Kinijos ir Rusijos suartėjimą paskatino bendras susvetimėjimas su Vašingtonu, kuris sustiprėjo po 2003 m. JAV vadovaujamos invazijos į Iraką, o po 2008 m. finansų krizės, kilusios JAV, tapo vis akivaizdesnis.
Abi valstybės priėjo prie išvados, kad ekonomikos griūtis pakirs pasaulinį tikėjimą JAV ekonominiu ir politiniu modeliu.
Jos atsargiai stiprino ryšius iki 2014 m., kai Rusijos įvykdyta Krymo aneksija paskatino sankcijas ir galutinį Rusijos ir Vakarų atotrūkį.
Tai privertė Maskvą atsigręžti į naujus partnerius ir ypač į naujas energijos eksporto rinkas. Sparčiai auganti Kinija buvo tinkama rinka, nes ji pasirodė esanti didžiulė Rusijos prekių ir ginklų pirkėja.
Abi valstybes taip pat sieja gilus priešiškumas JAV aljansams tose srityse, kurias jos laiko savo teisėtomis įtakos sferomis.
Rusijai tai Šiaurės Atlanto sutarties organizacija Europoje, o Kinijai – Vašingtono dvišalių gynybos sutarčių tinklas Indokinijos ir Ramiojo vandenyno regione.
Nors tai nėra oficialus, sutartimis grindžiamas aljansas, Kinijos ir Rusijos partnerystę sustiprino asmeninis Vladimiro Putino ir Xi Jinpingo ryšys.
Tarp dviejų lyderių užsimezgė bičiulystė
Kinijos ir Rusijos vadovai buvo susitikę bent 40 kartų, kartu kepė koldūnus Tiandzine ir blynus Vladivostoke. 2019 m. J. Xi pavadino V. Putiną savo „geriausiu draugu“.
Praėjus kelioms dienoms po inauguracijos penktajai prezidento kadencijai 2024 m. gegužę, V. Putinas savo pirmuoju užsienio kelionės tikslu pasirinko Kiniją, atsakydamas į J. Xi vizitą Maskvoje 2023 m. kovą, kuris buvo pirmoji jo, kaip Kinijos prezidento, trečiosios kadencijos kelionė į užsienį.
Bendrame pareiškime Pekine abu lyderiai pareiškė, kad Rusijos ir Kinijos santykiai „išgyvena geriausią laikotarpį savo istorijoje“.
2023 m. bendrame pareiškime jie išreiškė panieką vakarietiškoms demokratijos idėjoms. Kartu jie teigė, kad demokratijoje nėra tam tikrų principų, pavyzdžiui, rinkimų svarbos, nepriklausomų teismų bei laisvos žiniasklaidos.
Be to, jie tvirtino, kad kiekviena šalis turi pati nuspręsti, ar ji yra demokratinė, ar ne.
Istorija, siejanti šias dvi valstybes
XIX a. viduryje Rusija buvo viena iš Europos galybių, primetusių vadinamąsias nelygiavertes sutartis Kinijos Čingų dinastijai, kuri turėjo atiduoti 1 mln. kv. km teritorijos – plotą, beveik tokio dydžio kaip Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė kartu sudėjus.
Santykiai trumpam smarkiai pagerėjo po to, kai 1949 m. į valdžią atvedęs Kinijos komunistų partiją Mao Dzedongas rado sąjungininką Josifą Staliną.
Tačiau M. Dzedongas priešinosi politiniams pokyčiams SSRS, vadinamiems destalinizacija, kurie įvyko po sovietų lyderio mirties 1953 m.
1969 m. abi šalys kariavo trumpą pasienio karą dėl ginčytinos teritorijos, o 1972 m. Kinija pasielgė neįsivaizduojamai ir pasuko JAV pusėn.
Santykiai vėl ėmė atšilti tik aštuntojo dešimtmečio viduryje, kai Kremliui pradėjo vadovauti Michailas Gorbačiovas.
Ką šalys gali pasiūlyti viena kitai?
Nuo 2014 m. Rusija pardavė Kinijai keletą pažangiausių ginklų sistemų, įskaitant 4,7 mlrd. eurų vertės priešlėktuvinių raketų sistemas S-400 ir lėktuvus SU-35.
Tuo tarpu Kinija tapo viena pagrindinių Rusijos naftos, dujų ir anglies pirkėjų ir išsiderėjo palankias kainas, nes Europa sumažino importą.
