pensijos

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad Lietuvoje nereikėtų ilginti pensinio amžiaus.  „Nemanau, kad jį (pensinį amžių – BNS) reikėtų ilginti, nes mūsų žmones dirba sunkiai, ir tai yra susiję galų gale ir su fiziniais gebėjimais, pajėgumais atlikti savo darbą ir savo funkcijas“, – žurnalistams Kauno rajone pirmadienį sakė G. Paluckas.

Tarptautinio valiutos fondo ekspertai perspėja dėl Seime svarstomo leidimo išeiti iš antros pensijų pakopos, gąsdindami, kad dėl to sumažės lietuvių pensijos ateityje. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Šiuo metu Seime svarstomi svarbūs pakeitimai dėl pensijų kaupimo II-oje pakopoje. Bene svarbiausiai iš jų – lengvesnis sukauptų pinigų atsiėmimas ir savanoriškas dalyvavimas kaupime vietoje automatinio įtraukimo. Pataisas siūlanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kai kurie mokslininkai teigia, kad dėl permainų sistema esą taps patrauklesnė ir teisingesnė, gyventojai labiau ja pasitikės, nes galės patys įsivertinti, ar verta ten kaupti.

Jei pavyks reformuoti antrąją pensijų pakopą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė žada imtis sparčiau nei iki šiol didinti „Sodros“ senatvės pensijas. Dabar jos nesiekia nė pusės vidutinio atlyginimo šalyje. Ministrė užsimojo padaryti, kad pensijos sudarytų apie 60 proc. algos. Iš kur ims tam reikalingus porą milijardų eurų, dar neatskleidžia, tačiau net socialdemokratai tokių pažadų realumu abejoja.

Ketvirtadienį Seime skaitydamas metinį pranešimą prezidentas Gitanas Nausėda užsiminė ir apie būtinus pokyčius pensininkams. „Jautriausios visuomenės grupės pastaruoju metu pagrįstai kelia klausimų dėl šalyje augančios skurdo rizikos. Sparčiai didėjančios pragyvenimo ir ypač būsto išlaikymo išlaidos vis labiau spaudžia mažesnių pajamų gavėjus“, – kalbėjo G. Nausėda. Vienas iš jo pasiūlymų – pridėti pinigų senatvės pensijų gavėjams. „Siūlau ne mažiau kaip 20 proc.

Parlamentarams laukiant ekspertų išvados dėl svarstomų antrosios pensijų pakopos pakeitimų, valdančiosios koalicijos partneriai sutarė, jog Vyriausybės pateikta reforma neturi būti koreguojama, sako premjeras Gintautas Paluckas. „Pensijų sistemos reforma turi būti priimta tokia apimtimi ir forma, kokia atkeliavo iš Vyriausybės“, – žurnalistams po koalicinės tarybos posėdžio trečiadienį sakė G. Paluckas.

Gyventojai, kurie šiemet gavo „Sodros“ pranešimus dėl pensijų kaupimo turi dar beveik mėnesį sprendimui priimti. Šią savaitę „Sodra“ siunčia priminimus žmonėms, kurie dar neatsidarė pranešimų asmeninėse paskyrose – jų yra 75,5 tūkstančio. Pasitikrinti, ar gavote „Sodros“ siųstą pranešimą apie įtraukimą, galite asmeninėje „Sodros“ paskyroje www.sodra.lt/gyventojui.

Prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje toliau auga, o daugelis pensijų ir išmokų nesikeičia per visus metus. Tad prasidedant vasarai naudinga yra žinoti, kada galima sulaukti papildomų pinigų. „Sodra“ penktadienį skelbia kalendorių, kuriomis dienomis, kokiems gyventojams išmokės įvairias pensijas ir išmokas birželio mėnesį.

Antrosios pensijų pakopos reformai – nauja dešiniųjų kliūtis. Jos svarstymą Seimas atideda dar mažiausiai 2 savaitėms dešiniesiems pareikalavus, kad ją įvertintų aukštųjų mokyklų ekspertai. Esą kyla klausimų, kaip pasikeis šios pakopos išmokos ir ar nenukentės kaupiantieji.  Ministrė Inga Ruginienė šį veiksmą vadina tiesiog vilkinimu.

Dabartiniai siūlymai keisti kaupimą II-oje pensijų pakopoje nesprendžia pagrindinio klausimo – pensijų dydžio Lietuvoje. Esą jie kaupimą pensijai pakeičia į paprasčiausią taupymą. O valstybė viešais pinigais neturėtų prisidėti prie asmeninių santaupų didinimo. Taip mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jo vertinimu, siekiant didinti pensijas, ateityje teks svarstyti socialinio draudimo įmokų, pensinio amžiaus arba imigracijos didinimą.

