BBC rado 50 ligoninių į kurias vežami sužeistieji. Sunkios būklės kariai evakuoti į centrines ligonines, kuriuose ne visus pavyksta išgelbėti.
Kovo pradžioje „Telegram“ kanale „Ieškok savų“ pasirodė dar vienas vaizdo įrašas su rusu kaliniu. Vyriškis sutvarstytu veidu kreipėsi į Rusijos piliečius ir savo kolegas, ragindamas persigalvoti ir sustabdyti karą. Jis sakė, kad miršta moterys ir vaikai, kurie niekuo nekalti. Iš vaizdo įrašo matyti, kad jis buvo sunkios sveikatos būklės.
Trečiąją karo dieną Ukrainoje buvo sukurtas projektas „Ieškok savų“. „Telegram“ kanalas skelbia įrašus su į nelaisvę paimtais Rusijos kariais ir žuvusiųjų asmenų duomenimis ir nuotraukomis. Ar sužeistųjų kreipimasis į rusus buvo nuoširdus, ar kalinys jį ištarė spaudžiamas, nustatyti neįmanoma.
Vaizdo įraše esantis vyras save vadino Mi-8 piloto-navigatoriaus Vadimo Alajevo kapitonu. Remiantis Ukrainos duomenų bazėmis, 30-metis Alajevas tarnavo Kryme, Džankojaus kariniame dalinyje Nr.46453. 39-asis malūnsparnių pulkas bazuojasi nuo 2014 m. Jis buvo sukurtas po Krymo aneksijos.
Sužeisto Alajevo kreipimasis pasirodė kovo pradžioje „Ieškok savų“ kanale. Balandžio mėnesį jis buvo išmainytas į kitus karo belaisvius ir išvežtas į Rusiją.
Praėjus pusantro mėnesio po vaizdo įrašo su užfiksuotu Alajevu paskelbimo, „Odnoklassniki“ ir „VKontakte“ pasirodė pranešimai apie pinigų rinkimą iš Ukrainos grįžusiam pareigūnui. Pinigus rinko Vadimo Alajevo tėvas, kuris taip pat yra pilotas. Jo prašymą išplatino socialinių tinklų naudotojai, tarp jų ir Syzrano aviacijos karo mokyklos absolventė, kurioje mokėsi Alajevai.
Pranešimuose buvo nurodyta, kad Vadimas Alajevas buvo laikomas nelaisvėje Ukrainoje, o dabar gydomas Sankt Peterburge. Alajevas buvo nuvežtas į Sankt Peterburgo S.M. Kirovo karo medicinos akademiją. Pasak tėvo, Vadimas buvo sunkios būklės, „beveik be sąmonės“. Vyresnysis Alajevas rinko pinigus tolimesnei sūnaus reabilitacijai.
„Valstybė skirs pinigų iki tam tikro laiko, o vėliau yra numatytas protezavimas. Jie gali pasiūlyti vienokio tipo protezus, bet norėtų kito, labiau modifikuoto", – BBC sakė Alajevas. Pavyko surinkti reikiamą sumą – padėjo klasės draugai, taip pat karo lakūnai.
Alajevas atsisakė kalbėti apie tai, kaip ir kada jo sūnus išvyko į Ukrainą ir buvo paimtas į nelaisvę. „Tai kol kas nėra vieša informacija, ten vis tiek dirbs valdžia, aiškinsis, kokiomis aplinkybėmis žmonės sugaunami“, – sakė jis ir pridūrė, kad plačiau galės pasikalbėti, kai sūnaus būklė stabilizuosis.
Tačiau gegužės 20 d. tapo žinoma, kad Alajevo nepavyko išgelbėti – jis buvo palaidotas gimtajame Saratove.
