Vienas iš būdų yra pinigus kur nors investuoti. Tačiau šiam žingsniui pasiryžta ne kiekvienas, kadangi tam reikia daug žinių, be to, yra rizika prarasti dalį ar net visus pinigus.
Visgi yra išeičių ir tiems, kurie vengia prisiimti riziką, bet norėtų uždirbti.
Pinigus laikyti namuose – klaida?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto partnerystės profesorė dr. Asta Kamandulienė pabrėžė, kad pinigų laikymas „kojinėje“ yra visiška klaida, kadangi pinigai nedirba ir automatiškai praranda savo vertę:
„100 eurų šiandien nelygu 100 eurų po metų ir atvirkščiai.“
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojos doc. dr. Astos Klimavičienės aiškinimu, tam, kad pinigai nenuvertėtų, jie turėtų uždirbti tiek, kiek yra infliacija.
„Kai 2022 m. metinė infliacija buvo 20 proc., surasti, kur saugiai padėti pinigus, kad jie nenuvertėtų ir uždirbtų 20 proc., nelabai net buvo įmanoma.
Šiuo metu, kai infliacija yra apie 2–3 proc., yra lengviau surasti saugių priemonių, kurios galėtų uždirbti šiek tiek daugiau nei infliacija. Bet tikrai ne kiekvienais metais taip gali pavykti“, – kalbėjo dėstytoja.
Anot jos, jeigu žmogus galvoja, ar kažkokį brangų daiktą, pvz., už 1 tūkst. eurų, pirkti dabar, ar dar palaukti metus, visada geriau pirkti dabar, nes pinigai nuvertės.
Jei visgi žmogus nori tuos pinigus pasitaupyti, visada geriau pinigus laikyti ten, kur jie bent kiek uždirbs. Pvz., jei infliacija yra 3 proc., o grąža per metus yra 2 proc., tai jau vis tiek geriau, negu 0 proc. – pinigai nuvertės, bet ne 100 proc.
Kur saugiausia laikyti pinigus?
A. Klimavičienės teigimu, normalu, kad žmonės nori turėti grynųjų pinigų namie, bet tada jie turi suprasti, kad tokie pinigai po truputį praras perkamąją galią.
Jeigu žmogus to nenori, bet taip pat nesutinka priimti jokios rizikos, geriausias variantas yra terminuotas indėlis.
Ji atkreipė dėmesį, kad valstybė indėlius iki 100 tūkst. eurų draudžia 100 proc., kas reiškia, kad gyventojas nepraras nė cento.
„Net jeigu netyčia loterijoje laimėtumėte 1 mln. eurų, jį būtų galima išskaidyti po 100 tūkst. eurų į 10 skirtingų bankų ir kredito unijų ir jie visi bus apdrausti, nes šis draudimas galioja kiekvienai įstaigai atskirai.
Taigi net ir turint didesnes sumas, jas galima saugiai laikyti banke nebijant, kad tie pinigai dings“, – patikino ISM dėstytoja.
Kas yra indėliai ir kaip juose kaupti?
A. Klimavičienė aiškino, kad indėlis – tai žmogaus paskolinti pinigai bankui: „Pvz., žmogus paskolina pinigus (pvz., 1 tūkst. eurų) bankui, kad šis juos pasaugotų kurį laiką (pvz., metus), ir susitaria, kiek už tą paskolinimą bankas mokės palūkanų.
Dabar sumos yra nedidelės – apie 2 proc. palūkanų per metus, kredito unijose galima rasti apie 3 proc. Iš terminuoto indėlio pinigus galima pasiimti ir anksčiau, tačiau tuomet žmogus netenka palūkanų ir atgauna tik tą sumą, kurią paskolino.“
Ji paminėjo, kad yra ir neatšaukiami indėliai, kurių asmuo jau neturi teisės išsiimti anksčiau laiko.
Taip pat yra kaupiamieji indėliai, kuriuose kaip į atskirą banko sąskaitą asmuo gali pervesti įvairias reguliarias ar vienkartines sumas, kaupti didesniam pirkiniui, kelionei ar būstui, taip pat bet kada tuos pinigus gali išsiimti.
