santaupos

Daugiau nei pusė – 57 proc. – Lietuvos gyventojų neturi finansinio rezervo arba jų santaupos siekia mažesnę nei trijų mėnesių pajamų dydžio sumą. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu sausį atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Kaip rodo tyrimas, rekomenduojamą trijų ir daugiau mėnesių pajamų dydžio finansinį rezervą yra sukaupę 33 proc. Lietuvos gyventojų. Bent dviejų mėnesių pajamų dydžio santaupų sumą nurodo turintys 14 proc. respondentų.

Daugiau nei pusė – 57 proc. – Lietuvos gyventojų neturi finansinio rezervo arba jų santaupos siekia mažesnę nei trijų mėnesių pajamų dydžio sumą. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas.

Vestuvių planuotoja Erika Semaško jau nebeprisimena, kada paskutinį kartą organizavo tradicines vestuves, esą žmonių pageidavimai stipriai pasikeitė. Taigi šiuolaikinės vestuvės stebina net visko mačiusius planuotojus. Tačiau ji pamini, kad nebūtina vestuvėms išleisti keliasdešimt tūkstančių eurų, kad šventė būtų graži, įmanoma sutilpti į keliskart mažesnes sumas.  Vestuvių ceremonija, pasak renginių planuotojos, jau kurį laiką yra rečiau organizuojama bažnyčioje.

Rusijai užpuolus Ukrainą karo grėsmę netiesiogiai pajuto ir lietuviai. Stebint vaizdus iš karo zonos ne vienas pagalvojo, kas karo atveju Lietuvoje būtų ne tik su jų namais, bet ir santaupomis – iš viso daugiau kaip 20 mlrd. eurų, kuriuos šalies gyventojai laiko bankuose. Užsienio žiniasklaidoje pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta svarstymų, kad tik laiko klausimas, kada po agresijos prieš ukrainiečius Vladimiro Putino režimas ims kėsintis ir į kitas šalis.

Pastaraisiais metais išaugus infliacijai Lietuvos gyventojams pavyko išsaugoti per pandemiją sukauptas papildomas santaupas, rodo naujausi Lietuvos banko (LB) duomenys. LB teigimu, pandemijos metais – 2020–2021-aisiais – gyventojai sukaupė 6,2 mlrd. eurų papildomų santaupų. Tai sudarė  17 proc. visų 2022 metais uždirbtų pajamų. Tokia jų suma išliko ir 2023-ųjų viduryje.

Kokius piniginius pagrindus po kojomis turi šalies jaunimas? Ar jie užtikrinti dėl dabartinės savo finansinės situacijos, ar dirba srityje, kuri bus tarp paklausiausių po 5–10 metų? Remdamosis pirmą kartą atlikta 18–29 metų gyventojų apklausa, makroekonominiais bei „Swedbank“ duomenimis, į šios ir kitus klausimus atsakė „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė ir ekonomistė Greta Ilekytė.

Per metus gerai savo finansinę padėtį vertinančių namų ūkių skaičius ūgtelėjo dvigubai, praneša Lietuvos bankas (LB). Pasak jo, optimistiškiau gyventojai vertina ir ateities perspektyvas – beveik du trečdaliai teigia, kad jų pajamos didės, rodo naujausia namų ūkių apklausa. „Gyventojų vertinimu, didžiausia finansinė tamsuma – jau praeityje. Daugėja besitikinčiųjų pajamų augimo ir mažėja dalis tų, kuriems nerimą kelia maisto kainos.

Geraširdė moteris užaugino monstrą. Mirus dukrai Laimutė užaugino du jos vaikus, savo anūkus. Tačiau šiandien vietoj padėkos ji girdi grasinimus. Laimutė patiria didelį širdies skausmą. Kartu su ja nuo vaikystės gyvenantis mylimas anūkas ne tik svaiginasi stipriaisiais gėrimais, bet ir jai grasina. „Mano dukra pagimdė antrą vaikelį ir mirė“, – pasakojo Laimutė. Mariaus tėvas ragina jį išmesti iš namų, tačiau mylinti močiutė to padaryti nesiryžta.