Rusijos generalinis štabas sužeistų karių skaičių Ukrainoje paskelbė du kartus: kovo 2 dieną oficialiais duomenimis jų buvo 1597, o kovo 25 dieną – 3825. Abu kartus, Rusijos valdžios vertinimu, sužeistųjų buvo tris kartus daugiau nei žuvusiųjų. Toks nuostolių santykis – vienas prieš tris – buvo Antrojo pasaulinio karo ir Afganistano karo metu. Kariniai analitikai jį naudoja prognozėms sukurti.
BBC remdamasi valdžios ir kariuomenės artimųjų pranešimais, gegužės 30 d. nustatė 3052 žuvusiųjų duomenis. Gegužės pradžioje Conflict Intelligence Team (CIT) analitikas Kirilas Michailovas apskaičiavo, kad Rusijos kariniai nuostoliai siekia 6 tūkst.
Naujausi Ukrainos generalinio štabo duomenis nurodo apie 30 tūkst. Remiantis šiais skaičiavimais, Rusijos ligoninės galėtų priimti nuo 7 iki 90 tūkstančių sužeistųjų.
Kaip Rusijoje ieškojo kraujo sužeistiesiems
Pirmosiomis karo savaitėmis apie „krovinį 300“ (sužeistųjų gabenimo karinis kodas) valdžia nepranešė, o ligoninės administracija su gydytojais, gydančiais „specialiosios operacijos“ dalyvius, pasirašė konfidencialumo sutartį. BBC turi šio dokumento kopiją.
Žinutės apie sužeistųjų problemas socialiniuose tinkluose pasirodė kovo mėnesį dėl masinių raginimų duoti kraujo. Donorų buvo ieškoma visoje šalyje – tiek konkretiems asmenims, tiek konkrečioms ligoninėms.
Kelis įrašus apie donorų paieškas 28 metų Dmitrijaus Droževkino šeimos prašymu kovą paskelbė Krymo gyventojai. „Kraujo reikia norint išgelbėti karį, kuris sunkios būklės buvo pristatytas į Višnevskio klinikinę karo ligoninę“, – rašė Simferopolio gyventoja Svetlana Lucenko. Višnevskio ligoninė yra Maskvos srityje.
Droževkinas ten buvo atvežtas su „rimtomis žaizdomis“, gautomis „per specialią Rusijos Federacijos operaciją Ukrainos teritorijoje“, patikslino Lucenka. Tuo metu Dmitrijus buvo sunkios būklės ir jam reikėjo perpilti kraują. „Jis yra Rusijos patriotas, giminaičiai gyvena Kryme“, – pridūrė Lucenka.
Pokalbyje su BBC Droževkino žmona Alla teigė, kad ligoninėje užtenka kraujo. „Mes renkame kraują, kad turėtume atsargų, nes „3-“ yra labai reta kraujo grupė“, – paaiškino moteris.
Višnevskio ligoninės gydytojai Droževkino išgelbėti negalėjo. Balandžio 9 dieną jis buvo palaidotas Kryme.
Kovo mėnesį socialiniuose tinkluose pasirodė įrašai, raginantys priduoti kraujo skirtinguose Rusijos regionuose. „VKontakte“ vartotojai paskelbė pranešimus apie kraujo paėmimą sužeistiesiems, kurie gydomi Belgorodo srityje. Kovo pabaigoje Belgorodo srities Kraujo centro informacijos skyriuje BBC korespondentui buvo pranešta, kad „centre nėra didelio trūkumo“, o pranešimus apie kraujo trūkumą jie pavadino netikrais.
Donorų ieškota ir Sankt Peterburgo karo medicinos akademijoje (VMA). „VKontakte“ aktyvistai pranešė, kad karinės operacijos dalyviams reikia kraujo, jie taip pat paskelbė akademijos kraujo perpylimo stoties kontaktus.
„Duoti kraujo" ragino ir Pirmojo medicinos universiteto donorų centras: „VMA klinikoje yra sužeistų vaikinų. Kad išgyventų, jiems skubiai reikia kraujo perpylimui." Trūko visų neigiamo Rh grupių kraujo.