Seimui pradėjus svarstyti antrosios pensijų pakopos reformą, fondų valdytojai ir verslo bendruomenė dar kartą ragina politikus sustoti ir nežlugdyti du dešimtmečius veikiančios sistemos, turinčios užtikrinti sotesnį gyvenimą senatvėje. Visgi valdantieji į tokius perspėjimus moja ranka ir ruošiasi kitąmet pradėti dalinti pinigus tiems, kas iš antrosios pakopos nuspręs pasitraukti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja Jekaterina Navickė sako, kad anksčiau ar vėliau klausimas dėl valstybės skatinimo kaupti pensijas antroje pakopoje gali būti persvarstytas.  Pasak jos, šis valstybės paramos modelis yra brangus.   „300 mln. eurų ir suma augs, nes didės vidutinis atlyginimas. (...) Esant tokiam brangiam mechanizmui galimai bus grįžtama prie šio klausimo“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete penktadienį sakė J. Navickė.

Antradienį Seimas pradėjo svarstyti Pensijų kaupimo ir kitų įstatymų projektus, kuriais keičiama dabartinė pensijų kaupimo tvarka. Po pateikimo už įstatymų pataisas balsavo 91 Seimo narys, 5 buvo prieš, o 20 susilaikė. Dabar projektai bus svarstomi Seimo komitetuose. Pasak pataisų rengėjų, jomis siekiama įteisinti pensijų kaupimo nutraukimą, kai jis tampa apsunkintas ar betikslis. Taip pat užtikrinti tik savanorišką kaupimą, didesnį jo lankstumą ir patrauklumą.

Seimo demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Linas Kukuraitis sveikina Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM) dėl pateikto pensijų pertvarkos paketo ir teigia, kad tai geras kompromisinis variantas, kadangi niekas neliks iki galo laimingas.  „Tai labai subalansuotas siūlymas“, – antradienį žurnalistams sakė L. Kukuraitis. „Ministerija pateikė tokį kompromisinį variantą. Mano vertinimu, nė vieno iki galo laimingo nebus – tokia tikrovė.

Vyriausybė pritarė antros pensijų pakopos reformai ir ją perduoda tvirtinti Seimui. Vyriausybė tvirtina, kad antroji pakopa taps lankstesne ir patrauklesne, neliks automatinio žmonių įtraukimo, o pritrūkus pinigų, žada galimybę dalį jų pasiimti iš antros pakopos sąskaitos. Kam naujoji sistema nepatiks, galės per ateinančius 2 metus iš viso iš jos pasitraukti ir atgavę dalį sukauptų pinigų išleisti pagal savo poreikius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) siūlant pertvarkyti antrosios pensijos pakopos sistemą, atsisakant automatinio įtraukimo ir leidžiant vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptos sumos, išsiskyrė nuomonės, kiek gyventojų priėmus pokyčius liktų kaupime ir kas turėtų prisiimti atsakomybę juos įtikinti, kad kaupti pensijai ilgalaikėje perspektyvoje apsimoka, tokiu būdu nedidinant spaudimo pirmos pakopos pensijos sistemai.

Valdančiųjų – socialdemokratų, demokratų ir „aušriečių“ – koalicijos taryba pirmadienį Vyriausybėje renkasi aptarti planuojamus mokesčius, pensijų kaupimo sistemos pokyčius, siūlymą uždrausti gydymo įstaigoms imti priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Lietuvoje ir Latvijoje pensijas iš Rusijos gaunantys asmenys pradėjo negauti pinigų. Pasak „Sodros“, šias pensijas už ketvirtį gyventojai turėjo gauti balandžio pradžioje ar viduryje, tačiau iki šiol pinigai dar nepasiekė sąskaitų. Ekspertai kelia dvi versijas: arba Rusija specialiai nemoka pinigų ir taip bando supykdyti vietos gyventojus, arba Kremlius patiria finansinių sunkumų, dėl to ir negali pervesti pensijų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Ingai Ruginienei pareiškus, kad pertvarkius antros pakopos pensijų kaupimo sistemą iš jos galėtų pasitraukti iki penktadalio žmonių, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako pasigendanti pagrindimo.   „Ministrė ir toliau vertina, kad 20 proc. žmonių atsiims, nors kodėl toks skaičius yra pasirinktas, nei mūsų frakcijoje lankantis, nei vėliau kažkaip pagrįsti nepavyko.

Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas nuo penktadienio pradeda vadovauti užsienio investuotojus vienijančiai asociacijai „Investors‘ Forum“.  Asociacijos vykdomojo direktoriaus pareigas V. Šilinskas perima iš Rūtos Skyrienės, kuri vadovavo nuo 2003 metų.

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymams pertvarkyti antrąją pensijų pakopą. Trečiadienio posėdyje Vyriausybė priėmė Pensijų kaupimo įstatymo projektus, kurie artimiausiu metu bus teikiami Seimui. Iš pradžių SADM siūlė vietoje 1,5 proc. užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio valstybės subsidijos kaupiantiesiems įvesti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą, taikomą gyventojų įmokoms. Tokiu būdu siekta sutaupyti daugiau nei 330 mln.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad  valdžiai pakeitus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą iš jos galėtų pasitraukti maksimaliai iki 20 proc. kaupiančių žmonių.  „Žiūriu į Estiją, kadangi šiai dienai siūlome palikti valstybės subsidiją, tikrai juodžiausiu scenarijumi matome, kad 20 proc.

Apie vyrų ir moterų algų skirtumus viešai diskutuojama nemažai, tačiau gana retai kalbama apie tai, kaip šis skirtumas veikia žmonių pajamas senatvėje.  Vokietijoje šiemet buvo publikuotas tyrimas, kuris parodė, kad pensijų dydžių skirtumas tarp 60-mečių moterų ir vyrų siekia net 32 proc. Dar mažesnės pensijos mokamos moterims, kurios augino vaikų. Panašias tendencijas galime pastebėti ir Lietuvoje, kur moterų pensijos taip pat yra mažesnės nei vyrų.

Į kovą dėl mokesčių reformos įsitraukia Lietuvos bankas. Banko vadovas Gediminas Šimkus peikia socialdemokratų ruošiamą antrosios pensijų pakopos reformą ir gąsdina infliacijos padidėjimu, kai lietuviai puls leisti atsiimtus pinigus. Tačiau ministrė Inga Ruginienė tokius gąsdinimus atmeta ir raigna gerbti lietuvių teisę daryti su savo pinigais ką nori.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad pasitrauksiančiųjų iš antros pakopos pensijų kaupimo sistemos mastas priklausys nuo pensijų fondų, o prognozuojamos sistemos griūties ji tikina nematanti.  Tai ji teigė Lietuvos bankui (LB) paskelbus, kad Seimui priėmus sistemos pertvarką ir gyventojams pradėjus masiškai trauktis iš fondų, šalies ekonomika patirtų didelių trumpalaikių svyravimų.  „Kiek žmonių paliks sistemą, priklausys nuo pačių fondų.

Laida „TV Pagalba“ aiškinosi, kaip galėjo nutikti, kad Anglijoje gyvenančiai lietuvei Nijolei jos gimtoji šalis Lietuva net penkerius metus nemokėjo čia sąžiningai uždirbtos pensijos. Moteris jau aštuoniolika metų kremta emigrantės duoną, tačiau prieš tai visą gyvenimą dirbo Lietuvoje, mokėjo mokesčius valstybei. Pirmą pasakojimo dalį apie Anglijoje gyvenančios lietuvės pensininkės sudėtingą situaciją susirgus vyrui skaitykite čia.

Šalyje pakvipus protestais valdantieji linksta atidėti nekilnojamojo turto mokesčio priėmimą. Remigijus Žemaitaitis užsiminė, kad šį mokestį derinti politikams gali tekti ir vasarą. Premjeras patvirtino, kad skubėti priimti jo neketina. Tačiau štai antrosios pensijų pakopos reformą valdantieji į Seimą gali atnešti jau artimiausiomis savaitėmis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Daug gyventojų priešiškumo II pensijų pakopa susilaukia ne tik dėl to, kad į ją asmenys įtraukiami automatiškai ir negali iš jos išeiti, bet ir dėl to, kad ten kaupiami pinigai dar ir nuvertėja. Nors šiuo metu svarstoma II pensijų pakopą reformuoti ir žmonių nebeįtraukti, leisti sukauptas pensijas atsiimti ir pan., privatūs fondai ir toliau bus remiami visų mūsų pinigais. Vis tik iš mūsų kaupiamų milijardų pelnosi ne Lietuva, o kitos šalys, ir nėra jokių garantijų, kad tie pinigai sugrįš.

