Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sakė, kad šiuo metu nedarbo rodikliai labiausiai neramina.
„Įvairūs pavyzdžiai („Telia“ darbuotojų atleidimas, – aut past.), tik patvirtina, kad nedarbas gali augti“, – sakė verslininkų atstovas.
Darbo jau neteko pramonės įmonių darbuotojai
Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė irgi pastebėjo, kad įtampa dėl darbuotojų atleidimų auga ne viename pramonės sektoriuje.
„Šiuo metu labiausiai tai jaučiama tekstilės gaminių gamybos ir drabužių siuvimo sektoriuose, nes santykinai mažą pridėtinę verte kuriantys sektoriai yra akivaizdžiai nepajėgūs konkuruoti mažais kaštais su Azijos gamintojais.
Tiek išteklių, tiek darbų kaštų prasme daromės per brangūs santykinai mažos pridėtinės vertės produktų gamybai“, – komentavo ekonomistė.
Anot jos, šiuo metu tenka stebėti ir Lietuvos metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius), gamybos sektoriaus eksporto rinkų paklausos problemas.
„Sektorius kenčia dėl nepakankamų užsakymų. Būtent Vokietijos automobilių pramonė ilgus metus buvo tuo vienu svarbiausių užsakovu. Vokietijos automobilių gamybos pramonė šiandien išgyvena beveik beprecedentį struktūrinį šoką, nes vienas didžiausių šalies automobilių gamintojų paskelbė, kad uždarys automobilių surinkimo gamyklą pačioje Vokietijoje, ko nebuvo 87 metus.
Vokietijos automobilių pramonės prarandamos konkurencinės pozicijos pasaulinėje rinkoje yra iššūkis visai Europos Sąjungai, nes iš esmės tik tarptautinė prekyba automobiliais Europos Sąjungai generuodavo teigiamą tarptautinės prekybos balansą“, – komentavo ekonomistė.
Pasak jos, būtent dėl to Lietuvos metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) gamybos sektorius šiuo metu patiria dideles rizikas.
„Šiame sektoriuje šiuo metu yra padidėjusi kaštų optimizavimo tikimybė, o tai didina ir darbuotojų skaičiaus optimizavimo sprendimų tikimybę“, – įspėjo E. Stonkutė.
Atleidimus skatins augantys atlyginimai?
A. Romanovskis minėjo, kad viešoje erdvėje daug diskusijų neseniai sukėlė minimaliosios mėnesinės algos didinimas (MMA).
„Dalis verslininkų nepritarė minimalios algos kėlimui, nes jai išaugus didės įmonės kaštai. Jeigu įmonės jų nebeišgalės padengti, tada gali atleisti dalį darbuotojų. Didžiausia įtampa jaučiama prekybos ir paslaugų sektoriuose“, – pastebėjo A. Romanovskis.
Anot jo, pagrindinės priežastys lemiančios darbuotojų atleidimą yra kaštų augimas ir technologijų plėtra.
„Įmonės optimizuoja skaitmenizuoja procesus, todėl atleidžia dalį darbuotojų. Tačiau tai užtrunka, todėl trumpuoju laikotarpiu dėl šios priežasties nebus daug atleidimų.
Dažnesne atleidimų priežastimi trumpuoju laikotarpiu taps išaugę įmonių kaštai. Kol kas sparčiai auga atlyginimai, o produktyvumas nespėja tuo pačiu greičiu didėti. Todėl atlyginimų augimas kelia įtampą darbo rinkoje“, – komentavo A. Romanovskis.
Nedarbas auga
Užimtumo tarnybos duomenimis, rugsėjo 1 d. šalyje buvo 160,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų, kuriems suteiktas bedarbio statusas – tai 4,1 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį.
Registruotas nedarbas šalyje siekia 8,8 proc. – šalyje nedirba kas vienuoliktas darbingo amžiaus šalies gyventojas, įgijęs bedarbio statusą Užimtumo tarnyboje.
Didžiausias nedarbas – Kalvarijos (12,8 proc.), Ignalinos r. (12,4 proc.), Lazdijų r. (11,2 proc.) bei Kazlų Rūdos ir Jonavos r. (po 11,1 proc.) savivaldybėse, mažiausias – Neringoje (2,1 proc.) ir Birštone (5,6 proc.).
Registruoto nedarbo rodikliai didėjo 54 savivaldybėse. Labiausiai nedarbas paaugo Molėtų r., Zarasų r., Marijampolės, Šakių r., Joniškio r., Pagėgių, Anykščių r. ir Švenčionių r. savivaldybėse.
„Nepaisant rugpjūtį sumažėjusio naujų klientų srauto, fiksuojame nedarbo ūgtelėjimą. Dalis mūsų klientų grįžta po terminuotų darbų, kiti neskuba ar negali taip greitai, kaip norėtų, grįžti į darbo rinką“, – atkreipė dėmesį Užimtumo tarnybos stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
