„Vienas radikaliausių ir kartu nepatraukliausių scenarijų, mažinant pensinio amžiaus žmonių gerovę užtikrinančią finansinę naštą valstybei, yra vėlinti išėjimą į pensiją. Tačiau net jei taip ir nutiktų, kartu su tuo tektų spręsti ir kitą klausimą: pasirūpinti darbo rinkos galimybėmis, kad vyresnio amžiaus žmonės joje toliau galėtų būti užimti. Vienas be kito sprendimai tinkamai neveiks bei neatneš tikėtinos naudos, todėl manau, kad pensinio amžiaus žmonių pasilikimas rinkoje turėtų būti skatinamas valstybės“, – sako ekonomistas.
Paprastai visuomenė tokių būdų, kuriais nukeliamas darbuotojo pasitraukimas iš aktyvaus profesinio gyvenimo, plačiai nepalaiko. Atitinkamai ir politikai bando ieškoti mažiau skausmingų kelių, kurie leistų išlaviruoti iš situacijos.
T. Medaiskis sako, kad sunku patikimai prognozuoti realesnį scenarijų, kokia bus šalies ekonomikos ir darbo rinkos būklė, taip pat ir kokių konkrečiai sprendimų Lietuvai prireiks.
„Tam tikras viltis galima sieti su dirbančiosios visuomenės dalies produktyvumu, nes technologijos tobulėja labai sparčiai, vis dažniau įdarbinamas dirbtinis intelektas. Esmė yra ne tik tame, kiek gausi yra dirbančioji karta palyginti su vyresniąja, bet ir pirmosios produktyvumas. Jei vienas dirbantysis sukuria vartojimo vertę ne tik sau, bet ir dar daugeliui vyresniojo amžiaus žmonių, problemų neturėtų kilti. Tokiu atveju būtų galima pensijos amžiaus ribą net nuleisti. Tačiau ar taip ir bus, pasakyti negali niekas, todėl ir išėjimo į pensiją amžiaus didinimo aš neatmesčiau“, – pastebi jis.
Šiuo metu savo pensijai netaupantys gyventojai, anot ekonomisto, elgiasi nerūpestingai. Jis pažymi, kad dalis tam objektyviai neturi finansinių galimybių, o dalis tą darančių gali netekti ir tam tikrų paskatinimų, kuriais yra motyvuojami taupyti iš esmės visą savo gyvenimą.
Lietuvoje veikia dvi – II ir III – pensijų pakopos, skirtos finansiškai pasiruošti pensijai. III pakopai galiojanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata šiuo metu atsidūrusi politikų akiratyje ir ją norima naikinti.
III pakopa naudojasi daugiau didesnes pajamas gaunantys gyventojai?
Vis dėlto, mokslininko nuomone, ilgiausias trukme ir iš esmės visą gyvenimą trunkantis taupymas pensijai yra specifinis bei skiriasi nuo visų kitų taupymo būdų.
„Ta GPM lengvata buvo turbūt principinis skirtumas, kuo skiriasi taupymas pensijai nuo šiaip santaupų banke: terminuotojo indėlio, investicinio indėlio ar kitų formų. Jei šios lengvatos bus atsisakyta, taps gana sunku atskirti, kuo taupymas pensijai skiriasi nuo šiaip taupymo. Lengvata suteikta kaip paskata už tai, kad žmogus sutinka atidėti savo lėšas ilgam laikotarpiui, iki pensijos, nepasiima jų po 1 ar 3 metų“, – teigia T. Medaiskis.
Ekonomisto vertinimu, III pakopa naudojasi daugiau didesnes pajamas gaunantys gyventojai, nes „Sodra“ sąlyginai geresnes sąlygas užtikrina būtent mažesnių pajamų gavėjams.
„Turėtume prisiminti, kad valstybinis socialinis draudimas būtent šiems žmonėms sudaro prastesnes galimybes senatvėje pasirūpinti savimi per „Sodrą“, nes pensijų pakeitimo norma yra regresinė. Didesnę buvusių pajamų dalį gauna mažesnių pajamų gavėjai, o daugiau uždirbusiųjų pensija iš „Sodros“ yra santykinai mažesnė. Šią neteisybę iš dalies ir kompensuoja III pakopa, todėl GPM lengvata turėtų likti“, – tvirtina T. Medaiskis.
„Sodros“ duomenimis, šiemet balandį senatvės pensijas Lietuvoje gavo 618,2 tūkst. šalies gyventojų, o vidutinis pensijos dydis sudarė 596,1 euro.
TVF manymu, dirbančiųjų dalyvavimas II pakopoje turėtų būti privalomas, o iki pensijos iš jos išeiti būtų galima tik išimtinėmis aplinkybėmis. Konstitucinis Teismas, įvertinęs II pakopos svarbą ir reikšmę, iš jos pasitraukti leido tik išimtiniais atvejais.
