„Turime, pirmiausia, ieškoti šaltinių, kad ne tik žmonės, bet ir verslo bendruomenė plačiau prisidėtų. Manau, kad bankai taip pat yra verslo bendruomenės sudėtinė dalis, – žurnalistams penktadienį sakė perrinkimo siekiantis šalies vadovas. – Tiek apie bankų solidarumo įnašo pratęsimą, tiek apie galimą pelno mokesčio padidinimą aš pasisakyčiau teigiamai, nes mums reikia tvarių finansavimo šaltinių.“
Solidarumo mokestis pernai įvestas dvejiems metams, bankams uždirbant vadinamojo netikėto pelno dėl Europos Centrinio Banko didinamų palūkanų normų.
Laikinojo mokesčio lėšos naudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai įrengti.
Anksčiau Vyriausybė teigė, kad pratęsti mokesčio neplanuojama, tačiau šią savaitę premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad diskusija dėl kitąmet baigsiančio galioti laikinojo bankų solidarumo įnašo pratęsimo nėra baigta, dėl to konsultuojamasi su Lietuvos banku
Pasak ministrės pirmininkės, mokesčio pratęsimas priklausytų nuo jo bazės – kiek valstybė pajamų galėtų surinkti iš šios įmokos.
Siekiant surinkti papildomų lėšų gynybai, dalis opozicijoje esančių politikų ragina Vyriausybę mokestį pratęsti.
2023-iaisiais įvestas įnašas skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas.
Bankai už 2023 metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų solidarumo įnašo, o už 2024-uosius jo gali būti sumokėta apie 220 mln. eurų.
