Neseniai aplinkos ministras Povilas Poderskis pasiūlė atverti galimybę individualius namus gyventojams statyti be leidimo.
Vis tik nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertų nuomonės skiriasi. Jų įsitikinimu, nors nauji pakeitimai iš tiesų galėtų atnešti naudos gyventojams, kyla ir papildomų rizikų.
Vardija, kas laukia būsto statytojų ir pirkėjų
Bendrovės „Citus“ komunikacijos vadovas Rytas Stalnionis naujienų portalui tv3.lt teigė, kad biurokratijos mažinimas yra pozityvus žingsnis.
„Vertinant ilgesnę perspektyvą – 2–4 metų laikotarpį – įvairiausių biurokratinių kliūčių, naujų reikalavimų ir procedūrų NT plėtros srityje atsirado be galo daug.
Mes, plėtotojai, jau ne vienerius metus kalbame apie tai, kad statybų leidimų išdavimo procesas yra prailgėjęs kartais. O tai apsunkina verslo darbą, taip pat mažina ir pasiūlą rinkoje. Tai galiausiai atsispindi būsto kainoje, kurią stebi pirkėjai“, – kalbėjo R. Stalnionis.
Tačiau, pašnekovo vertinimu, vargu, ar žadami pakeitimai dėl statybų leidimo individualiems namams išdavimo tvarkos lemtų ryškesnius pokyčius visoje rinkoje, nes didžiąją dalį būstų sudaro daugiabučiai namai.
„Jeigu vertintumėme rinkos tendencijas Vilniaus mieste, individualūs namai yra labai specifinio segmento taikinys. Miesto teritorijoje tokie projektai yra itin reti, o individualūs namai įprastai statomi Vilniaus rajone.
Specifiniam segmentui žmonių tai yra tinkama, tačiau dabartinė tendencija tokia, kad žmonės žvalgosi į miestus.
Vis dėlto vystyti individualių namų statybas miesto teritorijoje nepatrauklu ne tik dėl aukštų kainų už sklypus, bet tokio tipo nauji būstai Vilniuje retai statomi ir dėl miesto plėtros strategijos, orientuotos į tankumą, infrastruktūros efektyvumą“, – vertino R. Stalnionis.
Pašnekovas taip pat svarsto, kad statybų leidimų išdavimas individualiems namams šiuo metu tarsi primena architektūrinio grožio vertinimą – techniniai sprendiniai vis tiek turi būti įvertinti ir patvirtinti dar iki statybų pradžios.
Tad, jo vertinimu, statybų darbų kokybė dėl to nukentėti neturėtų, jei ir toliau bus atidžiai prižiūrimi inžinerinių tinklų ir susiekimo bei kitos infrastruktūros sprendiniai.
„Svarbiausia procedūra, susijusi su šiais projekto sprendiniais ir jų vertinimu, vykdoma bus bet kuriuo atveju. Jeigu šioje srityje kiltų tam tikras chaosas, tokiu atveju iš tiesų galėtų kilti abejonių, ar statybų kokybė nenukentės.
Be to, panaikinus statybų leidimo išdavimą, projekto rengėjams gali tekti grįžti į ankstesnius etapus ir koreguoti visą projektą, jei infrastruktūra nebus tinkamai suprojektuota. Taigi, laiko sutaupymo gali ir nebūti, o aiškumo gali dar ir sumažėti“, – teigė jis.
Šiuo metu, pasak R. Stalnionio, lieka neaišku, kokią įtaką siūlomi įstatymo pakeitimai dėl statybų leidimo išdavimo darytų individualių namų statybai kvartaluose.
„Yra ir dabar tokių projektų, kuomet yra nuperkamas didelis žemės plotas ir ten pradedama statyti individualių namų gyvenvietė.
Jeigu siūlomi pakeitimai galiotų ir tokiai individualių namų statybai, t.y. kvartaluose, tikėtina, kad tokio įstatymo pakeitimas darytų žymesnę įtaką NT rinkai“, – neatmetė R. Stalnionis.
