Matydami užklausų skaičių specialistai prognozuoja, kad iš kaupimo trauksis daugiau nei pusė gyventojų – didžioji dalis tų, kurie uždirba nedaug ir patys kaupti senatvei nežada.
Be viso to, žmonės neslepia, kad atsiimtus pinigus išleis čia ir dabar: kelionėms, mokymams, sveikatai. Nors per 40 metų galėtų sukaupti virš 120 tūkst. eurų. Tad ką daryti?
Pensijų reforma kelia nemažai klausimų
Itin daug klausimų II pensijų pakopos tema pastaruoju metu susilaukia įmonė „iFuture investments“.
Asmeninių finansų konsultantė Elvyra Kudrešovienė skaičiuoja, kad kas antras besikreipiantis domisi būtent šiuo klausimu ir teiraujasi, ar verta nutraukti dalyvavimą, kaip dėl to pasikeistų alga, kiek pinigų jie atgautų ir pan.
Pašnekovė vardijo, kad ne mažiau svarbūs yra ir paveldimumo klausimai, anuiteto reikšmė, 25 proc. išsiėmimo pasekmės ir kas bus, jei gyventojai nieko nedarys:
„Tai rodo, kad tema yra ne tik aktuali, bet ir asmeniškai jautri – žmonės nori aiškumo, konkretumo ir objektyvaus vertinimo“.
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas Kęstutis Makaravičius pažymėjo, kad įtraukimas į II pakopos kaupimą buvo vykdomas pagal nutylėjimą, atimant iš žmogaus laisvą valią ir apsisprendimo teisę.
Tačiau norint atsiimti pinigus 2028 m. ir vėliau reikės įrodinėti, kodėl nori juos atsiimti, pateikti savo medicinines pažymas ir dar susimokėti 3 proc. mokestį, nors šie pinigai yra asmeninė nuosavybė.
Kas ir kiek žmonių trauksis iš pensijų kaupimo?
E. Kudrešovienė pastebi, kad pasitraukti iš II pakopos dažniausiai yra linkę mažas pajamas gaunantys žmonės, kuriems kasdieniai poreikiai yra svarbesni už ilgalaikį kaupimą.
„Jie neturi įpročio atsidėti pinigų ateičiai, todėl papildomi keliolika ar keliasdešimt eurų per mėnesį jų biudžete atrodo svarbesni nei būsimasis rezultatas po kelių dešimtmečių.
Tarp planuojančių pasitraukti taip pat dažni vyresnio amžiaus žmonės, ypač tie, kurie artėja prie pensijos. Jie dažnai nusivilia sukauptos sumos dydžiu ir jaučia, kad tai nepateisino jų lūkesčių“, – įžvalgomis dalijosi finansų ekspertė.
Tuo metu jaunesni, finansiškai sąmoningesni asmenys renkasi likti sistemoje arba svarsto ir neskuba, į kaupimą žiūri kaip į ilgalaikę investiciją, vertina jos naudą ateityje.
O tie, kurie domisi finansais ar jau yra susidūrę su investavimu, žino, kad kiekvienas išėmimas – tai prarasta būsimoji grąža:
„Vertinant bendrą tendenciją pagal mūsų konsultuojamų klientų skaičių, kol kas atrodo, kad trauktis nori apie du trečdalius kaupiančiųjų II pakopoje“.
Tuo metu Nacionalinės Bočių bendrijų asociacijos pirmininkė Vilija Tūrienė teigė, kad pasitraukimas iš kaupimo yra geras dalykas vien dėl to, kad anuitetas II pakopoje yra labai nežymus, o „Sodros“ pensija yra kasmet indeksuojama po 9–12 proc.
„Ji jau dabar būtų buvusi didesnė, jei atskaitymai būtų ėję į „Sodros“ iždą“, – komentavo asociacijos atstovė.
Kiek pavyktų sukaupti II pensijų pakopoje?
Vis tik E. Kudrešovienė pažymėjo, kad, išsiėmus pinigus dabar, ilgainiui tai gali reikšti dešimtis tūkstančių eurų skirtumą:
„Nutraukus kaupimą ir išleidus viską šiandien, nauda bus trumpalaikė, tačiau senatvėje gali pritrūkti svarbiausio – finansinio saugumo.“
E. Kudrešovienė pasidalijo pavyzdžiu: jei lietuvis pradėtų kaupti II pakopoje nuo 25 metų ir gautų vidutinį atlyginimą (apie 1,8 tūkst. eurų prieš mokesčius), jo asmeninė įmoka sudarytų apie 54 eurus per mėnesį, o valstybės paskata – 30 eurų per mėnesį (ir kasmet didėtų).
