Toks jo pareiškimas nuskambėjo artėjant ES viršūnių susitikimui, per kurį bus sprendžiama dėl siūlymo Ukrainai suteikti kandidatės statusą.
„Pirmiausia reikia pagaliau panaikinti šią pilkąją zoną“, – sakė V. Zelenskis, vaizdo ryšiu kreipdamasis į 2022 metų Kopenhagos demokratijos viršūnių susitikimą.
„Artimiausiomis savaitėmis Europos Sąjunga gali žengti istorinį žingsnį, kuris įrodys, kad žodžiai apie Ukrainos žmonių narystę Europos šeimoje nėra tušti“, – pridūrė jis.
Europos Komisija artimiausiomis dienomis turėtų pateikti savo nuomonę šiuo klausimu, o ES vadovai birželio 23–24 dienomis vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime nuspręs, ar suteikti Ukrainai oficialų kandidatės statusą.
V. Zelenskis sakė, kad jam įdomu, kodėl kai kurios valstybės narės vis dar abejoja, ar leisti Ukrainai prisijungti ir nutraukti ryšius su Rusija.
„Kodėl, jei apklausos rodo, kad 71 proc. europiečių laiko Ukrainą Europos šeimos dalimi, vis dar yra politinių skeptikų, kurie abejoja, ar leisti mums įstoti į Europos Sąjungą?“ – klausė jis.
„Europos sistema gali pralaimėti, jei žodžių nelydės darbai“, – sakė V. Zelenskis.
27 valstybių narių nuomonės dėl Ukrainos narystės Bendrijoje išsiskyrė. Daugelis šalių, daugiausia Rytų Europoje, remia Ukrainos narystę, tačiau kai kurios, pavyzdžiui, Nyderlandai ir Danija, yra susirūpinusios, kad Ukraina nėra tam pasirengusi.
Jei Ukrainai bus suteiktas kandidatės statusas, prasidės galimai dešimtmečius truksiančios derybos ir reformos, kurių reikės, kad Ukraina galėtų oficialiai įstoti į ES.