Iki kovo pabaigos VMA sukaupė reikiamą kraujo kiekį. BBC korespondentui VMA kraujo perpylimo stotyje buvo pasakyta, kad visi „komponentai yra paruošti“ ir donorų ten nepriims 2–3 savaites. „Fontanka“ VMA patvirtino, kad kraujo trūko, tačiau į pranešimus atsiliepė labai daug donorų. Nuo gegužės pabaigos VMA vėl priima kraują. „Sužeistųjų daug, reikia kraujo“, – rašė vienas iš donorų „Vkontakte“ paskyroje.
Kur vežami sunkiausi ligoniai?
VMA tapo viena pagrindinių ligoninių, priimančių Rusijos kariuomenę iš kovos veiksmų zonų. Pirmosiomis karo dienomis akademija sulaukė daug sužeistųjų, BBC sakė keli šaltiniai. Prasidėjus „specialiajai operacijai“, civiliai ligoniai buvo skubiai išrašomi, o akademijos skambučių centre skambinantiems paaiškinta, kad hospitalizavimas ligoninėse sustabdytas „dėl padėties šalyje“.
Akademijai pradėjus operuoti sužeistuosius, paaiškėjo, kad medicininė įranga neatitinka poreikių, matyt, tokių nuostolių niekas nesitikėjo, pastebėjo BBC pašnekovas. Pavyzdžiui, reanimacijoje, pasak jo, per pirmąsias tris savaites neužteko tirpalų lašintuvams, maisto maitinimui per zondą ir vienkartinių kateterių.
Labai greitai buvo užpildytos VMA klinikos, kuriuose vienu metu gali gydytis 2,5 tūkst. ligonių. Balandžio pabaigoje, kai karinis lėktuvas su „kroviniu 300“ iš Ukrainos į Sankt Peterburgą atgabeno daugiau nei šimtą sužeistųjų, akademijai neužteko greitosios pagalbos mašinų, kad būtų galima juos nedelsiant paimti iš oro uosto. Sužeistiesiems teko laukti lėktuve, kol sugrįš greitoji medicinos pagalba, o Karo medicinos akademijos reanimacijos skyriuje 9 įprastose lovose gulėjo 11 pacientų, pavyzdį pateikia BBC šaltinis ir priduria, kad tokių atvejų buvo daug.
Gynybos ministerijai priklauso apie 130 karo ligoninių, Karo medicinos akademijai – 14 chirurgijos ir tiek pat kitų profilių klinikų, rašoma akademijos tinklalapyje. Rusijos gvardija taip pat turi aštuonias ligonines, FSB, Vidaus reikalų ministerija ir Nepaprastųjų situacijų ministerija turi keletą ligoninių.
Tuo pačiu metu „krovinius 300“ Rusijoje priima ir karo ligoninės, ir civilinės ligoninės. Pavyzdžiui, kariškiai po operacijų buvo evakuoti į Karo medicinos akademijos neurochirurgijos skyrių, įskaitant karo ligoninę, esančią Belgorodo miesto ligoninės Nr. 2 bazėje (miestas yra 30 km nuo sienos su Charkovo sritimi), išsiaiškino BBC.
Sprendžiant iš šios ligoninės pažymos (kopiją turi BBC), ten buvę kariškiai, kurių dalis vėliau buvo nugabenti į Karo medicinos akademiją, buvo intensyviosios terapijos skyriuje su dirbtinė plaučių ventiliacija dėl „sunkios“ ir „itin rimtos“ ligos. Diagnozėse – daugybė šautinių žaizdų, įskaitant galvos traumas, dėl kurių reikalinga kraniotomija hematomoms pašalinti.
Tokias operacijas neurochirurgai atlikdavo Belgorodo ligoninėje, o Karo medicinos akademijoje – beveik kasdien, BBC sakė anonimiškumo pageidavęs šaltinis.
