Darbuotojų atstovai tvirtino, kad darbdaviai turėtų ne skaičiuoti, kaip dažnai testuojasi kitų sričių darbuotojai, bet didinti algas. Anot jų, tada darbuotojų, jiems ir netrūks.
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl periodiško darbuotojų testavimo. Esą neįteisinus tokio reikalavimo, ims trūkti darbo jėgos.
Neranda darbuotojų
„Šiuo metu verslai susiduria su itin dideliu darbuotojų stygiumi, tad darbuotojus, kuriems privaloma testuotis, lengva pervilioti į tuos sektorius, kuriuose testavimas nėra privalomas. Darbdaviai savo praktikoje pastebi, kad galimybių paso neturintys darbuotojai neretai būna ir geri specialistai, nuo kurių priklauso įmonės veikla. LPK nuomone, taip yra sukuriama nesąžininga konkurencija, todėl reikalinga suvienodinti sąlygas.
Atkreiptas dėmesys, kad šiuo metu galiojanti tvarka išskiria tik kai kuriuos sektorius, kurių galimybių paso neturintys darbuotojai privalo periodiškai testuotis. Atitinkamai yra numatyti sektoriai, kurių galimybių paso neturintys darbuotojai privalo testuotis tik prieš pradėdami darbą.
Akivaizdu, kad net ir tuose sektoriuose, kuriuose neturintys galimybių paso darbuotojai neprivalo testuotis, realybėje sunkiai išvengia kontakto su kitais darbuotojais, jeigu nėra galimybės darbo atlikti nuotoliniu būdu“, – teigiama LPK komentare.
LPK ragina Sveikatos apsaugos ministeriją apsvarstyti, ar nereikėtų įvesti galimybių paso neturinčių ir nuotoliu negalinčių dirbti darbuotojų privalomo profilaktinio testavimo visuose sektoriuose.
„Toks sprendimas padėtų išvengti diskriminacijos, su kuria susiduria kai kurie sektoriai, būtų suvienodintos sąlygos veikiantiems verslams ir užtikrintas lygiateisiškumo principas.
Kartu būtina išlaikyti protingą periodinio testavimo kainą – neturintiems galimybių paso darbuotojams periodiškai testuotis PGR testais būtų per daug brangu. Tokiu atveju nesutiktų mokėti nei darbdaviai, nei darbuotojai ir paskatintume tokius darbuotojus pasitraukti į „šešėlinę“ veiklą.
Konfederacija paragino ministeriją apsvarstyti šį pasiūlymą siekiant tiek geresnio epidemiologinės situacijos valdymo, tiek verslų lygiateisiškumo principo užtikrinimo“, – teigiama LPK komentare.
LPK teigia atsakingai žiūrinti į pandemijos valdymo priemones ir palaikanti poziciją, kad tik visuotinis imunitetas, įgytas pasiskiepijus didžiajai daliai visuomenės, galės garantuoti netrikdomą valstybės, visuomenės ir verslo gyvenimą.
Siūlo visiems suvienodinti reikalavimus
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sutiko su pramonininkų siūlymu.
„Dabar turime sudarytą profesinių sričių sąrašą, kurių darbuotojai privalo testuotis kas 7–10 dienų. Į šį sąrašą yra įtraukti gamybos sričių darbuotojai. Tačiau neaišku, kokiais kriterijais remiantis jie yra šiame sąraše. Be to, juk gamybinės įmonės turi administracijos skyrių, kuris paprastai dirba atskirai ir beveik su niekuo nekontaktuoja. Tačiau šie darbuotojai irgi turi periodiškai testuotis.
Dabar išeina, kad darbuotojai, kurie nenori skiepytis ir už savo pinigus testuotis, išeina dirbti kitur, kur yra testavimo išimtys, kur nereikia jiems privalomai testuotis. Tai iškreipia darbo rinką“, – sakė darbdavių atstovas.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis irgi teigė, kad jau pusę metų diskutuojama su Vyriausybe ir siūloma suvienodinti visų darbo sričių testavimo periodiškumą.
„Apskritai turėtų būti visiems vienodas testavimas, tiek gyventojams, tiek darbuotojams. Turėtų visiems būti vienodas ir paprastas reguliavimas. Dabar gyventojams taikomi griežčiausi galimybių paso reikalavimai, o darbuotojams net ne visiems reikia testuotis.
Tačiau nėra politinės valios testavimą visiems suvienodinti“, – sakė verslo konfederacijos prezidentas.
D. Arlauskas pastebėjo, kad epidemiologinės situacijos valdymas nukreiptas vos į kelias sritis.
„Pavyzdžiui, neseniai lankiausi Birštono ir Elektrėnų prekybos centruose, ten galimybių pasų niekas netikrino, tačiau srautų irgi niekas nereguliavo. Pirkėjai netgi kaukių nebuvo teisingai užsidėję.
