Didžioji dalis gyventojų karantinuojasi su televizija ir internetu
Apklausus 1018 šalies gyventojų, kurių amžius siekia 18–74 m, paaiškėjo, kad koronaviruso tema yra žinoma visiems – dauguma respondentų (94 proc.) ja daugiau ar mažiau domisi kasdien, o 64,5 proc. nurodo tai darantys net kelissyk per dieną. Tyrimas skelbia, kad TV naujienos ir interneto naujienų portalai yra pagrindinės medijos priemonės, iš kurių informaciją apie koronavirusą sužino net 80 proc. šalies gyventojų. Daugiau kaip 55 proc. respondentų nurodo, jog šią informaciją sužino iš socialinių tinklų. Tiesa, tai būdinga jaunesnei auditorijai – net 77 proc. 18–34 m. jaunimo žinias apie koronaviruso situaciją šalyje ir pasaulyje sužino būtent iš socialinių tinklų.
„Akivaizdu, kad maksimali saviizoliacija sustiprino medijų populiarumą. Aktyvus jų naudojimas suintensyvėjo ne tik dėl viruso – tai tapo įprasta laisvalaikio praleidimo forma. Mūsų apklausa parodė, jog net 61 proc. apklaustųjų karantino metu ketina keisti (arba jau pakeitė) laisvalaikio įpročius – 40 proc. apklaustųjų teigia, kad daugiau laiko praleis prie TV, o 51 proc. nurodo, jog savo laiką skirs naršymui internete“, – pasakoja „Open Agency“ Tyrimų ir analitikos skyriaus vadovė Rūta Baubinienė.
Pasitikėjimas informacija apie pandemiją: medikai lenkia politikus
Išanalizavus tyrimo duomenis, paaiškėjo, jog nuolatinis informacijos srautas šiuo metu visuomenei nėra vienodai patikimas. Apklausa rodo, jog teikiama informacija apie koronavirusą daugiausia pasitikima iš gydytojų ir sveikatos sektoriaus atstovų (78 proc.), taip pat gana palankiai vertinami komentarai iš valstybės įstaigų atstovų (58 proc.). Tik kas 6 tyrime dalyvavęs apklaustasis išreiškė pasitikėjimą žurnalistų komentarais. Pastebima, kad moterys labiau nei vyrai yra linkusios pasitikėti valstybės įstaigų ir politikų komentarais, tuo tarpu vyrai – žurnalistų.
„Šiuo laikotarpiu žmonės labiausiai pasitiki ir nori matyti atsakingus specialistus ir medikus, sekti jų komunikaciją. Jautri šalies situacija pakeitė kitų komunikatorių įtaką – tyrimas rodo, kad politikų skleidžiama informacija apie pandemiją šiuo metu aktuali vos 11 proc. apklaustųjų, o nuomonės formuotojų – influencerių – perduodamos žinutės rūpi tik 9 proc. respondentų“, – konstatuoja R. Baubinienė.
Naujienų mados keičiasi – daugiausia dėmesio aktualiai informacijai
Pasak „Open Agency“ atstovės, staiga pakitęs gyvenimo būdas diktuoja naujas taisykles: „Jei anksčiau naršydami internete žmonės ieškojo gana personalizuotos informacijos, tai šiuo laiku, vertindami komunikuojamų temų aktualumą, dėmesį telkia į labai konkrečius ir aktualius dalykus.“
Tyrimas parodė, kad TOP 5 temos koronoviruso pandemijos metu yra sveikata (vertinimo vidurkis – 7,3), komunikacija apie prekių, paslaugų įsigijimą internetu (vertinimo vidurkis – 6,7), maisto prekių komunikacija (vertinimo vidurkis – 5,9), degalinių komunikacija (vertinimo vidurkis – 5,6)ir verslo įmonių komunikacija apie vykdomos socialinius projektus (vertinimo vidurkis – 5,4) bei bankų komunikacija (vertinimo vidurkis – 5,4).
„Verslai turėtų atliepti visuomenės komunikacijos poreikį ir išnaudoti šį laiką efektyviai. Tai ypač galioja elektroninei komercijai, kuri karantino metu yra ypač aktuali“, – įsitikinusi R. Baubinienė.
Žmonės taip pat palankiai vertina jiems aktualią finansų, draudimo ir automobilių srities komunikaciją. O štai grožio, sporto prekių, avalynės ir drabužių, prekių namams žinios yra kiek mažiau svarbios – tokios komunikacijos aktualumą, pasak apklausos, daugiausia mato ir laukia 18–34 m. asmenys bei žmonės su žemesniu išsilavinimu.
Panašus populiarumo smuktelėjimas juntamas ir politinei komunikacijai. Valdžios kampanijos apie politines programas per pandemiją yra aktualesnės jaunesniems – 18–34 m. amžiaus žmonėms.