Paskolą būstui imantis žmogus privalo iš karto padengti bent 15 proc. jo kainos. Įprastai tai siekia 15 tūkst. ar net daugiau eurų. Vis tik gali kilti problemų, jei asmuo įnašą kaupė daug metų ir dar grynaisiais pinigais, mat, jei nepavyks įrodyti jų kilmės, bankai paskolos neduos. Vienas asmuo, norėjęs likti anonimu, socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad ruošiasi imti būsto paskolą ir bankas paprašė išrašo, įrodančio, ar klientas tikrai turi lėšų pradiniam įnašui.

Vis daugiau tėvų susiduria su ne visada lengvu klausimu – kiek pinigų derėtų duoti vaikams ir kaip juos išmokyti protingai elgtis su savo turimomis santaupomis. Apie tai, kiek pinigų skirti įvairaus amžiaus vaikams, su kokiais sunkumais dažniausiai susiduria tėvai, tv3.lt portalui pasakoja vaikų psichologė Aušra Kazlienė.

Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie uždirba vidutines pajamas. Tačiau daug gero ekonomistai nemato: esą vidurinioji klasė gyvena nuo algos iki algos, neturi santaupų, nėra patenkinti savo atlyginimais, perka vis senesnius automobilius, ne visi gali pasigirti ir gyvenantys būste su tualetu viduje.  Kaunietis Rokas demosntruoja savo pirmąjį būstą, kurį pirko su būsto paskola. Pradinį įnašą vyrui padėjo sumokėti šeima.

Nors infliacija ir paskolų palūkanos gręžia žmonių pinigus, indėliai vien per mėnesį paaugo beveik milijardu eurų. Pasak ekonomistų, tai rodo, kad žmonės vis labiau taupo. Kita vertus, tautiečiai, panašu, dar turi rezervų, iš ko taupyti. O kavinių ir restoranų žmonės ne tik neatsisako, bet ir juose išleidžia daugiau nei prieš metus, net ir įvertinus infliacijos įtaką.

Rusijos Dūmos deputatas Nikolajus Arefejevas neatmetė galimybės, kad rusų santaupos gali būti konfiskuotos, jeigu Vakarai pritaikytų griežtas sankcijas. „Jeigu blokuos visas lėšas, kurios yra užsienyje, tai valdžiai ir kitos išeities nebus, kaip tik uždėti areštą visoms gyventojų santaupoms, o tai yra kažkur 60 trln. rublių, kad išeitų iš padėties“, – „News.ru“ pasakojo komunistų partijos narys.

Kol vieni skundžiasi didėjančiomis kainomis, kitų sąskaitos bankuose auga kaip ant mielių. Tautiečių indėliai viršija 20 milijardų eurų. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Infliacijai Lietuvoje pasiekus 8 procentus, vis daugiau šalies gyventojų ima rūpintis savo santaupų perkamosios galios išsaugojimu. Deja, neretai tam pasirenkami vaistai gali ne tik jų neapsaugoti, bet priešingai − ištirpdyti dar greičiau, nei tai daro infliacija. Visų pirmą reikia pabandyti suprasti, kokia yra šios infliacijos kilmė ir jos tikėtina raida. Du trečdalius dabartinės infliacijos šiuo metu nulėmė pašokusios dujų, naftos bei elektros kainos.

Pandemija daro savo – maždaug trečdalis žmonių savo finansinę padėtį šiandien vertina prasčiau nei užpernai, o susitaupyti kiek daugiau nei 30 eurų per mėnesį sugeba vos keturi iš dešimties šalies gyventojų. Lietuvos bankas suskaičiavo, kad pajamos per pandemiją sumažėjo arba nepakito aštuoniems iš dešimties lietuvių. O juodai dienai pinigų neatsidėję žmonės su baime laukia kainų kilimo, nes jiems greit sudurti galą su galu bus dar sunkiau.

