„Kiek kainuoja elektra gyventojams?“ ir „Kiek kainuoja elektromobilio įkrovimas?“ – šie du klausimai užėmė atitinkamai 7 ir 10 vietas tarp dažniausiai „Google“ paieškos sistemoje lietuvių pateiktų užklausų, prasidedančių fraze „Kiek kainuoja...“
Sužinoti kainų – į internetą
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas Augustas Junevičius sako, kad gyventojų bandymai aiškintis, kiek kainuoja elektros energija, nestebina, kadangi liberaliai elektros energijos tiekimo rinkai Lietuvoje pamažu žengiant į brandos etapą, gyventojai darosi vis labiau informuoti ir stengiasi išnaudoti visus šios rinkos suteikiamus privalumus bei iš konkuruojančių energijos tiekėjų pasiūlymų išsirinkti jiems tinkamiausią, rašoma pranešime spaudai.
„Tokie „Google“ paieškų rezultatai rodo, jog lietuviai darosi vis sąmoningesni, vis labiau domisi savo sąskaitomis už elektros energiją ir skirtingų tiekėjų pasiūlymais. Beje, tai atspindi ne tik „Google“ duomenys. Pavyzdžiui, šį rudenį įmonės užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa parodė, kad net 54 proc. lietuvių kruopščiai lygina skirtingų tiekėjų planus, o 38 proc. lygina konkrečius pasiūlymus. Ir tik 7 proc. šalies gyventojų elektros tiekimo planą renkasi nesigilindami į detales. Didėjantį gyventojų įsitraukimą rodo ir augantis mūsų mėnesinių rinkos apžvalgų prenumeratorių skaičius. Visa tai yra pozityvi elektros tiekimo rinkos liberalizavimo pasekmė“, – pažymi A. Junevičius.
Įmonės privačių klientų segmento vadovas sako, kad ateinančiais metais su elektra susijusių paieškų dinamika priklausys ir nuo to, kokią įtaką darys Baltijos šalių pasitraukimas iš bendros su Rusija ir Baltarusija elektros energetikos sistemos (BRELL) bei to, kaip smarkiai bus apriboti energijos perdavimo pajėgumai tarp Baltijos šalių ir Skandinavijos. Šiemet būtent „EstLink 2“ ir „NordBalt“ jungčių remontai darė didžiausią įtaką elektros kainoms mūsų regione. Įtaką elektros kainoms darys ir saulėtų bei vėjuotų dienų skaičius, kadangi nuo to priklausys, kiek pigios energijos bus generuojama iš atsinaujinančių šaltinių.
A. Junevičius primena, kad sutaupyti laiko ieškant informacijos apie nepriklausomų elektros energijos tiekėjų siūlomus planus gali padėti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) siūloma skaičiuoklė, leidžianti juos palyginti ir pasirinkti tinkamiausią pagal individualius elektros vartojimo įpročius. Tuo metu kintamos kainos planus turintys gyventojai, panorę sužinoti elektros kainas ir jų dinamiką, visai neturi kaskart pulti šios informacijos ieškoti „Google“ paieškos sistemoje, kadangi ją patogiai galima rasti elektros tiekėjų išmaniosiose programėlėse.
Elektromobiliais domimasi vis daugiau
Tuo metu informacijos apie elektromobilius ir jų įkrovimo kainas lietuviai ateinančiais metais „Google“ paieškos sistemoje veikiausiai ieškos dar dažniau. Nepaisant viešojoje erdvėje dažnai pasigirstančių svarstymų, kad elektromobilių proveržis įstrigo, elektra varomų transporto priemonių mūsų šalyje sparčiai daugėja.
Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, praėjusių metų gruodžio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruotos 11 487 transporto priemonės, kurių galios šaltinis – tik elektra. Šių metų gruodžio pradžioje tokių automobilių skaičius jau siekė 15 653. Tad per metus ekologiškų transporto priemonių mūsų keliuose padaugėjo net 36 procentais.
„Valstybės parama elektromobiliams ir privačioms įkrovimo stotelėms įsigyti išties duoda rezultatų. Bet, žinoma, elektromobilius jau įsigijusiems ar apie juos galvojantiems gyventojams rūpi ir vieša įkrovimo infrastruktūra bei kainos“, – sako A. Junevičius.
Bet kokiu atveju, vertinant skirtingų transporto priemonių ekonomiškumą, svarstyklės neabejotinai krypsta elektromobilių naudai. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį nuvažiuoti 100 kilometrų elektromobiliu vidutiniškai kainavo 5,019 euro, kai dyzeliniu automobiliu – 7,933 euro, o benzininiu – net 10,557 euro.
A. Junevičius taip pat akcentuoja, kad dėl elektromobiliams skirtos infrastruktūros dydžio gyventojams nerimauti tikrai nebereikia. Pavyzdžiui, viešojo „Enefit Volt“ tinklo įkroviklių skaičius mūsų šalyje šiemet viršijo 200 ir toliau auga. O kainos visų pirma priklauso nuo to, kokios galios stotelėje transporto priemonė kraunama.
„Mūsų tinkle stotelių galia siekia nuo 22 iki 320 kW, todėl vairuotojai visuomet gali pasirinkti jiems tinkamiausią variantą. Jei yra laiko, galima rinktis mažesnės galios stotelę – joje įkrovimas truks ilgiau, bet ir kainuos mažiau. Ir priešingai – didelės galios stotelė leis energijos atsargas papildyti itin sparčiai, tačiau sumokant kiek daugiau“, – aiškina žaliųjų energijos sprendimų bendrovės privačių klientų segmento vadovas.