„Vadinasi, bendra mėnesinė suma būtų apie 84 eurus arba daugiau nei 1 011 eurų per metus. Jei toks žmogus kauptų nuosekliai 40 metų ir jo investicijų grąža siektų apie 5 proc. per metus, sukaupta suma galėtų viršyti 120 tūkst. eurų.
Tai rodo, kad net ir su vidutine alga galima susikurti reikšmingą finansinį pagrindą senatvei – svarbiausia pradėti kuo anksčiau, kaupti reguliariai ir leisti laikui bei palūkanoms dirbti savo darbą“, – akcentavo specialistė.
Kur gyventojai išleis pensijų pinigus?
E. Kudrešovienės teigimu, įdomu ir tai, kaip žmonės planuoja panaudoti pinigus, jei vis dėlto nuspręs pasitraukti.
Ji vardijo, kad dalis jų ketina pakeliauti, įsigyti seniai trokštamą daiktą ar investuoti į save: mokymus, sveikatą, gyvenimo kokybės pagerinimą.
Anot pašnekovės, yra ir tokių, kurie planuoja investuoti patys, savarankiškai valdydami lėšas, nes jau turi patirties investuojant, jiems kaupimas per fondus atrodo ribotas, todėl renkasi individualų kelią.
„Egzistuoja ir kita grupė – žmonės, manantys, kad pensijos tiesiog nesulauks dėl nuolat ilginamo pensinio amžiaus.
Jų akimis, kaupimas II pakopoje praranda prasmę, nes jie nebetiki galėsiantys pasinaudoti savo pačių sukauptais pinigais“, – pridūrė „iFuture investments“ atstovė.
O K. Makaravičius vardijo, kad vieni atsiimtus pinigus žada investuoti, kiti – patenkinti būtiniausius savo poreikius, dar kiti – išpildyti svajones. O likę yra pasimetę ir išvis nežino, ką daryti.
Ar likti pensijų kaupime, ar pasitraukti?
Vis dėlto finansų ekspertai pataria neskubėti – sprendimas trauktis ar likti turi būti paremtas ne emocijomis, o skaičiais ir individualia analize.
Pasak E. Kudrešovienės, reikia įsivertinti, kiek pinigų jau sukaupta, kiek metų dar liko iki pensijos, kiek padidėtų „Sodros“ pensija, jei pasitraukus valstybės paskata ir „Sodros“ įmokos būtų paverstos į apskaitos vienetus ir pan.
„Šiam sprendimui priimti yra skirti 2 metai – tai gana ilgas laikas, per kurį tikrai galima ramiai pasverti visus „už“ ir „prieš“, pasitarti su specialistais ir priimti geriausią sprendimą būtent savo situacijai.
Visame pasaulyje periodinis investavimas yra laikomas normaliu finansiniu elgesiu, o Lietuvoje vis dar kelia abejonių. Tačiau būtent tokia ilgalaikė strategija gali tapti atsaku į demografinius iššūkius, su kuriais susiduria mūsų visuomenė“, – pabrėžė asmeninių finansų konsultantė.
Jos įsitikinimu, kiekvienas investicijų portfelis turėtų turėti bent dalį saugiai, nuosekliai ir periodiškai investuojamų lėšų, nes laikas ir disciplina šiuo atveju dirba žmogaus naudai:
„II pakopa gali būti vienas iš galimų finansinių įrankių ateities gerovei užtikrinti.“
Kas keisis dėl pensijų nuo 2026 m.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad nuo 2026 m. pradžios iki 2027 m. pabaigos žmonės galės atsiimti tik savo įmokėtus pinigus.
Likę pinigai („Sodros“ ir valstybės biudžeto dalis) virs apskaitos vienetais, dėl kurių kiek padidės senatvės pensija.
Jei per minėtą 2 metų laikotarpį gyventojas nepasitrauks iš kaupimo, vėliau tą padaryti galės tik šiais atvejais:
- prieš pensinį amžių kartą bus galima atsiimti 25 proc. tik savo sukauptų lėšų, o nuo sumos bus nuskaitomi 3 proc.;
- likus mažiau kaip 5 metams iki pensinio amžiaus, visą sukauptą sumą bus galima atsiimti tik tiems, kas sukaupė iki pusės privalomo anuiteto sumos (dabar tai būtų 5,4 tūkst. eurų);
- iki sulaukiant pensinio amžiaus ir neapmokestinant jokiais mokesčiais atsiimti visas sukauptas lėšas bus galima, jei asmuo susirgs sunkia liga, neteks 70–100 proc. dalyvumo arba jam prireiks paliatyviosios pagalbos.
Taip pat nebeliks automatinio įtraukimo į kaupimą, kuris buvo vykdomas kas 3 metus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