Tad kodėl vieni turi laikytis reikalavimų, o kiti – ne?“ – retoriškai klausė darbdavių atstovas.
Siūlo rūpintis ne testavimu, bet kelti atlyginimus
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad ne darbdaviai, o Vyriausybė turėtų siūlyti praplėsti periodiškai testuojamų darbuotojų sąrašą.
„Be to, siūlymą reikėtų argumentuoti, kodėl vienai ar kitai darbo sričiai reikia testuotis dažniau. Jeigu tam tikrose srityse susidarė COVID-19 židiniai ir plinta virusas tada Vyriausybė gali nuspręsti, kad tos srities darbuotojai turėtų testuotis dažniau. Tačiau sunku pasakyti, kaip pramonininkai gali tai pamatyti ir įvertinti.
Dabar visi tiek diskutuoja apie darbuotojų testavimą, tačiau tos diskusijos labai paviršutiniškos. Išeina taip, kad dabar kiekvienas žiūri į svetimą kiemą, o rimtų argumentų ar prielaidų niekas nepateikia. Vieniems reikia dažniau testuotis, kitiems rečiau ir darbdaviai dėl to nepatenkinti“, – sakė darbuotojų atstovė.
I. Ruginienė atkreipė dėmesį, kad darbdaviams sunku rasti darbuotojų ne todėl, kad jie nesutinka testuotis ir eina dirbti, kur nereikia testų.
„Darbuotojų neranda todėl, kad nenori kelti atlyginimų ir gerinti darbo sąlygų. Nes dabar tik ir girdime darbdavių nusiskundimus, kad atlyginimai per greitai didėja, o pelnai mažėja.
Darbdaviams nereikėtų skaičiuoti, kas skiepijasi, o kas ne arba kas dažniau testuojasi, o kas – rečiau. Jie turėtų gerinti darbo sąlygas, tada ir darbuotojų susiras. Darbuotojų paieškos nereikėtų suplakti su jų sauga ir sveikata“, – komentavo darbuotojų atstovė.
Darbuotojai ir neprašomi testuojasi?
Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė sakė, kad grožio sektoriuje daugiausiai dirba smulkūs verslininkai, kurie patys patys susikūrė savo darbo vietas ir jas išlaiko taip pat patys.
„Grožio specialistų nereikėtų lyginti su didžiosiomis gamybos įmonėmis. Tačiau mūsų asociacijos nariai yra sąmoningi žmonės. Grožio specialistai seka visus nurodymus, vykdo visus Vyriausybės reikalavimus. Taip pat pagal skiepijasi ir testuojasi.
Daugelis kolegų grožio sektoriuje testuojasi ir ne po kartą. Be to, juk ir nepasiskiepiję žmonės eina į teatrus ar kiną, o tam reikia pasidaryti testus. Tad žmonės tikrai rūpinasi savo ir aplinkinių sveikata“, – sakė grožio specialistų atstovė.
Pasak J. Mačiulienės, o privalomi skiepai irgi nieko nepakeistų, nes bus žmonių, kurie vis tiek nesiskiepys.
„Įvyks atmetimo reakcija. Žmonės išeis dirbti į šešėlį, nes nenorės skiepytis. O jeigu reikės testuotis kas 7–10 dienų irgi gali pradėti dirbti šešėlyje, nes jiems testų kaštai bus per dideli“, – pastebėjo grožio specialistų atstovė.
Kas privalo testuotis?
Sveikatos apsaugos ministerija portalui tv3.lt neatsakė į klausimus apie tai, kaip vertina siūlymą privalomą testavimą suvienodinti visiems nepasiskiepijusiems darbuotojams.
Šiuo metu periodinis testavimas dėl COVID-19 šiuo metu privalomas darbuotojams, kurie nėra pasiskiepiję, bet verčiasi:
- asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla;
- socialinės paslaugos ir veikla;
- švietimo paslaugos ir veikla;
- laisvalaikio ir (ar) pramogų, kultūros, meno paslaugų teikimo veikla (renginių organizavimas ir lankytojų aptarnavimas);
- vaistinių darbuotojų veikla;
- krovinių tarptautinio vežimo veikla;
- viešojo transporto ir keleivių vežimo veikla;
- viešojo administravimo subjektų veikla;
- profesinė karo tarnyba;
- veikla, susijusi su masinio užsieniečių antplūdžio, dėl kurio paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, valdymu (tiesioginis kontaktas su užsieniečiais);
- gamybos įmonių darbuotojų veikla.