Pandemija ir karantinas gerokai sumaišė kortas ir paveikė didelės dalies tautiečių finansus. Aiškėja, kad nuo karantino labiausiai nukentėjo savarankišką gyvenimą pradedantys jauni žmonės – ne tik sumažėjo jų pajamos, bet ir susitraukė santaupos. Tiesa, ekonomistų teigimu, pandemija išmokė žmones taupyti ir kaupti finansinę pagalvę. Tautiečiai jau dabar gali pasigirti rekordiniais indėliais bankuose – aiškėja, kad per metus lietuviai sukaupė daugiau kaip 3 milijardus eurų.

Gyventojai pernai sutaupė daugiau – du kartus išaugo procentas, kurį jie sutaupo nuo savo pajamų, dvigubai sparčiau išaugo ir gyventojų indėlių suma. Darant prielaidą, kad gyventojai skirs 30 proc. daugiau negu įprastai sutaupytų pinigų prekėms ir paslaugoms įsigyti, tai padidintų namų ūkių vartojimo išlaidas 600 mln. eurų. Artimiausiu metu indėliai augs toliau, tik lėčiau, o daugiau sutaupę žmonės labiau dairysis investavimo galimybių.

Reguliariai taupančių šalies gyventojų skaičius per metus šoktelėjo daugiau nei 60 proc., parodė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas gyventojų tyrimas. Tai patvirtina ir augančios gyventojų indėlių apimtys bankuose – indėliai per metus išaugo penktadaliu. Vis dėlto, nepaisant rekordinių santaupų, jas investuojančių gyventojų dalis tebėra nedidelė.

Tarp policijos pareigūnams tenkančių tirti nusikalstamų veikų, vienos iš emociškai jautriausių yra sukčiavimo bylos, kuriose nukentėjusieji – apgauti garbaus amžiaus senjorai, praradę savo santaupas. Šiuo metu Šiaulių apskrities policijos Šiaulių miesto ir rajono komisariato pareigūnai siekia nustatyti vyro, dėl kurio nusikalstamos veikos 87 metų šiaulietis prarado banke laikytas savo santaupas, asmenybę.

Papildomai savo pensijai kaupiantys šalies gyventojai dažniausiai norėtų sukaupti nuo 26 iki 50 tūkst. eurų siekiančią sumą. Didžiosios dalies gyventojų nuomone, tokia suma būtų pakankama, kad kartu su valstybės mokama pensija užtikrintų jų poreikius atitinkančias pajamas senatvėje. Vis dėlto finansų ekspertai pastebi, kad gyventojams orientuotis reikėtų į didesnę pinigų sumą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Daugelis turbūt pamename savo senelių išmintį, kad reikia atsidėti juodai dienai. Vadinasi, taupymas jau nuo seno buvo gera praktika. Visgi, vieni sugeba rasti neišnaudotų galimybių, kaip gali taupyti savo finansus, kiti ne. Psichologų nuomone, žmogaus taupumas priklauso nuo to, kaip jis augo ir kokį pavyzdį matė. Žinoma, klaidų neišvengia nė vienas. Kad ir kaip paradoksalu, visi mes mokomės ne iš kitų, o tik iš savo klaidų.

Švenčių laikotarpiu gyventojai dažnai išleidžia daugiau pinigų nei iš anksto planuoja, o po Naujųjų daug kam pinigų tiesiog pritrūksta. Lietuvos banko duomenimis, gyventojų indėliai pastaruoju metu nuolat didėjo ir siekia rekordines aukštumas. Pamažu auga ir algos, pensijos, kitos išmokos. Vis dėlto tyrimai rodo, kad taupo ir ketina sutaupyti gana nedidelė visuomenės dalis.

Grynieji pinigai, atsiskaitomoji banko sąskaita ir indėliai išlieka populiariausios santaupų kaupimo priemonės Lietuvoje. Oficialiosios statistikos duomenimis, pernai metų antrą pusmetį šalies gyventojai bankų atsiskaitomosiose ir indėlių sąskaitose buvo sukaupę daugiau negu 12 mlrd. eurų ir dar bent 1,3 mlrd. eurų laikė grynaisiais pinigais.

