Labiausiai nukentėjo nepasiturintys, tuo metu sprendimas pasitraukti iš bloko prisidėjo ir prie infliacijos augimo.
Remiantis Londono ekonomikos mokyklos (angl. London School of Economics, LSE) išvadomis, „Brexitas“ per dvejus metus iki 2021 metų pabaigos namų ūkių sąskaitas už maistą padidino vidutiniškai 210 svarų.
LSE pranešime pažymima, kad maisto kainas didino didėjančios papildomų patikrų kainos ir reikalavimai ES importui.
Pasak tyrimo autorių, „Brexitas“ pradėjo didinti sąskaitas už maistą nuo 2019 metų pabaigos, nes įmonės tikėjosi didesnių sąnaudų ir atitinkamai pakoregavo kainas.
Priduriama, kad per dvejų metų laikotarpį produktai pabrango 6 procentais.
Pokytis neproporcingai paveikė labiausiai nepasiturinčius, nes mažas pajamas gaunantys žmonės maistui išleidžia didesnę savo atlyginimo dalį nei turtingesni žmonės.
„Išstodama iš ES, JK iškeitė gilius prekybinius santykius su nedaug kliūčių prekybai į tokius, kai reikia atlikti daugybę patikrinimų, formalumų ir veiksmų, kad prekės galėtų kirsti sieną“, – pažymėjo Bristolio universiteto profesorius ir tyrimo bendraautorius Richardas Daviesas.
„Įmonės susidūrė su didesnėmis išlaidomis ir didžiąją jų dalį perleido vartotojams.“
Didžiąją Britaniją šiais metais apėmė vis stiprėjanti pragyvenimo išlaidų krizė, kai infliacija išaugo iki kelių dešimtmečių aukštumų, o tai sukėlė streikų bangą visoje ekonomikoje, nes atlyginimai atsilieka nuo infliacijos augimo.
Vartotojų kainas taip pat paskatino smarkiai išaugusios sąskaitos už energiją po svarbios dujų tiekėjos Rusijos invazijos į Ukrainą ir atsigaunanti paklausa besitraukiant COVID-19 pandemijai.
„JK infliacijos lygis 2022 metais pakilo virš 11 proc. – tai aukščiausias lygis per 40 metų“, – pridūrė R. Daviesas.
„Yra daug veiksnių, turinčių įtakos prekių ir paslaugų pasiūlai ir paklausai.“
„Vienas šios didelės infliacijos veiksnių buvo netarifinių kliūčių prekybai su ES didėjimas“, – mano profesorius.
Didžioji Britanija išstojo iš Europos bendrosios rinkos ir muitų sąjungos 2021 metų pradžioje.
Visgi Londonas po „Brexito“ pasirašė prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą su Briuseliu, kuriuo iš esmės buvo išsaugota prekyba be muitų su likusiomis 27 ES narėmis.
Nepaisant to, įmonės vis tiek susidūrė su staigiu išlaidų padidėjimu, biurokratija ir vėlavimais pasienyje.
