Kuriamų įmonių atstovai, norėdami suteikti naujam verslui užsienietišką pavadinimą, gali susidurti su nustatytais Civilinio kodekso ir Valstybinės kalbos įstatymais, draudžiančiais užsienietiškų pavadinimų naudojimą.
Nepaisant to, didžioji dalis bendrovių, teikiančios teisines paslaugas juridiniams asmenims, norintiems įsteigti įmonę, pasinaudodamos įstatymų spragomis, vis tiek sugeba įregistruoti nelietuvišką pavadinimą.
Štai įmonių steigimo paslaugas siūlančios bendrovės „LC paslaugų centras“ vadovas Laurynas Čiutys teigia, kad nors teoriškai įteisinti įmonės nelietuvišku pavadinimu negalima, tačiau tam tikrų išlygų įmanoma atrasti.
„Yra įstatymo nustatytos išimtys, sukuriančios galimybę registruoti nelietuvišką pavadinimą. <...> Žinoma, mums, įmonėms steigėjams, būtų maloniau, kad klientas galėtų iš karto registruoti tokį pavadinimą, kokio jis nori – taip buvo iki 2013 m. gegužės mėnesio. Tada būtų viskas aišku ir paprasta“, – svarsto pašnekovas.
Nors įsteigti įmones padedančios bendrovės nenoriai kalba apie tai, kokiu būdu yra įregistruojami užsienietiški pavadinimai, vienas sprendimas teisinėje plotmėje yra gerai žinomas – į pagalbą ateina notarai.
Visgi, kaip yra rašoma „LC paslaugų centro“ oficialiame puslapyje, tokią galimybę apribojo Notarų rūmai. Minėtosios bendrovės direktorius L. Čiutys pabrėžia, kad net ir tokiu atveju kai kurie notarai vis dar gali pagelbėti, norint įregistruoti užsienietišką pavadinimą.
„Mano žiniomis, dar ir dabar yra notarų, kurie pagelbėja registruoti nelietuviškus pavadinimus“, – sako pašnekovas.
Kainos gali skirtis dvigubai
Nustatyti įmonių įkainiai, siekiant įregistruoti nelietuvišką pavadinimą, gali priblokšti ne vieną verslo atstovą. Štai teisinių paslaugų įmonė, pavadinimu „Teisė“, savo internetiniame puslapyje yra nurodžiusi, kad už mažosios bendrijos (MB) steigimą lietuvišku pavadinimu gali tekti sumokėti 199 eurus, o naudojant angliškus žodžius – 399 eurus.
„LC paslaugų centre“ už nelietuviško pavadinimo įregistravimo paslaugą reikėtų sumokėti 285,83 eurus. Žinoma, minėta suma gali išaugti, jeigu naujos įmonės steigėjui reikalingas juridinio vieneto registravimas.
Pasiteiravus pašnekovo L. Čiučio, kodėl rinkoje egzistuoja toks steigimo kainų skirtumas, jeigu yra norima įregistruoti ne lietuvišką, o užsienietišką pavadinimą, šis teigė, kad pinigai yra išleidžiami kitų sričių specialistams, kurie tvarko steigimo dokumentus.
„Ne paslaptis, kad viskas yra daroma ne už dyką, todėl juristams, notarams ir įmonių steigėjams gali tekti sumokėti skirtingą dalį pinigų. Dokumentų sutvarkymo ir kitų išimčių naudojimas nėra toks santykinai pigus, jog viską būtų galima paimti ir paprastai padaryti“, – pastebi pašnekovas.
Abejoja draudimų nauda
Pasak L. Čiučio, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nustatytos normatyvos yra kiek per griežtos. Pašnekovas svarsto, kad galbūt kalbinė priežiūra turėtų būti labiau nukreipta į lietuviškų pavadinimų steigimą, o ne užsienietiškų.
„Žinoma, gerai, kad VLKK atlieka savo darbą ir prižiūri, jog lietuvių kalba nedegraduotų – už tai jiems reikia padėkoti. Galbūt tik nėra didelio poreikio užsienietiškų pavadinimų registravime turėti tokias griežtas taisykles.