Kasdien girdime apie Lietuvoje augančias algas, pensijas, mažėjantį nedarbą, tačiau savo gerove patenkintų žmonių beveik nedaugėja – patenkintų finansais Lietuvoje perpus mažiau nei Estijoje, kur kainos dar didesnės nei Lietuvoje. Atliktas tyrimas rodo, kad mūsų šalyje 80 proc. žmonių negali sukaupti normalių santaupų, o brangesnį daiktą įperka tik kas penktas. Gan pesimistiškus lietuvius ministras ramina – priemonių, kad gerėjimas pasijaustų, imtasi.

Valdžios kabinetuose vėl prisiminta su demokratinės visuomenės principais nesuderinama pensijų santaupų nacionalizavimo idėja. Jos autoriai nutarė dėl visa ko nunešti ją patikrinti į Teisingumo ministeriją. Pasitikrino. Ir čia nieko naujo. Idėja vis dar prieštarauja Konstitucijai. Žvelgiant iš platesnės perspektyvos, vien savo atsiradimu ši idėja jau daro žalą valstybei ir Lietuvos, kaip investicijoms draugiškos šalies, įvaizdžiui.

Kokių gudrybių imtis, kad artėjantis šildymo sezonas nedraskytų piniginės, o santaupų pakaktų ne tik kalėdinėms dovanoms, bet ir pavasario kelionei? Taupymas – tarsi dieta, turi prasidėti nieko nelaukus. Ekonomistai sako, jog sustabdyti kišenėse švilpiantį vėją – įmanoma laikantis vos trijų žingsnių. Ekonomistė Indrė Genytė – Pikčienė sako, jog tai netiesa, kad moterys išlaidesnės už vyrus. Esą pastarųjų pomėgiai kur kas brangesni negu moterų.

Lietuvos gyventojai yra taupiausi Baltijos šalyse ir geriausiai pasiruošę finansiniams netikėtumams, rodo banko „Nordea“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktas asmeninių finansų, taupymo ir investavimo tyrimas. 80 % Lietuvos gyventojų turi atsidėję santaupų, o, praradę darbą, 49 % lietuvių galėtų padengti savo išlaidas bent tris mėnesius. Galima palyginti, kad santaupų ateičiai turi 76 % apklaustų Estijos ir 68 % Latvijos gyventojų.

Nors ekonomika auga, didžiulis nepriteklius Lietuvoje niekur nesitraukia. Statistikai skaičiuoja, kad beveik 400 tūkst. gyventojų, tai yra kiek daugiau nei viso Kauno gyventojai, patiria didžiulį materialinį nepriteklių. Žmonės priversti smarkiai taupyti, kad galėtų susimokėti komunalinius mokesčius, įpirkti vaistų ir nebadmiriauti.

SEB banko užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų finansinio saugumo tyrimas atskleidė, kad Kaune rečiau negu kitur Lietuvoje, o taip pat ir rečiau negu Vilniuje, gyventojai nurodo, kad yra nepatenkinti savo finansine padėtimi. Tyrimo duomenimis, Kauno apskrityje 29 proc. gyventojų nurodė, kad yra nepatenkinti savo finansine padėtimi. Vilniaus apskrityje tokių yra 42 procentai, o Lietuvos vidurkis – 39 procentai.

Euro valiuta jau senokai prigijo Lietuvoje, tačiau šoktelėjusios kainos skatina gyventojus labiau susiveržti diržus ir atidžiau skaičiuoti leidžiamus pinigus. Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės taupymo tyrime dalyvavę Lietuvos gyventojai beveik vienbalsiai teigė besistengiantys taupyti pinigus, tačiau didžioji dalis taip pat prisipažino, kad pakankamai santaupų nenumatytoms gyvenimo situacijoms neturi.

Savo šeimos finansus kas antras namų ūkis vertina palankiai, tiek pat namų ūkių pavyksta sutaupyti. Tačiau netekę pagrindinio pajamų šaltinio, iš santaupų daugelis išgyventų tik iki mėnesio ar net trumpiau, rodo naujausia Lietuvos banko Namų ūkių apklausos apžvalga. „Ir toliau beveik pusė šeimų teigia, kad kas mėnesį bent šiek tiek sutaupo, be to, keturi iš dešimties namų ūkių didžiąją lėšų dalį sako atsidėsiantys, jeigu jų pajamos padidėtų penktadaliu ar daugiau.