Laidoje „TV Pagalba“ – skandalinga istorija. Anglijoje gyvenančiai lietuvei jos gimtoji šalis Lietuva net penkerius metus nemokėjo čia sąžiningai uždirbtos pensijos. Sunkiai sergantį vyrą po insulto slaugančiai moteriai tie pinigai buvo labai reikalingi.  Žurnalistai atlikdami šį tyrimą kreipėsi ir į „Sodrą“ ir į Socialinės apsaugos ir darbo ministrę, taip pat į Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovą.

Šią savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SAM) pristatė naujausius siūlymus, kaip keisti pensijų kaupimą antrojoje pensijų pakopoje. Specialistai naujuose pasiūlymuose ne tik įžvelgia spragų, bet ir pabrėžia, kad dauguma pakeitimų prieštarautų tarptautinių organizacijų rekomendacijoms. Ekonomistai įspėja, kad siūlomas sistema gali išbalansuoti visą pensijų kaupimo modelį, o kai kurie siūlymai kelia klausimų dėl socialinio teisingumo ir ilgalaikio sistemos tvarumo.

Šiuo metu yra planuojama keisti II pensijų pakopą, t. y. automatiškai neįtraukinėti žmonių į kaupimą, 1,5 metų leisti iš kaupimo apskritai pasitraukti, atsiimti sukauptus pinigus ar bent jų dalį. Vis tik pensininkai naujais siūlymais nėra patenkinti, kadangi pateiktos sąlygos kelia daug klausimų. II pensijų pakopos reformos ėmėsi ir įstatymo pakeitimus registravo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Vėliau jie bus pateikti svarstyti Seimui.

Į kovą dėl antrosios pensijų pakopos likimo stoja didieji šalies komerciniai bankai. Jie ragina valdančiuosius užtikrinti, kad joje liktų kuo daugiau dalyvių ir pinigų. Tačiau į tai ministrė Inga Ruginienė atšauna, kad patys fondų valdytojai turi stengtis ir įtikinėti lietuvius likti antroje pakopoje.  Kova vyksta ir dėl 300 milijonų eurų skatinamųjų įmokų iš valstybės biudžeto.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad prezidento siūlymas bent 20 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio skirti individualiosios pensijos dalies indeksavimui yra teisingas žingsnis keičiant sistemą. Anot jos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) diskusijas su ekspertais šia tema pradėti planuoja jau rudenį.

Paliekant galioti valstybės skatinamąją įmoką  – 1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU), valdžia svarstančius pasitraukti iš pensijų kaupimo skatina jį tęsti, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė „Valstybės prisidėjimas yra vienas iš tų kompromisų, kai išgirdome balsą tų, kurie nori pasilikti sistemoje, nebūtinai išeiti, bet kurie dar yra ties abejojimo riba“,  – opozicijai priklausančių liberalų frakcijoje ketvirtadienį teigė ministr...

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo nustatyti, kad individualiosios pensijos dalies indeksavimui skirtos lėšos siektų bent 20 proc. planuojamo „Sodros“ biudžeto perviršio.  Šalies vadovas parengė tai numatančias Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas ir teikia jas įvertinti suinteresuotoms institucijomis bei visuomenei.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, skatinant pensijų fondų investicijas Lietuvoje, bus siūloma išplėsti tam tinkamo turto rūšių sąrašą, į jį įtraukiant ir gynybos pramonės bendrovių leidžiamas obligacijas. Politikas patvirtino, kad jo vadovaujama ministerija jau parengė tai numatančias įstatymo pataisas, jas derina su partneriais ir artimiausiomis savaitėmis teiks Seimui bei Vyriausybei.

Jei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlomi antrosios pensijų pakopos pakeitimai būtų priimti, tai nulemtų skurdesnę dalies Lietuvos gyventojų senatvę, tvirtina Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Ernestas Einoris. Jo teigimu, Lietuvoje blogėjant demografinei situacijai ateityje „Sodros“ pensijos mažės.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė abejoja, ar reikalingas beveik dviejų metų „langas“, per kurį pensijas kaupiantys gyventojai galėtų apsispręsti, ar nutraukti sutartį su pensijų fondu bei atsiimti savo sumokėtas lėšas ir jų investicinį prieaugį. „Džiugu matyti, kad valstybės (paramos – BNS) dalį siūloma išlaikyti, tačiau manome, kad tas pasiūlytas „langas“ yra labai ilgas.