Per du mėnesius nuo Krymo aneksijos Rusijos įmonė „Gazprom PJSC“ pasirašė maždaug 380 mlrd. eurų vertės sutartį dėl gamtinių dujų tiekimo Kinijai dujotiekiu, vadinamu „Sibiro galia“.
Po Vakarų sankcijų, įvestų po to, kai V. Putinas visiškai įsiveržė į Ukrainą, Pekinas tapo Rusijos importo poreikių gelbėjimosi ratu, mainais už tai gaudamas lengvatinį energijos tiekimą.
V. Putinas pabrėžė prekybą ir investicijas kaip pagrindines diskusijų su J. Xi 2024 m. gegužės mėn. vizito temas, tuo metu, kai didėjo JAV spaudimas Kinijai apriboti paramą, padedančią Maskvai tęsti karą.
Rusija ir Kinija taip pat vis labiau derino savo pozicijas Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, kur abi turi veto teisę, ir bendrai pasisakė prieš JAV.
Santykius paveikė karas Ukrainoje
Kinija vengė kritikuoti invaziją, dėl konflikto kaltino JAV ir NATO, pirko rusišką naftą, kurios vengė kai kurios kitos šalys, netiesiogiai finansuodama Maskvos karo mašiną.
J. Xi pasirodė nelinkęs vienareikšmiškai palaikyti karo. Kinija, kurios bendrasis vidaus produktas yra aštuonis kartus didesnis už Rusijos, pasaulio ekonomikoje, kurioje vis dar dominuoja JAV ir kitos išsivysčiusios demokratinės šalys, turi gerokai daugiau įtakos.
2022 m. rugsėjį, po pirmojo asmeninio abiejų lyderių susitikimo po invazijos, V. Putinas net pripažino, kad Kinija turi „klausimų ir susirūpinimų“ dėl Rusijos.
Karui tęsiantis, Vakarų pareigūnai kvestionavo J. Xi poziciją, kad Kinija konflikte yra neutrali, kaltindami šalį komponentų ir kitos paramos Rusijos pajėgoms teikimu.
2024 m. aukščiausiojo lygio susitikime NATO valstybių vadovai apkaltino Kiniją, kad ji yra „lemiama Rusijos karo prieš Ukrainą pagalbininkė“.
Kinija teigia, kad netiekia ginklų Rusijai ir kad griežtai kontroliuoja medžiagų, kurios gali būti naudojamos tiek kariniais, tiek civiliniais tikslais, eksportą.
Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas kelia nerimą Vakarams
Stiprėjantis Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas paskatino kai kuriuos JAV politikus nuogąstauti, kad šalis gali būti priversta kariauti karus dviem frontais.
Vienas iš nuogąstavimų – kad Kinija gali pradėti Taivano puolimą, pasinaudodama tuo, kad JAV daug dėmesio skiria Ukrainos ginklavimui, kad ši apsigintų nuo Rusijos invazijos.
JAV taip pat skyrė dėmesį ir į karinių išteklių tiekimą Izraeliui po didelio palestiniečių grupuotės „Hamas“ išpuolio.
Buvęs JAV senatorius Jimas Inhofe‘as teigė, kad, atsižvelgiant į perkamosios galios paritetą, Kinija ir Rusija kartu gynybai išleidžia daugiau nei JAV.
Japonija savo metinėje 2023 m. gynybos ataskaitoje išreiškė rimtą susirūpinimą dėl didėjančio bendrų Kinijos ir Rusijos karinių pratybų skaičiaus, pavadindama šias pratybas aiškiomis ir sąmoningomis provokacijomis. Per 2024 m. gegužės mėn. susitikimą Pekine V. Putinas ir J. Xi pareiškė, kad jų abiejų šalių kariuomenės „gilins pasitikėjimą ir bendradarbiavimą“.
Didesnį susirūpinimą kelia tai, kad ekonominių, karinių ir politinių jėgų derinys, kurį jie gali sutelkti, drąsina kitus autokratinių tendencijų turinčius pasaulio lyderius, mažina pasitikėjimą demokratija kaip politine sistema ir kelia grėsmę taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai, kurią nuo Šaltojo karo pabaigos propaguoja Vakarai.
J. Xi ir V. Putinas tvirtina, kad šios taisyklės naudingos tik JAV ir jų sąjungininkėms, kurios jas pažeidžia savo nuožiūra, ir šis požiūris sulaukė palaikymo vadinamuosiuose pasaulio globaliuosiuose Pietuose.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!