Žmonės tradiciškai deklaruoti pajamas suskubo paskutinėmis dienomis, todėl stovėti eilėje tenka daugiau nei dvi valandas. Gyventojai piktinasi ne tik dėl ilgo laukimo, bet ir sudėtingų deklaracijų. Tuo tarpu Mokesčių inspekcija atšauna – patys žmonės tempia gumą iki paskutinės minutės ir vangiai naudojasi elektroniniu deklaravimu.

Prieškrizines aukštumas beveik pasiekę pelnai, augantys atlyginimai ir vidaus vartojimas bei pozityvus situacijos pagrindinėse eksporto rinkose vertinimas skatina Lietuvos įmones optimistiškai vertinti ekonominės plėtros perspektyvas. Tai nulemia mažėjančias taupymo ir didėjančias investicijų apimtis, leidžiančias prognozuoti ir augsiantį mūsų šalies įmonių konkurencingumą.

 Pirmadienį sukčiui 700 eurų atidavusi klaipėdietė vėliau pastebėjo, kad dingo ir jos santaupos, trečiadienį pranešė Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Po sukčiaus skambučio Debreceno gatvės gyventoja pinigus atėjusiam vyrui atidavė manydama, kad jie reikalingi dukros sužalotos mergaitės gydymui. Vyrui išėjus, moteris pasigedo ir savo santaupų, tačiau tikslios sumos nurodyti negalėjo.

Sporto principų naudojimas asmeninių finansų valdyme nėra naujas dalykas. Pagrindinės sėkmę nulemiančios taisyklės – orientacija į rezultatą, disciplina ir motyvacija – yra identiškos tiek norint pagerinti fizinę formą ar sveikatą, tiek pakeisti finansinius įpročius ar sutaupyti konkretiems tikslams. Vadinasi, jei sėkmingai galite deginti kalorijas, tirpdyti kilogramus ar auginti kietesnius raumenis, yra didelė tikimybė, kad jums pavyks džiaugtis ir geresne finansine situacija.

 Jei sveikatą prižiūrėtume kaip finansus, beveik pusė Lietuvos gyventojų į aukštą temperatūrą numotų ranka – sunkiai uždirbami pinigai lengvai palieka dažno lietuvio piniginę. Visgi dalis gyventojų, saugodami savo darbo vaisius, ieško profesionalų pagalbos.

Ketvirtadienį Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas, kuriomis pakeista iš palūkanų ir kapitalo prieaugio gautų santaupų apmokestinimo tvarka.

Verslą kuriantys lietuviai vis dar nedrįsta skolintis iš bankų ar kredito unijų ir verslą pradeda savo santaupomis. Apklausus daugiau nei tris šimtus labai mažų, mažų ir vidutinių lietuviškų įmonių vadovų, paaiškėjo, kad dauguma verslininkų verslo pradžią finansavo iš asmeninių lėšų arba padedant draugams ar giminaičiams. Asmeninėmis santaupomis verslo pradžią finansavo du trečdaliai apklaustųjų, lėšomis iš giminaičių ar draugų – kiek mažiau nei trečdalis. Apie 13 proc.

Kruopščiai rengtas gyvenimo aprašymas, sunkus pokalbis dėl darbo ar net keli, nauja aplinka ir kolegos – pirmasis darbas iš tiesų yra rimtas žingsnis į suaugusio ir finansiškai nepriklausomo žmogaus pasaulį. Tad nenuostabu, kad gavus pirmąją algą kyla rimta pagunda didelę dalį sunkiai uždirbto atlyginimo iškart išleisti. Vis dėlto finansų specialistai pataria ją paminėti kaip dera suaugusiam žmogui – planuojant savo finansus ir apgalvojant savo veiksmų pasekmes.

Tik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų teigia esantys apsirūpinę santaupomis juodai dienai, 46 proc. sako papildomų lėšų nenumatytiems atvejams neturintys, arba turintys nepakankamai, rodo „Aviva“ grupės užsakymu atliktas tarptautinis tyrimas. Daugiausia nenumatytiems atvejams pakankamai lėšų sukaupusių lietuvių gyvena Klaipėdos ir Vilniaus regionuose, ten finansiškai saugiai jaučiasi beveik po trečdalį apklaustųjų.

