Pavyzdžiui, pasaulinė bendrovė „Apple“ skatina darbuotojus ir toliau dirbti namuose, nes baiminasi naujos viruso atmainos. Darbuotojams įmonė moka po 1000 dolerių (882,61 eurą), kad jie galėtų susikurti patogią darbo vietą namuose.
Vienos įmonės sutaupė, kitos prarado
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sakė, kad daugumos įmonių darbuotojai dirba hibridiniu būdu – ir biure, ir namuose.
„Tad vienos įmonės dėl to sutaupė, o kitos priešingai – išleido labai daug pinigų. Sutaupė tos, kurios labai greitai persitvarkė, jos sumažino patalpas. Tokios įmonės net nebeketina grąžinti darbuotojų dirbti į biurą, jos ir pasibaigus pandemijai žada toliau dirbti hibridiniu būdu.
Kitos įmonės, kurios dirba su sudėtingomis kompiuterinėmis programomis turėjo darbuotojams dirbantiems namuose nupirkti nešiojamus kompiuterius. Tokie verslai turėjo daug investuoti į techniką – kompiuterius, telefonus ir kt.“ – sakė darbdavių atstovas.
Anot jo, kai kuriems darbdaviams teko patirti dvigubas išlaidas – išlaikyti darbuotojo darbo vietą biure ir sukurti dar vieną namuose.
„Darbdaviai ir darbuotojai susiduria ir su nuotolinio darbo iššūkiais. Dirbant namuose sunku išlaikyti kolektyvinę dvasią, pasitikėjimą vienas kitu.
Turi praeiti daugiau laiko, kad būtų nuspręsta, koks darbo modelis yra geriausias tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Visi esame laukimo režime“, – sakė D. Arlauskas.
Ne visas išlaidas apmoka darbuotojams
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pastebėjo, kad darbdaviai stengiasi suteikti darbuotojams reikalingas darbo priemones.
„Vienos įmonės moka fiksuotą sumą, kitos leidžia pasiimti daiktus iš biuro ar perka daiktus centralizuotai.
Daugiau ginčų kyla dėl komunalinių paslaugų apmokėjimo. Juk darbuotojas dirbdamas namuose daugiau išnaudoja elektros ar interneto ryšio. Tačiau ne visi darbdaviai sutinka apmokėti šias išlaidas, jie mano, kad užtenka pasirūpinti darbuotojo stalu ar kėde“, – sakė darbuotojų atstovė.
Ant jos, vos prasidėjus pandemijai, atrodė, kad darbas iš namų yra gėris.
„Dabar matome, kad kai kurie darbuotojai nenori dirbti namuose, nes neturi tam sąlygų. Jie neturi atskiro kambario ar net kampo. Be to, dar sunkiau ir tiems, kurių šeimos nariai dirba ar mokosi irgi iš namų. Sunku visiems sutilpti.
Taip pat dirbant namuose darbdaviai nebeskaičiuoja darbo laiko, bet kada skambina darbuotojams. Nustebino Portugalijos žingsnis, kur buvo uždrausta rašyti darbuotojams po jų darbo valandų. Matome, kad ne tik lietuviai susiduria su šia problema“, – sakė I. Ruginienė.
Darbuotojai irgi sutaupo?
Ekonomistas Marius Dubnikovas sakė, kad daug įmonių, kurios gali leidžia darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu.
„Įmonės sutaupo lėšų, tos kurios planavo plėsti biurų plotą nusprendė to nebedaryti ar net biurų dydį mažinti.
Darbuotojams darbas iš namų irgi patinka, nes jie patys gali organizuoti darbo laiką ir kartais jie tampa netgi produktyvesni“, – komentavo ekonomistas.
Jis tikino, kad darbdaviai turi darbuotojus aprūpinti darbo priemonėmis.
„Tačiau keistai atrodo, jeigu imtume skaičiuoti, kiek darbuotoja išnaudoja elektros ar vandens. Juk darbuotojas irgi sutaupo, jam nebereikia vykti į darbą, kas irgi kainuodavo.
Bet kompiuteris, ausinės, kurių anksčiau nereikėjo, dabar dirbant namuose tapo būtinos. Darbo vietą namuose irgi turi įrengti darbdavys. Jis turi pasirūpinti stalu, kėde, kuri būti patogi. Darbdaviai šių kaštų nevengia, juk ir biuruose jie turėjo investuoti į darbuotojų darbo vietas“, – teigė M. Dubnikovas.
Anot jo, sunku pasakyti, kokią sumą darbo priemonėms reikėtų skirti.
„Pavyzdžiui, 1000 eurų gali būti daug ir mažai. Programuotojui tokios sumos gali ir neužtekti. Juk kartais net ausinės kainuoja apie 100 eurų ir tokios kainos nieko nestebina.
Tačiau darbuotojas, kuris dirba administracinį darbą užtektų ir mažesnės sumos įsirengti darbo vietą“, – pažymėjo M. Dubnikovas.
Nuotolinis darbas taip pat gali būti žalingas
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikino, kad nepritaria nuotolinio darbo modeliui.
„Manau, kad pasibaigus pandemijai tiek Lietuvos, tiek užsienio įmonės skatins darbuotojus grįžti dirbti biuruose. Tačiau galbūt lanksčiau žiūrės į darbo grafiką, leis vieną dieną per savaitę dirbti iš namų.
Dirbant nuotoliniu būdu darbdaviams sunku palaikyti ryšį su darbuotojais. Žmonės dirbdami namuose praranda ryšį su visos įmonės kolegomis, nes bendrauja tik su savo skyriaus darbuotojais. Tai nenaudinga nei darbuotojams, nei pačiai įmonei“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, dirbant namuose krenta žmonių produktyvumas.
„Namuose darbo metu darbuotojas dažniau geria kavą, skiria laiko televizoriaus žiūrėjimui ar būna su vaikais. Įmonei tai atneša nuostolių, nes darbuotojas gauna tiek pat, tačiau namuose dirba mažiau.
Be to, visi skambučiai ir susirinkimai nuotoliniu būdu labai vargina psichologiškai. Darbo diena dažniausiai nesibaigia penktą ar šeštą valandą, ji baigiasi devintą. Taip nutinka, nes tam tikras problemas biure galima išspręsti per 5 min., o nuotoliniu būdu tenka spręsti ilgiau“, – komentavo A. Izgorodinas.
Pasak jo, dėl visų šių priežasčių darbdaviai nemokės papildomai darbuotojams dėl, kad jie dirba namuose.
„Žmonės darbuotojus vertina pagal rezultatus. Ir kur tas rezultatas daromas namuose ar biure yra nesvarbu“, – tikino ekonomistas.
Jo teigimu, kad nuotolinis darbas yra žalingas naujokams, kurie pakeičia darbą.
„Toks darbuotojas nepažįsta savo kolegų, nežino nerašytų taisyklių ir t.t. Jis daug lėčiau įsivažiuos į darbus nei dirbdamas biure.
Tačiau labiausiai nuotolinis darbas yra žalingas darbuotojams, kurie neturi patirties, ką tik universitetą baigusiems žmonėms. Jauni darbuotojai turi daugybę klausimų dėl užduočių, jiems reikia dažnai kreiptis į savo vadovus, kai šie tuo metu dažniausiai dalyvauja nuotoliniuose susirinkimuose. Galiausiai tokie jauni žmonės yra atleidžiami, nes jie valgo įmonės pinigus, bet dėl objektyvių priežasčių negali atnešti naudos“, – komentavo A. Izgorodinas.