Planuojant antrosios pensijų pakopos pokyčius, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pastebi, kad pensijų fondai jau pradėjo aktyviau konsultuoti kaupiančiuosius.  „Pensijų fondai turi padaryti savo darbą ir įtikinti kiekvieną žmogų, kad verta antroje pakopoje kaupti ir laikyti pinigus. Dėl to grįžtame prie savanoriško kaupimo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad įtvirtinus savanorišką kaupimą antrojoje pensijų pakopoje arba leidus iš jo pasitraukti, pensijų fondams teks užduotis įtikinti žmones toliau kaupti fonduose. „Pensijų fondai turi padaryti savo darbą ir įtikinti (kaupti antrojoje pakopoje – BNS). Dėl to ir grįžtame prie savanoriško kaupimo. Įtikinti kiekvieną žmogų, kad verta kaupti antrojoje pakopoje ir laikyti pinigus“, – LRT radijui antradienį sakė I. Ruginienė.

Nusprendę savo noru trauktis iš antros pensijų pakopos, visus sukauptus pinigus atgaus ne visi, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Vieniems senjorams ministrė žada išmokėti iki 7 tūkstančių eurų, kitiems iki 15 tūkstančių eurų. O atgauti visus pinigus bus galima tik susirgus sunkia liga ar patyrus sunkią negalią.  TV3 Žinių kalbinti panevėžiečiai nekantraudami laukia, kada gi valdantieji ištesės rinkiminius pažadus ir leis iš antrosios pensijų pakopos atsiimti sukauptus pinigus.

Tūkstančiai Lietuvos gyventojų laukia nesulaukia, kol galės savo sąskaitas bankuose papildyti antrojoje pensijų pakopoje sukauptais pinigais. Lietuvos ekonomistai primena, kad estai, gavę tokią galimybę, pakenkė savo ekonomikai – ne tik investavo pinigus į nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, bet ir taškėsi pinigais kazino, pirko šaldytuvus ir televizorius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) siūlant nuo 2026 metų atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą, ministrė Inga Ruginienė sako, kad savarankiškas kaupimas kels daugiau pasitikėjimo sistema.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) atsitraukiant nuo siūlymo valstybės subsidiją antrosios pensijų pakopos kaupime keisti mokesčio lengvata, ministrė Inga Ruginienė tai argumentuoja pasiektu susitarimu su pensijų fondais. Politikės teigimu, rastas kompromisas dėl įstatymo pakeitimo, kuriuo fondams būtų privaloma investuoti Lietuvoje, bent dalį šių lėšų vėliau nukreipiant krašto apsaugai. „Manau, kad padarėme gerą kompromisą.

Kaupimo antrojoje pensijų pakopoje pakeitimus registravusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ateityje siūlys prie pensijų kaupimo labiau prisidėti ir darbdaviams, sako ministrė Inga Ruginienė. Pasak jos, dėl tokios galimybės ministerija diskutuoja su Tarptautine darbo organizacija (TDO), kurios išvadų tikimasi sulaukti maždaug per metus. „Tai yra pirmas pagrindinių pokyčių etapas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė įstatymų pakeitimus antrosios pensijų pakopos pertvarkai – atsitraukiama nuo pirminio siūlymo skatinamąjį 1,5 proc. užpraėjusių metų šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU) valstybės prisidėjimą prie kaupimo keisti įmokoms taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata.

Mūsų šalies pensijų sistema paremta lėšų perskirstymu. Pensininkams išmokama pinigų suma priklauso nuo dirbančių žmonių skaičiaus, jų algų dydžio ir „Sodrai“ sumokamų įmokų. Kadangi artimiausiu metu pensininkų tik daugės, o darbingo amžiaus gyventojų mažės, ilgainiui kils rizika, kad pinigų pensijoms pritrūks. Pensinį amžių susiejus su tikėtina gyvenimo trukme, pensininkų skaičiaus augimą galima sulėtinti.

Valdančioji koalicija baigia sudėlioti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio detales. Jis bus visuotinis, kas reiškia, kad mokestį turės mokėti visi, turintys gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto. Tiesa, valdantieji dar svarsto nuo mokesčio atleisti tuos, kam jis nesieks 20 eurų, mat tai neapsimoka mokesčių inspekcijai.  Valdantieji ruošiasi ir antrosios pensijų pakopos reformai – suteiks pusantrų metų laikotarpį apsisprendimui, ar likti kaupime, ar pasitraukti.

„Sodros“ pensijos ir kai kurios kitos išmokos kiekvienais metais yra didinamos atsižvelgiant į tai, kiek darbuotojų dirba, kiek jie uždirba ir sumoka įmokų. Kitaip tariant, žiūrima į darbo užmokesčio didėjimą ankstesniais metais ir prognozes ateičiai. Kaip tik šią savaitę Finansų ministerija paskelbė naujausią šalies ekonominės raidos scenarijų. Jame ir numatytos prognozės apie darbo užmokesčio fondo pokyčius artimiausiais metais.