Įmonės „Biuro“ vadovas Jurgis Kovas tikino, kad atlyginimų mokėjimas kas savaitę yra papildoma nauda ir vertė darbuotojams.
„Situacija darbo rinkoje yra įtempta. Darbuotojai šiuo metu tikrai turi iš ko rinktis. Tad dažnesnis atlyginimo mokėjimas yra viena iš priemonių tapti patrauklesniu darbdaviu. Esame laikinojo įdarbinimo įmonė, tad daug darbuotojų ateina pas mus ilgą laiką nedirbą ar dirbę trumpalaikius darbus.
Tokiems darbuotojams svarbu užsitikrinti pastovius pinigų srautus, kad jie nepatektų į greitųjų kreditų spąstus. Turime nemažai darbuotojų, kurie skolingi antstoliams. O skolos jiems ir susidarė būtent per greituosius kreditus“, – sakė įmonės vadovas.
Pasak J. Kovo, atlyginimų skaičiavimui ir pamokėjimui yra naudojama programinė įranga.
„Ji geba administruoti, greitai ir tiksliai skaičiuoti darbuotojų atlyginimus. Turime virš 2 tūkst. darbuotojų, o darbo užmokesčio apskaitoje dirba 2 žmonės. Tai reiškia, kad daug apskaitos procesų yra automatizuota“, – komentavo įmonės vadovas.
Atlyginimą norėtų gauti, kad ir kasdien
Tuo metu įdarbinimo įmonės „Advantus“ vadovas Arūnas Mieželis teigė, kad kvalifikuoti darbuotojai apie mokėjimą kas savaitę neklausia, jie dažniausiai nori ir rašo prašymą gauti atlyginimą tik 1 kartą per mėnesį.
„Mažiau kvalifikuoti darbuotojai dažniau klausia, ar galima gauti algą kas savaitę. Vasarą klausiančių būna daugiau ir sudaro apie 30–40 proc. visų mūsų įmonėje įdarbinamų darbuotojų. Yra ir tokių kandidatų, kurie mielai gautų pinigus kasdien.
Taip pat pastebime, kad dažnesnio mokėjimo klausia jauni žmonės: 18–27 metų. Būtent tokios amžiaus grupės įdarbinamųjų darbuotojų skaičius ir padidėja vasarą“, – komentavo įmonės vadovas.
Anot A. Mieželio, kai poreikis yra, galima mokėti už dirbtą savaitę.
„Tam nėra teisinių ribojimų, o lemia įmonės vidaus procesų lankstumas ir gebėjimas atsižvelgti į darbuotojo poreikius“, – pastebėjo įmonės vadovas.
Darbuotojų trūkumas
J. Kovas pastebėjo, kad šiuo metu darbuotojų trūkumas jaučiamas ne visose srityse.
„Pandemija atnešė sumaišties. Pavyzdžiui, jos metu žmonės negalėjo keliauti, tad darbo neteko gidai, kelionių organizatoriai. Šių profesijų žmonės tapo bedarbiais.
Tuo metu, kai negalėjo keliauti, gyventojai ėmė daugiau vartoti ir pirkti įvairius daiktus. Todėl išaugo darbuotojų poreikis logistikos įmonėms, nes joms reikia atvežti daugiau prekių“, – pastebėjo J. Kovas.
Anot jo, šiuo metu darbo rinkoje yra disbalansas.
„Negalima sakyti, kad visiškai nėra darbuotojų ir mes jų nerandame. Darbuotojų yra, tačiau trūksta gerų darbuotojų, kurie dirbtų už tokį atlygį, kokį siūlome. Su šia problema, ko gero, susiduria visi darbdaviai. Todėl darbdaviams reiktų žmones apmokyti, nes ne visi turi reikiamą patirtį ar kvalifikaciją.
Darbo užmokesčio augimas mūsų įmonėje sudarė apie 10 proc. Mažiausiai atlyginimai augo administracinio darbo srityje, nes tokio darbo paklausa didesnė. Tuo metu gamybos, logistikos srityje atlyginimai augo daugiau“, – skaičiavo įmonės vadovas.
Pasak J. Kovo, kylant atlyginimams mažėja žmonių noras emigruoti.
„Juk žmogus važiuotų į užsienį dirbti jeigu jis ten gautų dvigubai didesnį atlyginimą. Jeigu Lietuvoje jis uždirba 800 eurų, užsienyje jis norėtų gauti 1800 ar 2000 eurų. Tačiau jeigu Lietuvoje toks darbuotojas gautų 1300 eurų, jis gal jau pagalvotų, ar tikrai verta palikti draugus, šeimą, nuomotis kambarį ir gyventi svetimoje šalyje.
