo 2024-ųjų bus pareinamasis laikotarpis, kai verslininkai galės uždaryti fermas ir gauti kompensacijas.   Seimas antradienį po svarstymo pritarė tai numatančioms Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisoms: už balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 11, o 30 susilaikė.

Antradienį prie Seimo surengtame pikete per šimtas žmonių ragino nedrausti kalinių žvėrelių verslo. Kailinių žvėrelių fermose dirbantys žmonės sakė, jog uždarius kailinių žvėrelių ūkius praras darbą ir kito už tokį atlygį prie namų nesuras. „Gyvenam kaime, ką ten „Tušti narvai“ sako, kad dešimties kilometrų spinduliu aš rasiu darbą su tokiu atlyginimu, su tokiu darbo grafiku, tinkančiu auginant mažus vaikus – aš tiktai to neįsivaizduoju.

Seimui antradienį ketinant svarstyti siūlymą nuo 2027 metų uždrausti kailinių žvėrelių verslą, jo šalininkai tai vadina jo nacionalizavimu. Anot jų, numatytos kompensacijos uždaromo verslo savininkams yra per mažos.    Kai kurie politikai mano, kad fermas norima uždaryti vadovaujantis dezinformacija ir propaganda pagrįstais motyvais.   Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša kritikuoja politikų siūlomas kompensacijas.

Seimui antradienį ketinant svarstyti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, siūlančias nuo 2027 metų uždrausti kailinių žvėrelių verslą, jų augintojų asociacija antradienį prie Seimo rengia piketą.  Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininko Česlovo Tallat-Kelpšos teigimu, jo metu politikai bus kviečiami diskusijai  apie kailinių žvėrelių augintojų situaciją uždraudus šią verslo šaką.

Seime antradienį vyks debatai, ar uždrausti kailinių žvėrelių verslą – Lietuva gali tapti 20-ta šalimi Europoje, draudžianti šį verslą.  Seimas antradienį spręs, ar po svarstymo pritarti tokioms Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisoms. Jeigu parlamentarai pritars, pataisos bus išsiųstos Europos Komisijos notifikavimui, o pasibaigus šiai procedūrai, rudenį dėl pakeitimų vyktų galutinis balsavimas.

Atsodinant Lietuvos miškus, ypač ąžuolynus, hektarus jaunuolynų miškininkai aptveria aukštomis tvoromis. Taip bandoma apsaugoti želdinius nuo žvėrių niokojimo, deja, tokios tvoros dažnai tampa pražūtingais spąstais elniams, stirnoms, kitiem gyvūnams. Siūloma medelius saugoti tepant chemikalais ar apgaubiant kiekvieną, o ne ilgomis tvoromis, bet Aplinkos ministerija to net girdėti nenori.

Su lyg šylančiu klimatu ir besniegėmis žiemomis, Lietuvoje vis geriau darosi gyventi stirnoms. Žvėrelius žmonės stebi net miestų centruose. Tačiau aplinkosaugininkai pastebi, kad dėl ypač sparčiai augančios jų populiacijos daugėja ir nelaimingų atsitikimų keliuose, kai žvėrys išbėga po važiuojančio automobilio ratais. Stirnų populiacija šalyje išgyvena neregėtus laikus. Miško žvėrelį vis dažniau galima pastebėti ne tik kažkur miško glūdumoje, bet net ir pačiame miesto centre ar netoli jo.

Švelniakailius žvėrelius Lietuvoje auginantys verslininkai nerimauja dėl savo fermų. Seimas vis garsiau kalba apie visišką šios verslo uždraudimą. Tai reiškia, kad tokie gyvūnai kaip audinės dėl kailio Lietuvoje negalėtų būti auginami. Kol gyvūnų teisių sergėtojai džiaugiasi, kad Seimui naujovę palaiminus, mažiau gyvūnų kankintųsi narvuose, verslininkai gąsdina naujų bedarbių pulku. Šioje 8-ių hektarų „Vilkijos ūkio“ fermoje dėl vertingo kailio auginamos audinės.

„Manau, kad atsakymas į šį klausimą būtų visai kitoks, jei nebūtų įjungtas diktofonas, - juokėsi „Porno Sound“ studijos siela Donatas Juršėnas-Donciavas, paklaustas, ką galėtų papasakoti studijos sienos. – Dabar reikia gerai pagalvoti“. Pažvelgęs į studijos sienas Donciavas susimąstė. „Žinai, gerai, kad priminei tas sienas. Kažkada čia buvo dalis, ant kurios pasirašydavo visi atėję.

 Lietuva jau dabar užima net apie 1,2 proc. pasaulinės žvėrelių kailiukų rinkos, tačiau galimybės nors papildomai užsiimti šiuo verslu yra beribės.   Kailinių žvėrelių šinšilų augintojai, ypač smulkiesiems ir vidutiniams Lietuvos ūkininkams, meta gelbėjimosi ratą.

Gintarė VALUCKYTĖ Paspaudus šalčiui, su Šiaulių miškų urėdijos medžioklės plotų prižiūrėtoju Gyčiu Pyragu važiuojame į urėdijos mišką. Iš pėdsakų matyti, kad prie šėryklų renkasi daug gyvūnų – jie išmynę aikštelę aplink runkelių krūvą. „Buvo 15 tonų. Per gerą mėnesį neliko“, – sako prižiūrėtojas. Bet jis nesutinka, kad šaltis – blogis.

Įsisiautėjant žiemai pavojaus varpais skambina miškininkai – jei žmonės nepadės, ši žiema gali būti paskutinė ne tik smulkiems žvėreliams. Sniego dangos storiui kai kur miškuose jau pasiekus rekordinį 30 cm lygį, urėdijos ir medžiotojai prašo gyventojų gelbėti laukinius gyvūnus nuo baltojo bado. Medžiotojų ir žvejų draugija ragina žmones nevaikyti atklydusių žvėrių, parūpinti jiems pašaro ar net priglausti savo ūkiuose.

Netikėtai užėjus tokiai sniegingai žiemai, gyventojai susirūpino miškuose tūnojančiais žvėreliais ir paukščiais. Tačiau gamtininkas Selemonas PALTANAVIČIUS įspėja, kad norėdami padėti alkstantiems miško gyvūnams, turime tai daryti kasdien iki pat pavasario, o ne kartą per metus. „Situacija iš tikro gana sudėtinga, – sako gamtininkas. – Puikiai suprantu žmonių rūpestį, nes tokiomis sunkiomis sąlygomis daug gyvūnų žūsta.