Spaudos konferencijos metu, kai tuo metu Ukrainoje viešėjo Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, V. Zelenskis sakė, kad „įvyko neformalus pokalbis, dialogas su kolega iš Kinijos. Ir jis tikrai pasakė, kad jie turi idėją, dokumentą, rezoliuciją“.
Tačiau Ukrainos lyderis atkreipė dėmesį, kad Ukraina jau ir dabar turi „taikos formulę“.
„Man rodos, mūsų dokumentą, mūsų „taikos formulę“, kurią pristatėme, jau dabar palaiko didelė dalis valstybių“, – teigė jis.
V. Zelenskis taip pat teigė, kad jis nežiūrėjo Rusijos diktatoriaus V. Putino išsakytos oficialios kalbos.
„Aš nežiūrėjau jo kalbos dėl to, kad tuo metu Chersone buvo vykdomi [Rusijos] teroristiniai išpuoliai. <...> 21 žmogus buvo sužeistas, 6 nužudyti“, – pastebėjo V. Zelenskis.
„Per kruvinojo diktatoriaus Putino kalbą... taikūs Chersono gyventojai buvo sužeisti ir nužudyti viduryje gatvės, savo namuose ir darbo vietoje“, – sakė Ukrainos kariuomenės pietinės vadovybės atstovas Vladyslavas Nazarovas.
V. Zelenskis anksčiau sakė, kad „Rusijos kariuomenė intensyviai apšaudo Chersoną. Vėl negailestingai žudo civilius gyventojus“.
Pasak jo, buvo pataikyta į automobilių stovėjimo aikštelę, gyvenamuosius rajonus, daugiaaukštį pastatą ir viešojo transporto stotelę.
„Pasaulis neturi teisės nė minutei pamiršti, kad Rusijos žiaurumas ir agresija neturi ribų. Teroristinė valstybė atsakys už visus savo nežmoniškus nusikaltimus prieš mūsų žmones ir Ukrainą“, – platformoje „Telegram“ parašė jis.
Kinijos siūloma taikos sutartis
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad su Ukrainos užsienio ministru D. Kuleba susitikęs Kinijos diplomatijos vadas Wangas Yi perdavė jam „pagrindines taikos plano Ukrainoje gaires“, tačiau nedetalizavo jam perduotos informacijos esmės.
Wangas Yi antradienį atvyksta į Maskvą, kur taip pat susitinka su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
„Bloomberg“ šaltiniai tvirtina, kad Kinijos „taikos siūlymas“ numato karo veiksmų ir ginkluotės tiekimo nutraukimą Ukrainai, todėl Vakaruose ši kinų idėja vertinama skeptiškai.
Manoma, kad kinai tokiu būdu bandys išlošti laiko Rusijai, kad ši galėtų papildyti savo kariuomenę ir atnaujinti turimus ginkluotės rezervus, o tuomet vėl organizuoti masyvų puolimą.
Nepaisant to, D. Kuleba pažymėjo, jog Kinijos pozicija, viena iš esminių vienijančių šalis pozicijų, yra teritorinio vientisumo klausimas.
„Kalbant apie kinų poziciją, yra svarbus elementas, kuris panašus tiek Ukrainai, tiek ir Kinijai. Tai ne šiaip elementas, tai pagrindinis principas – teritorinio vientisumo principas“, – aiškino D. Kuleba.
Kol kas nėra aišku, ar tai reiškia, kad Kinija siūlys Rusijai atsisakyti ambicijų į Ukrainos žemes.
NATO sako nerimaujanti, kad Kinija gali imti tiekti Rusijai ginklus
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pakartojo JAV nuogąstavimus, jog Kinija gali imti tiekti Rusijai ginklus, kad padėtų jai tęsti karą prieš Ukrainą.
„Šį imperinį užkariavimo karą pradėjo prezidentas (Vladimiras) Putinas. Būtent V. Putinas toliau eskaluoja karą“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Taip pat vis labiau nerimaujame, kad Kinija gali planuoti teikti paramą letaliniais [ginklais] Rusijos karui“, – pridūrė jis.
J. Stoltenbergas kalbėjo po susitikimo su Europos Sąjungos užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu ir Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba apie planus padidinti Vakarų šalių amunicijos tiekimą Ukrainai.
Baiminamasi, kad Vakarų sąjungininkės vėluoja aprūpinti Kyjivą ginkluote ir šaudmenimis, reikalingais atremti naują Maskvos puolimą.
Tačiau jei pasitvirtins Vašingtono nuogąstavimai, kad Pekinas rengiasi tiekti ginklus Rusijai, ji gali dar labiau pasistūmėti į priekį, o tai reikštų vis didėjančias ginklų tiekimo varžybas.
J. Borrellis pareiškė, kad šį klausimą iškėlė savo kolegai iš Kinijos Wang Yi ir sulaukė užtikrinimo, jog Kinija netiekia ginklų nė vienai kariaujančiai šaliai.
„Turime išlikti budrūs, tačiau, kiek žinau, nėra jokių įrodymų, kad Kinija daro tai, ko teigia nedaranti“, – sakė J. Borrellis.