Gana dažnai komplikacijos išsivysto VMA besigydantiems pacientams, turintiems sunkių traumų, reikalaujančių neurochirurginio gydymo – antrinių galvos smegenų traumų (išeminių insultų, pasikartojančių kraujavimų ir pan.), reanimacijos skyriai yra perpildyti, – aiškina situaciją žinantis šaltinis. Neurochirurgijoje, pasak jo, daugiausiai iš Ukrainos atvežami jauni kariškiai – nuo 22 iki 28 metų, tačiau tarp ligonių buvo ir 18 metų karys bei 45 metų karininkas.
Tuo pačiu metu, jei Ukrainoje kovojęs asmuo buvo atvežtas į ligoninę be sąmonės ir ilgą laiką buvo kritinės būklės, tokių sužeistųjų artimųjų oficialiai niekas neieškojo. Kartais pavieniai medicinos darbuotojai tai daro savo iniciatyva. VMA buvo atvejis, kai slaugytoja surado sunkią galvos traumą patyrusio paciento žmoną – paaiškėjo, kad jam kariaujant gimė sūnus, pavyzdį pateikia BBC šaltinis.
Kas gydo sužeistuosius pasienio ligoninėse
Sužeistieji iš Ukrainos pirmiausia vežami į pasienio ligonines, tarp jų ir civilines, ne tik Rusijoje ir Kryme, bet ir Baltarusijoje. Tai yra maršrutiniai taškai, skirti gabenamam kariniam personalui prieš siunčiant juos į pagrindines karo ligonines.
Kartu su sužeistaisiais iš Rusijos kariuomenės ir Nacionalinės gvardijos personalo evakuojami savanoriai iš Rusijos, kurie, kaip ir prieš aštuonerius metus, kariauja Ukrainoje. Balandžio mėnesį buvo sužeistas Rusijos nacionalistų „Imperatoriškojo legiono“ vadovas Denisas Garijevas, apie kurį neseniai pranešė Vokietijos žvalgyba, „Telegram“ kanale sakė, kad jis buvo operuotas mokyklos sporto salėje, o paskui sunkvežimiu „Ural“ nugabentas į sraigtasparnių nusileidimo aikštelę. Sraigtasparniu Mi-8 per sieną pristatytas į lauko ligoninę. Iš ten sužeistieji nuvežami į aerodromą ir lėktuvais Il-76 siunčiami į ligonines visoje Rusijoje.
18-metis Denisas Jaroslavcevo, tarnavusio Belgorodo srities Valuiki miesto 34670 padalinyje ir dalyvavusio „specialioje operacijoje“, šeima pradėjo paieškas po to, kai valdžia pažadėjo išvežti šauktinius iš kovos veiksmų zonų. Kovo 31 dieną artimieji pranešė, kad sąmonės netekęs sūnus su galvos žaizda buvo atvežtas į Valuiki miesto ligoninę, o vėliau išsiųstas į Maskvą, tačiau Maskvos ligoninėse jo rasti nepavyko. Susisiekus su prokuratūra, iš tėvų buvo paimta DNR ir rastas Deniso kūnas. Kur tiksliai – nepranešta. Balandžio 14 dieną jis buvo palaidotas savo gimtajame kaime Baškirijoje.
Su Ukraina besiribojančių regionų ligoninėse, kurios pirmosios patyrė smūgį, netrukus po karo pradžios pradėjo didinti medicinos personalą. Tai liudija Rusijos FMBA pranešimai, kurie jau vasarį savo darbuotojams organizavo komandiruotes į pasienio ligonines – pirmieji gydytojai į Belgorodo sritį išvyko ketvirtą karo dieną.
Gydytojai iš Obninsko FMBA ligoninės dirbo Šebekino rajono ligoninėje. Šebekino miestas yra 7 km nuo sienos su Ukraina. Atstumas iki Charkovo yra apie 100 km. Dar prieš karą Šebekinskajos centrinės rajono ligoninės teritorijoje buvo dislokuota lauko ligoninė, apie tai vasario 21 d. rašė Conflict Intelligence Team analitikai.