Kontrolė – būtina?
Tuo metu Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas-praktikas Evaldas Stankevičius taip pat pateikia ir Švedijos bei Suomijos pavyzdžius.
Pasak jo, atsisakius leidimų nedidelės rizikos statyboms, kartu turėtų būti stiprinama projektuotojų atsakomybė, diegiami skaitmeniniai registravimo bei deklaravimo įrankiai.
„Suomijoje platforma Lupapiste.fi leidžia derinti projektus elektroniniu būdu, o daugeliu atvejų statyba prasideda pateikus projekto deklaraciją.
Tuo metu Švedijoje paprastiems vienbučiams namams leidimas nereikalingas, jei statyba atitinka planavimo dokumentus. Tokia praktika leidžia sumažinti sandorių kaštus ir greičiau pradėti investicinius projektus“, – kalbėjo pašnekovas.
E. Stankevičius neatmeta, kad biurokratijos sumažinimas leistų padidinti ekonominį aktyvumą.
„Suomijos vyriausybės paskaičiavimais, kiekvienas sutaupytas leidimų gavimo mėnuo padidina BVP apie 0,05–0,1 proc. per metus.
Lietuvoje, kur vidutinė statybos leidimo gavimo trukmė siekia 8–12 mėn., sutrumpinus šį procesą iki 3–4 mėn., poveikis galėtų būti reikšmingas“, – svarstė jis.
Tiesa, E. Stankevičius sako, kad pats leidimo atsisakymas nereiškia, kad statybų kokybė automatiškai bus užtikrinama.
„Tam reikėtų stiprių kontrolės mechanizmų po statybų pradžios ir griežtos projektuotojų bei rangovų atsakomybės. Tokiu atveju tai taptų ne tik biurokratijos, bet ir rizikų valdymo efektyvumo padidinimu.
Tačiau leidimų atsisakymas galėtų paskatinti individualių namų statybą, ypač regionuose“, – įsitikinęs pašnekovas.
Vis dėlto, anot jo, NT kainoms įtaką darytų tik kartu su kitomis politikos priemonėmis: sklypų prieinamumo didinimu, infrastruktūros plėtra ir palankesnėmis finansavimo sąlygomis gyventojams.
NT ekspertas Mantas Mikočiūnas svarstė, kad jeigu statinio projektas nėra sudėtingas, galbūt iš tiesų leidimas jam galėtų būti neprivalomas arba taikomos supaprastintos sąlygos.
Vis tik jis įžvelgia ir rizikų, į kurias, jo vertinimu, neturėtų būti žiūrima užmerktomis akimis.
„Tačiau jeigu bus leidžiama statyti bet ką ir bet kaip, tai prilygtų savotiškai anarchijai, t.y. iš vieno kraštutinumo būtų pereitą į kitą. Tad nežinau, ar ministras tiki tuo pats, ką sako“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo vertinimu, jei vis tik pavyktų užtikrinti, kad nauja tvarka nebūtų piktnaudžiaujama, galbūt tai paskatintų žmones namus statytis patiems.
„Šiuo metu daug kas atsisako šios minties, nes tai yra vargo vakarienė, sudėtingas procesas, bent jau daugelio akimis taip atrodo.
Įsivaizduoju, kad jeigu įvyktų kažkokie pokyčiai, lengvinantys statybos leidimo gavimą arba apskritai jo nereikėtų, manau, kad tokiu atveju žmonės būstą statytųsi dažniau“, – tokio scenarijaus varianto neatmetė M. Mikočiūnas.
O bendrovės „Inreal“ Investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas svarsto, kad tokios tvarkos pakeitimas iš tiesų leistų savivaldybių atstovams, kai yra išduodami leidimai, sutelkti didesnį dėmesį į didesnius projektus.
Tačiau, pasak jo, tik praktika atskleis, ar nauju įstatymo pakeitimu nebus piktnaudžiaujama.