Taip pat didesnės algos Lietuvoje pritraukia imigrantus iš trečiųjų šalių. Čia jie Lietuvoje gali užsidirbti irgi beveik dvigubai nei savo šalyse“, – sakė įmonės vadovas.
Didės darbdavių kaštai
Pasak Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės Daivos Čibirienės, Darbo kodeksas leidžia darbdaviams atlyginimus mokėti nors ir kasdien, tai yra įmonės pasirinkimas.
„Tačiau kuo dažniau yra mokamas darbo užmokestis tuo daugiau auga ir jo skaičiavimo kaštai. Jeigu atlyginimai darbuotojams yra mokami kartą per mėnesį, o avansas mėnesio viduryje, tada skaičiavimai daromi pasibaigus mėnesiui. Avanso papildomai skaičiuoti nereikia, tiesiog yra nustatoma fiksuota suma, kuri išmokama darbuotojams.
Kiekvieną atlyginimą reikia skaičiuoti atskirai. Ir jeigu buhalteris skaičiuos atlyginimus kas savaitę, sugaiš daugiau laiko. Įmonei reikės daugiau resursų, skaičiuoti atlyginimus kas savaitę. Tam gali net reikti atskiro žmogaus, kuris tik tai ir darytų – skaičiuotų algas, – sakė D. Čibirienė.
Anot jos, gali kilti problemų ir dėl nespėjusių laiku suvaikščioti duomenų.
„Reikalinga informacija buhalteriją dažnai pasiekia pavėluotai. Pavyzdžiui, darbuotojas dirba nuotoliniu būdu ir susirgo. Tokiu atveju darbdavys gali apie tai ir nesužinoti, jeigu pats darbuotojas nepraneš, o „Sodroje“ duomenų apie dar nebus. Juk būna situacijų, kai darbdavys nemato savo darbuotojo, duoda jam užduotį savaitei ar dviem ir viskas.
Tokiu atveju alga gali būti paskaičiuota už tas dienas, kuriomis žmogus nedirbo, bet sirgo. Tad darbuotojas prarastų ligos išmoką“, – įspėjo asociacijos prezidentė.
D. Čibirienė pastebėjo, kad ir darbuotojai gali nebesusigaudyti, kai alga bus mokama dažniau.
„Darbuotojams reikės sekti informaciją apie algas, ypač jeigu dėl atostogų, ligos ar kitų priežasčių sumos skirsis. Juk darbuotojas turi teisę pastebėti įvykusias klaidas, tokiais atvejais vyksta algos perskaičiavimas.
Tvarkingiau ir aiškiau darbuotojams būtų jei algas darbdaviai mokėtų kartą per mėnesį, kaip esame įpratę. Juk ir žmonės paprastai tariasi ne dėl savaitinės, bet mėnesinės algos. Priedai taip pat mokami ne už savaitės darbą, bet už mėnesio rezultatus“, – komentavo asociacijos prezidentė.
Anot jos, kassavaitinis apmokėjimas tiktų sezoniniams darbams.
„Juk tuo metu darbai būna trumpalaikiai, pavyzdžiui, šiuo kalėdiniu laikotarpiu žmonės tik ir darbinosi savaitei ar dviem, tad ir algą gaus už šį laikotarpį“, – pastebėjo D. Čibirienė.
Darbuotojai norėtų atlyginimus gauti dažniau
Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad darbuotojai labiau norėtų atlyginimus gauti kas savaitę.
„Toks apmokėjimas būtų svarbus tiems darbuotojams, kurie susiduria su nesąžiningais darbdaviais. Jie apgauna darbuotojus ir nesumoka atlyginimų. Žinoma, Darbo kodeksas įpareigoja darbdavį mokėti atlygį laiku, tačiau jeigu jis to nepadaro, darbuotojas gali skųstis. Tačiau jam reikia laukti visą mėnesį. O mokant atlyginimą kas savaitę darbuotojas daug greičiau pamatytų, kokia tvarka mokami atlyginimai, ar jie nevėluoja.
Taip pat žmonės dirbantys pamainomis norėtų, kad atlyginimai būtų mokami kas savaitę. Jiems būtų paprasčiau sekti savo algas“, – komentavo darbuotojų atstovė.
Anot jos, svarbiausia, kad mokant atlyginimus tiek kas mėnesį, tiek kas savaitę, darbuotojai gautų atsiskaitymo lapelius.
„Ne visi juos gauna, nors Darbo kodeksas numato, kad algalapiai yra privalomi. Tad jeigu darbuotojai juos gaus tikrai susiskaičiuos koks atlyginimas jiems yra mokamas.
O kas savaitę mokėdami atlyginimus darbdaviai jaustų didesnę kontrolę, galbūt rečiau pasitaikytų atvejų dėl algų vėlavimo ar nemokėjimo“, – aiškino I. Ruginienė.