Suprantama, jeigu yra lietuviškas pavadinimas, tuomet reikia, kad jis būtų teisingai suderintas linksniu, skaičiumi, gimine, kad nebūtų naudojami žargonizmai. Bet jeigu įmonė rengiasi dirbti užsienio rinkoje ir yra poreikis pavadinimą pritaikyti tarptautinei erdvei, tai, manau, būtų galima apsieiti ir be griežtų apribojimų“, – mano L. Čiutys.
Nors pagal Civilinį kodeksą juridinio asmens pavadinimas privalo būti registruojamas laikantis bendrinių lietuvių kalbos normų (išimtimi laikomos užsienio įmonės, kurios perduoda savo vardą Lietuvoje steigiamai įmonei), tačiau taip pat įmonių steigėjai savo pavadinimuose gali naudoti senovės graikų ir lotynų kalbų žodžius.
Visgi, pasak L. Čiučio, dalis antikinių žodžių jau yra įregistruoti, todėl jų naudoti antrą kartą negalima.
„Yra registruojamas ne vienas lotyniškas pavadinimas. Lotyniški žodžiai yra leidžiami ir jie gana neblogai skamba tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose, tačiau pakankamai nemažai pavadinimų jau yra įregistruoti“, – teigia pašnekovas.
Įstatymų pakeitimus žada teikti Seimui
2019 metų pradžioje Seime vykusios diskusijos dėl galimybės liberalizuoti įmonių užsinietiškais pavadinimais rašymą taip ir nepasiekė galutinio konsensuso. Buvusios Ūkio ministerijos (aut. past. – dabar Ekonomikos ir inovacijų ministerija) parengti projektai Seimo sprendimu buvo grąžinti tobulinti idėjos iniciatoriams.
Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovės spaudai Rūtos Serapinaitės–Audickės, šiuo metu įstatymų projektai yra parengti ir bus teikiami Seimui.
„Seime svarstant Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotus Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektą ir Valstybinės kalbos įstatymo projektą, kuriais siekiama, kad visų Lietuvos Respublikoje registruojamų juridinių asmenų pavadinimai galėtų būti sudaromi užsienio kalba lotynų kalbos abėcėlės raidėmis, buvo nuspręsta grąžinti juos iniciatoriams tobulinti. <...> Ekonomikos ir inovacijų ministerija įstatymų projektus parengė ir planuoja teikti Seimui“, – kalba R. Serapinaitė–Audickė.
VLKK savo pozicijos nekeičia
Pasiteiravus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) atstovų, ar šie palaikytų sprendimą leisti įmonių pavadinimus registruoti užsienietiškais pavadinimais, VLKK Bendrojo skyriaus vedėja Aurelija Dvylytė teigė, kad įmonių steigėjai turi ir taip platų pasirinkimą, norėdami sudaryti pavadinimus, todėl įstatymų keisti nebūtina.
„Kalbos komisijos nuomonė šiuo klausimu nėra pasikeitusi. Lietuvių kalboje pakanka išteklių juridiniams pavadinimams sudaryti: galimi ne tik lietuviški, bet ir lietuvių kalboje vartojami tarptautiniai žodžiai, įvairūs dūriniai ir junginiai, dirbtiniai žodžiai, sudaryti su skirtingomis darybos priemonėmis: priešdėliais, priesagomis, galūnėmis. Šiomis galimybėmis juridinių asmenų steigėjai ir naudojasi.
Juridiniai asmenys, veikiantys už Lietuvos ribų, naudojasi galimybe sudaryti pavadinimą lotynų kalba“, – pastebi VLKK atstovė A. Dvylytė.
Registrų centro atstovo spaudai Mindaugo Samkaus pastebėjimu, 2018 m. buvo įregistruota beveik 12 tūkst. naujų juridinių asmenų. Iš šio sąrašo nelietuviškus pavadinimus, kuriuose buvo naudojamos q, w ar x raidės, turėjo 220 verslo atstovų.
Kol kas Ekonomikos ir inovacijų ministerija neskelbia, kada parengti nauji įstatymo projektai pasieks Seimą.
