Su tokia situacija susidūrė skaitytojas Tomas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Jis papasakojo savo istoriją manydamas, kad ne vienas žmogus nukentėjo tokioje ar panašioje situacijoje. Tad galbūt viešinimas padarys kažkokius pokyčius, nes pinigų vyras nebesitiki susigrąžinti.
Vyro teigimu, „Google Play“ programėlė, kuri paprastai yra įdiegta kiekviename, „Android“ operacinę sistemą turinčiame išmaniajame, telefone, per vieną naktį nurašė apie 400 eurų nuo jo banko sąskaitos – buvo fiksuoti 25 pirkimai tuo pačiu momentu.
„Mano duomenis (taip manau, nes vienintelį kartą buvau įrašęs į „Google Play“) gavo iš ankščiau, kai bandžiau pasinaudoti programėle nemokamai. Tačiau viską atšaukiau, nepirkau nieko ir ši programėlė nėra susijusi su minimais 25 pirkimais.
Per ją tik gavo, galbūt neteisėtai pasisavino, mano kortelės duomenis. Kitą dieną užblokavau kortelę, apskundžiau visus sandorius bankui. Po kurio laiko grąžino pinigus, bet vėliau bankas vėl atšaukė grąžinimą, nes ta kita pusė užginčijo sandorius“, – pasakojo Tomas.
Anot jo, pinigai iš jo sąskaitos SEB banke nukeliavo į įmonę Azijoje, kuri vadinasi „Colopl Inc.“.
Sprendžiant iš viešai skelbiamos informacijos tai yra Japonijos mobiliųjų telefonų žaidimų bendrovė. Jos akcijomis prekiaujama Tokijo akcijų biržoje, beveik pusė jų priklauso vienam turtingiausių Japonijos verslininkų Naruatsu Baba.
Kada grąžina pinigus?
SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė informavo apgailestaujanti, tačiau dėl konfidencialumo įsipareigojimų ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų teigė negalinti komentuoti su konkrečiais klientais susijusių atvejų.
„Atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojančius reikalavimus, gavęs kliento kreipimąsi dėl nepagrįsto lėšų nuskaitymo internete, bankas turi nedelsdamas pinigus grąžinti. Tačiau toliau nagrinėja ginčijamą operaciją kartu su prekybininko, kurio operacijos ginčijamos, banku.
Jei prekybininkas nesutinka su pateiktomis pretenzijomis, jis gali pateikti dokumentus, kurie pagrindžia operacijų teisėtumą ir kuriuose yra nurodyta informacija apie atliktą sandorį ir klientą. Jei klientas po to nebeginčija sandorio, laikoma, kad jis buvo teisėtas ir atliktas paties kliento. Jei jis ir toliau ginčija atliktą lėšų nuskaitymą, tokiu atveju kiekvieną situaciją vertiname individualiai ir sprendžiame dėl lėšų kompensavimo“, – aiškino banko atstovė.
Jos teigimu, tais atvejais, kai klientas įtaria tapęs sukčių auka dėl neteisėto atsiskaitymo kortele internete, apie tai jis turėtų nedelsdamas pranešti bankui.
Jei kortelės duomenys buvo atskleisti sukčiams arba yra įtarimų, kad taip galėjo atsitikti, rekomenduojame ją nedelsiant užblokuoti. Bankas kortelę pergamina nemokamai ir taip yra užkertamas kelias kliento kortele neteisėtai pasinaudoti ateityje.
„Norint apsisaugoti nuo neteisėtų kortelės nuskaitymų internete klientams rekomenduojame mokėjimo kortelės nustatymuose pasirinkti, kad mokėjimai internetu ir/ar užsienyje būtų išjungti ir juos įjungti tik tada, kai prireikia.
Mokėjimo kortelių nustatymus galima paprastai ir lengvai valdyti SEB mobiliojoje programėlėje. Taip pat rekomenduojame įrenginius, kuriuose įdiegtose programėlėse yra nurodyti kortelių duomenys, apsaugoti slaptažodžiu“, – paaiškino I. Dauguvietytė-Daskevičienė.
Siūlo būti atidesniems
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba informavo, kad tokio pobūdžio vartotojų skundai yra reti. Daugeliu atveju, kai pardavėjas ar paslaugos teikėjas yra įsisteigęs ne ES valstybėje narėje, Norvegijoje ar Islandijoje, išspręsti problemą būna sudėtinga, nes tarnyba nėra įgaliota nagrinėti vartotojų prašymų dėl sandorių, kurių viena šalis – pardavėjas – gyvena ar yra įsteigtas ne ES valstybėje narėje, o kita šalis yra Lietuvos pilietis.
„Siekiant išvengti panašių atvejų, vartotojams patariame prieš užsakant įvairias paslaugas mobiliųjų telefonų programėlėse, atidžiai perskaityti paslaugų teikimo sąlygas dar prieš pažymint, kad vartotojas su jomis sutinka. Taip pat labai svarbu patikrinti, ar yra pateikta pardavėjo kontaktinė informacija, kad, kilus problemoms būtų galima susisiekti“, – komentare nurodė tarnyba.
Ji taip pat informavo, kad pagal Civilinį kodeksą, prieš sudarydamas nuotolinę vartojimo sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apie teikiamas paslaugas, paslaugų kainą, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba kai dėl prekių arba paslaugų pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama, ir kt. Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius.
Vartotojui sutikus sudaryti nuotolinę pirkimo–pardavimo sutartį, verslininkui keliama pareiga patvirtinti pasiūlymą vartotojui patvariojoje laikmenoje, o tokia sutartis laikoma sudaryta nuo tada, kai vartotojas pasirašo pasiūlymą arba išsiunčia verslininkui savo rašytinį sutikimą. Neturint vartotojo rašytinio sutikimo, tokiu būdu sudaryta sutartis yra negaliojanti.
Verslininkų veiksmai po negaliojančios nuotolinės sutarties sudarymo, tokie kaip paslaugų teikimas ar raginimas sumokėti, neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir gali būti vertinami kaip agresyvi komercinė veikla, atitinkanti Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo sąlygas. Tokie veiksmai gali labai apriboti vidutinio vartotojo pasirinkimo laisvę arba elgesį produkto atžvilgiu ir vidutinis vartotojas gali būti skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs.