„Galbūt per porą metų pavyktų išsiaiškinti, kas daroma ne taip, kur nauja tvarka šlubuoja, ir galiausiai atlikti pakeitimus.
Reikia suprasti, kad individualių namų projektai dažniausiai nėra itin sudėtingi, nes tokie statiniai neturi didelio aukštingumo, labai retai statomi centrinėje miesto dalyje, o tai reiškia, kad ir nedarytų neigiamos įtakos architektūrai.
Jei vis tik būtų nusižengiama įstatymui, reikėtų vertinti, ar tai buvo piktybinis nusižengimas ar iš neapsižiūrėjimo“, – svarstė pašnekovas.
T. S. Kvainicko vertinimu, galbūt naujas pyktis netgi pristabdytų būsto brangimą.
„Jeigu savivaldybės skirs dėmesį stambesniems projektams, galbūt jie galėtų paspartėti. Tad teoriškai tai galėtų padidinti būsto pasiūlą. Tikėtina, kad būstas nebrangtų taip sparčiai, kaip brangsta infliacijos veikiamos kitos prekės, t.y. galbūt kainų didėjimas prisloptų, o tarp NT vystytojų atsirastų didesnį konkurencija“, – vertino jis.
Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad dabartinės įstatymo pakeitimo gairės kelia ir papildomų klausimų, ar naujoji tvarka galiotų statomiems kotedžams, ar ne.
„Lieka neaišku, kaip tai veiktų praktikoje, kai, pavyzdžiui, kotedžai yra įregistruojami ne kaip butai, bet individualūs namai“, – teigė T. S. Kvainickas.
Sprendimus žada pateikti rudenį
Naujienų agentūra ELTA jau anksčiau skelbė, kad sprendimus, kaip būtų suvaldytos rizikos atvėrus galimybę individualius namus gyventojams statyti be leidimo, aplinkos ministras Povilas Poderskis planuoja parengti iki Seimo rudens sesijose
„Tikime, kad užteks laiko iki rudens sesijos parengti sprendimų projektus, juos atnešti į Seimą“, – Seime Vyriausybės pusvalandyje antradienį kalbėjo P. Poderskis.
Ministro teigimu, suinteresuotoms grupėms daugiausia klausimų kyla dėl to, kaip sušvelninus tvarką būtų tinkamai kontroliuojama, kad gyventojai namų statyti nepradėtų neleistinose vietose.
„Konceptualiai jau esame pristatę ir konferencijose, ir diskutavę tiesiogiai su architektais, juos jungiančiomis asocijuotomis struktūromis, tai bendra nuotaika yra pritarimo, bet žinoma – velnias slypi detalėse“, – sakė P. Poderskis.
„Nesu nei pirmas, nei paskutinis ministras, kuris kovos su biurokratija. Praėjusios kovos su biurokratija kartais baigėsi biurokratijos didėjimu, tai nesinorėtų, kad ir šitos kovos taip pat tuo pasibaigtų“, – tikino ministras.
Kaip jau sakė P. Poderskis, pokyčiai leistų mažinti biurokratiją statybų sektoriuje, sudarant galimybę procesą nuo projektavimo iki namų statybų pradžios sutrumpinti iki 3-4 mėnesių.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje kasmet išduodama apie 12–13 tūkst. leidimų statybai, o iš jų 70 proc. – individualiems namams. Skelbta, esą tiek paprastiems vienbučiams, tiek sudėtingiems dvibučiams taikomos vienodos biurokratinės procedūros, kas apkrauna savivaldybes administracine našta ir stabdo procesus.
Bus siūloma ne leisti statybas bet kurioje vietoje – projektus toliau turėtų rengti profesionalūs inžinieriai ir architektai, tačiau pokyčiai leistų iš proceso išimti tą vadinamąją „vidurinę grandį“.
Aplinkos ministro teigimu, pažeidėjams svarstoma taikyti baudas, priverstinį griovimą ir kitus realius svertus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
