Neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ Vilniaus senamiestyje įsikūrusio šeimos baro, pradėjusio veikti dar 1995 metais, „Būsi trečias“ vadovas paskelbė ieškantis ūkininkų, kurie galėtų tiekti šviežius maisto produktus.
„Mes esame mažas baras Vilniaus senamiestyje, kuris norėtų gaminti bulvinius blynus iš tavo tetos augintų bulvių, pjaustyti į salotas tavo mamos augintus pomidorus ir agurkus, spirginti tavo dėdės rūkytą kiaulienos šoninę, nustebinti lankytojus tavo tėčio firminiais sūriais ir viską pagardinti tavo močiutės krapais. Sąrašas produktų yra begalinis“, – rašoma „Būsi trečias“ socialinio tinklo paskyroje.
Baro savininkas Martynas Dacius tikina – šis skelbimas yra būdas padėti vieni kitiems, nes maži turi palaikyti mažus, kad abu taptų šiek tiek didesni, o „Facebook“ yra viena patogiausių platformų pasiekti bendraminčius.
„Seniai norėjau praplėsti tiekėjų ratą ir supratau, kad tai geriausia daryti per feisbuką. Kai bandai tiesiogiai susisiekti su ūkininkais, vieni jų sako, kad, pavyzdžiui, neveža produktų į Vilnių ar negali išrašyti reikiamų dokumentų. Feisbukas yra ta vieta, kurioje žmonės patys mato, ko ieškoma, tie, kurie turi galimybę ir nori tiekti produktus nedideliais kiekiais – susisiekia. Tai toks komunikavimo būdas patogiausias“, – apie pasirinkimą tokį skelbimą paviešinti „Facebook“ socialiniame tinkle pasakoja M. Dacius.
Anot jo, toks komunikacijos būdas pasitvirtino – žmonės suinteresuoti, pranešimas pasiekia ir naujus, lankstesnius ūkininkus, todėl yra ne tik iš ko rinktis, tačiau tai daryti ir labai įdomu. Per kelias dienas pavyko ne tik gauti daug susidomėjusiųjų kontaktų, bet ir pradėti derybas su kai kuriais iš jų.
„Šiuo metu jau komunikuoju su pačiais ūkininkais, nes buvo, kad labai daug kas perdavė šią informaciją savo draugams, giminėms, pasiūlė susisiekti, tai renku informaciją, žiūriu kokios kainos, koks tiekimas.
Tiesa, jau atlikau ir savo pirmąjį užsakymą. Suradau, kas tieks miltus ir žirnius, taigi jau turėsim žirnių su spirgučiais iš ūkininkų“, – linksmai nusiteikęs sako M. Dacius.
Viskas ne tik dėl skonio, bet ir jausmo
M. Dacius atskleidžia, kad ekologiškų produktų, perkamų iš nedidelių ūkių, kaina yra daug didesnė, nei perkant iš įprastų tiekėjų, tačiau tikina – klientų mokamai kainai tai įtakos nedarys.
Jis pasakoja, kad pavyzdžiui, miltų, kurių kaina daugmaž dukart didesnė nei įprastai, gaminant maistą nėra sunaudojama itin daug – čia nekepama nei duona, nei pyragai. Gaminami tik blynai ar kiti patiekalai, kuriems reikia tik nedidelio miltų kiekio. Anot jo, dėl šios priežasties nėra prasmės didinti kainas.
„Visgi tokie produktai, manau, pamalonins žmogų. Dabar tiekdamas žirnius su spirgučiais galėsiu pasakyti: „Va, jūs valgote žirnius iš tokio ir tokio ūkio“. To nepadarysi bendradarbiaudamas su dideliais tiekėjais.
Žmogui jau bus smagiau, bus ne tik skonis, bet atsiras ir jausmas. Pas mus, kaip į mažą bariuką, atėję klientai, padės išsilaikyti ne tik mums, jie tuo pačiu padės ir kažkuriam mažam ūkininkui, kuriam nereikia bendrauti su daug tarpininkų – tai visapusiška nauda“, – įsitikinęs M. Dacius.
Jis teigia, kad turint mažą šeimos verslą, požiūris į jį yra kiek kitoks. Svarbiausiu dalyku tampa ne uždarbis, tačiau mėgavimasis dirbamu darbu.
„Žvelgiame ne per pelno prizmę. Norime, kad šis darbas neštų mums džiaugsmą. Žinoma, turi būti uždirbamas pelnas, gaunamos pajamos, bet jei darbas susijęs tik su stresu ir pykčiu – nėra prasmės dirbti. Mes pirmiausia dirbame dėl jausmo, mes einame ne į darbą, o į barą“, – juokauja kavinės vadovas.
Krizės priverčia atsigręžti į mažuosius verslininkus
Koronaviruso pandemija, karantinas, buvo didelis iššūkis daugeliui verslų, o mažieji – nebuvo išimtis. „Būsi trečias“ baro vadovas tikina, kad užklupus įvairioms krizėms išsilaikyti mažiesiems verslams yra labai sunku, tačiau būtent jų metu žmonės atsigręžia, pradeda daugiau vartoti mažųjų gamintojų tiekiamą produkciją, išreiškia didesnę paramą. Pasak M. Daciaus – tai labai svarbu, tačiau be to reikalinga ir mažųjų verslų, gamintojų parama ir pagalba vieni kitiems.
„Anksčiau prekiaudavome didžiųjų aludarių produkcija, taip pat ir užsieninio, o dabar bendraujame tik su mažaisiais. Ypač karantiną, kol nebuvo galima dirbti nei lauke, nei viduje, mes darėme užsakymus išsinešimui. Tuo metu pardavinėjome savo gamybos alų ir dar pilstėme vienų mažesnių aludarių alų, nes žinojome, kad jie turėjo labai didelių problemų – daug kas vėlavo su atsiskaitymais.
Pagalvojau, kad jei bent dvi ar tris bačkutes per savaitę parduosim jų produkcijos, tai nors ir nebus išsigelbėjimas jiems, tačiau bent jau bus paskata dirbti toliau“, – prisimena M. Dacius.
Jis pasakoja, kad ir produktų pas mažuosius ūkininkus ieškoti paskatino tai, kad baras „Būsi trečias“ yra mažas verslas, kaip sako pats M. Dacius – vos viena kavinukė, kurioje tiekiamas pačių gamintas alus, o mažiems gi reikia palaikyti mažus.
Ir nors su tam tikrais keblumais susiduriama, pavyzdžiui, mažuose ūkiuose dažniausiai yra nedidelis produktų asortimentas, todėl tenka bendrauti su daugybe ūkininkų, vienu metu atlikti daug skirtingų apmokėjimų, „Būsi trečias“ vadovas į viską žiūri nusiteikęs pozityviai.
„Man yra malonu bendrauti tai su vienais, tai su kitais ūkininkais. Štai, kitą savaitę kaip tik važiuosiu aplankyt vienų ūkininkų – kviečia atsigerti kavos, apžiūrėti ūkį. Aš toks žmogus, aš mėgstu bendrauti.
Svarbu sukurti atmosferą, kad ūkininkai sakytų: „Štai, Vilniuje yra bariukas, kuris iš mūsų perka produktus“. Gali bendradarbiauti su didžiaisiais tiekėjais, gauti iš jų gerų nuolaidų, tačiau galų gale su jais nebus tokio ryšio, kokį galima sukurti čia“, – teigia M. Dacius.