Pašnekovė nurodė, kad turint kaupiamąjį indėlį bankas kiekvieną mėnesį moka klientui procentus už tą sumą, kuri tą mėnesį buvo. Tačiau ne visi bankai šį produktą siūlo.
Ar indėlių palūkanos didės?
A. Klimavičienė paminėjo, kad pastaraisiais metais indėliai populiarėjo, kadangi už juos buvo mokamos didesnės – 4 proc. – palūkanos.
Taigi, jei metinė infliacija siekia 2 proc., o indėlis uždirba 4 proc., pinigai ne tik nenuvertėja, bet dar ir uždirba.
Vis tik ji pripažino, kad šiuo metu indėlių palūkanos yra sumažėjusios ir jau tampa sunku rasti, kur būtų galima saugiai padėti pinigus, kad jie tikrai nenuvertėtų.
„Mes esame Euro zonos šalis, o jai bendras palūkanas nustato Europos Centrinis Bankas (ECB). Nuo jų nustatytų palūkanų priklauso ne tik tai, kiek bankai moka už indėlius, bet ir kiek paskolas pasiemę žmonės moka palūkanų bankams.
Buvo laikas, kai tos palūkanos buvo labai mažos ir dėti į indėlį neapsimokėjo. Pastaruoju metu jos buvo kiek pakilusios, bet dabar jos vėl yra mažinamos. Kas pusmetį ECB susirenka ir priima sprendimus“, – aiškino A. Klimavičienė.
Pasak jos, dabar, pagal prognozes, palūkanų ECB tikrai nekels, o galbūt net šiek tiek vėl sumažins. Taigi tikėtis, kad šiemet bankai už terminuotus indėlius vėl pradės mokėti 4 proc., kaip buvo prieš porą metų, nelabai yra vilčių.
„Indėliai yra ne investavimo, o labiau taupymo priemonė – nebūtinai 100 proc. apsaugos nuo infliacijos, bet bent kažiek.
Taigi bus geresnė alternatyva, nei laikyti pinigus sąskaitoje ar namuose grynaisiais, nes tada jau tikrai garantuotai pinigai praras vertę“, – kalbėjo dėstytoja.
Kaip dar galima kaupti pinigus?
Pasak A. Klimavičienės, bet kokia kita investavimo priemonė jau yra susijusi su rizika.
Ji pabrėžė, kad kiekvienu atveju žmogui yra labai svarbu suprasti, kur jis deda savo pinigus, kur jie iš tikrųjų nukeliauja, kokia yra rizika, sąlygos, kokios metinės palūkanos siūlomos ir pan.
„Jeigu įdėsi pinigus 10–čiai metų, tai vidutiniškai uždirbsi. Bet galbūt tų pinigų prireiks po metų ir nelaiku išsiėmus pinigus jų atgausi mažiau, nei įdėjai.
Be to, kai kurie bankai siūlo, pvz., kad kiekvieną kartą apsiperkant suma būtų apvalinama ir likutis investuojamas. Bet čia jau nebegaliotų tas 100 tūkst. eurų valstybės draudimas. Be abejo, yra galimybė užsidirbti, bet yra galimybė ir tuos pinigus prarasti“, – pabrėžė ISM dėstytoja.
Tuo metu A. Kamandulienė paminėjo sutelktinio finansavimo platformas, kurios suveda bendram tikslui, kažkokio projekto įgyvendinimui, pvz., NT projektams.
Ji aiškino, kad projekto organizatoriai pinigus skolinasi, o kiti jiems skolina. O grąžos paprastai būna patrauklios. Tačiau reikia nepamiršti, kad visada didesnė grąža yra susijusi su didesne rizika.
„Yra tos visos platformos, kur gali investuoti, yra fondai, kurie suformuoja investicinį portfelį. Gali ir pats tai daryti. Bet čia jau reikia žinių, reikėtų bandyti mažesnėmis sumomis, pasitelkti konsultantus. Galima ir labai prisižaisti iš tikrųjų, tai reikia atsargiai.
Bet, kiek man tenka bendrauti su jaunimu, tai jis eina tuo keliu ir po truputį žaidžia tose akcijų rinkose ir pan. Perka tas akcijas, stebi. Po truputį tą investavimo kutlūra pradeda reikštis, manyčiau“, – kalbėjo VDU profesorė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