Bankai už indėlius siūlo nulines metines palūkanas ir artimiausius porą metų jų ūgtelėjimo tikėtis neverta, sako LRT.lt kalbinti finansų ekspertai. Norintys, kad jų pinigai „dirbtų“, gali rinktis investicijas į obligacijas, akcijas ar dairytis į gyvybės draudimo rinką, o nenorintiems rizikuoti belieka džiaugtis, kad kol kas dėl infliacijos nebuvimo jų indėliai nenuvertės.

Baltarusija sekmadienį blokavo internetines parduotuves ir naujienų svetaines, taip tikriausiai bandydama sustabdyti bankų ir parduotuvių šturmavimą žmonėms puolus gelbėti savo santaupų. Sekmadienį paskelbtame pareiškime naujienų kompanija „BelaPAN“, kuri turi populiarias nepriklausomas naujienų svetaines Belapan.by ir Naviny.by, sakoma, kad tos svetainės šeštadienį be jokio perspėjimo buvo blokuotos.

Tai, kad jau dabar keičiami litai į eurus, o grynaisiais pinigais laikytos santaupos nešamos į finansų institucijas, rodo, jog Lietuvos gyventojai jau nuo metų pradžios pradėjo ruoštis euro įvedimui. Visgi yra dar keletas dalykų, kurie gali užtikrinti sklandesnį naujos valiutos sutikimą atsiskaitant kavinėje ar taksi Naujųjų metų vakarą ar pirmomis 2015 metų dienomis lūkuriuojant prekybos centrų eilėse.

Į naujienų portalą Etaplius.lt kreipėsi suglumusi skaitytoja, kuri papasakojo savo nelinksmą nuotykį prekybos centre. Mergina prieš euro įvedimą norėjo išleisti dovanotas 5 litų monetas. Tai pirkėjai pavyko, tačiau iš parduotuvės pirkėja išėjo su ašaromis akyse. „Gavome dovanų 200 litų taupyklėje, 5 litų monetomis. Pagalvojom, kad reikia išleisti, nes įvedus eurą reikės keisti banke. Suskaičiavau mokesčius ir grįžusi iš darbo nusprendžiau nueiti sumokėti būtent tokiomis monetomis. 160 litų.

Gyventojai, santaupas laikantys namuose, tikriausiai jau susimąstė, kaip reikės jas pakeisti į eurus. Tai turėtų paskatinti ne tik susiskaičiuoti turimas lėšas ir pagalvoti apie savo šeimos finansinę ateitį, bet ir gali tapti palankia proga pasidairyti pelningesnių taupymo būdų nei palūkanų neduodantis grynųjų litų pluoštas namuose. Štai keletas žingsnių, kuriuos „Swedbank“ ekspertai siūlo norintiems paprastai, bet efektyviai valdyti pinigus euro įvedimo laikotarpiu.

Ironiškas pastebėjimas: telefoniniai sukčiai stačia galva skuba į pagalbą santaupų turintiems pensininkams – atakuoja juos, kad šiems nuo ateinančio sausio nereikėtų grūstis eilėse prie bankų ar paštų skyrių bei keityklų, norint pasikeisti savo sukauptus litus į eurus. Apgavikai gana sėkmingai tuština patiklių senukų pinigines ir sąskaitas, mat patarimai saugotis paprotina toli gražu ne visus.

Šiaulių banko specialistai pastebi, kad rudenį dauguma tėvelių stengiasi savo vaikams sukurti geriausias sąlygas mokytis, turiningai leisti laisvalaikį, taip pat, prasidėjus naujiems mokslo metams, jie yra aktyvesni, siekdami dėti pamatus savo atžalų finansinei gerovei. Vis daugiau tėvų imasi mokyti savo atžalas taupyti nuo pat mažų dienų – tam dažnai renkasi terminuotuosius ar kaupiamuosius indėlius.

Šiemet per antrąjį ketvirtį suteiktų vartojimo kreditų suma padidėjo beveik 14 %, o bendras vartojimo kredito portfelis birželio pabaigoje sudarė 1,1 mlrd. Lt.