Generolas majoras Christianas Freudingas teigia, kad NATO Europos narės ir Kanada jau viršijo praėjusiais metais Kyjivui suteiktos JAV karinės pagalbos vertę, kuri buvo įvertinta 20 mlrd. JAV dolerių.
Pasak jo, tai sudaro apie 60 proc. visų Vakarų sąjungininkų išlaidų, skiriamų remti Ukrainą.
„Rusų karas Ukrainoje siaučia mūsų žemyne, jis taip pat vyksta prieš Europos saugumą. Jei bus politinė valia, bus ir priemonių, kurios iš esmės kompensuos JAV paramą“, – sakė C. Freudingas „Reuters“.
Ukraina toliau gauna buvusio JAV prezidento Joe Bideno patvirtintas ginklų siuntas. Tačiau neaišku, ar jo įpėdinis Donaldas Trumpas patvirtins naujas siuntas ar leis trečiosioms šalims pirkti JAV ginklus Kyjivui.
Paklaustas, kiek laiko J. Bideno patvirtintos siuntos išlaikys Kyjivą, C. Freudingas atsakė, kad tai priklauso nuo logistikos procesų ir greičio, kuriuo Ukraina sunaudoja ginklus ir šaudmenis, bet jam atrodo realistiška, kad buvusio JAV prezidento patvirtintos siuntos padės Ukrainai visos vasaros metu.
„Šiuo metu neaišku, kaip JAV vyriausybė elgsis dėl tolesnių prašymų suteikti karinę pagalbą Ukrainai. Negalime nieko pasakyti šiuo klausimu“, – pridūrė jis.
„Apskritai JAV labai suinteresuotos stiprinti savo gynybos pramonę. Aš atsargiai darau prielaidą, kad bent jau bus galima įsigyti JAV gaminamų ginklų ir juos pristatyti Kyjivui“, – pridūrė C. Freudingas.
Rusija ruošiasi karui su NATO
Kalbėdamas apie potencialią grėsmę, kurią Rusija gali kelti už Ukrainos ribų, F. Freudingas sakė, kad Maskva turi aiškų planą atkurti ir išplėsti savo kariuomenę ir tikimasi, kad jai pavyks iki 2026 m. padvigubinti savo sausumos pajėgas iki 1,5 mln. karių.
„Jie verbuoja žymiai daugiau karių, nei reikia pakeisti kritusiems Ukrainoje. Jie gamina ypač didelius šaudmenų atsargų perteklius, kuriuos „sandėliuoja“ ir laiko ateičiai“, – pabrėžė jis.
C. Freudingas sakė, kad Rusija taip pat stiprina savo karinę infrastruktūrą, ypač vakariniame kariniame rajone, kuris ribojasi su nauja NATO nare Suomija.
Bet koks ugnies nutraukimas Ukrainoje leistų Rusijai paspartinti ginklavimąsi prieš galimam didelio masto puolimui NATO teritorijoje, sakė jis. Aljansas šiuo metu mano, kad tai galėtų įvykti bet kada nuo 2029 m.
„Žinoma, ugnies nutraukimas galėtų pakeisti grėsmės situaciją“, – sakė Freudingas.
Rusija neigia planuojanti pulti NATO ir sako, kad Ukrainoje vykdo „specialią karinę operaciją“, siekdama apsaugoti savo saugumą nuo, jos nuomone, agresyvių ir priešiškų Vakarų.
Vokietija Ukrainai suteikė iš viso 38 mlrd. eurų (43 mlrd. JAV dolerių) karinės pagalbos, įskaitant lėšas, skirtas ateinantiems metams, ir tapo antra didžiausia pagalbos teikėja po JAV, teigia Berlyno gynybos ministerija.
Vis dėlto, Vokietijos pareigūnas teigia, kad kompensuoti tam tikras svarbias JAV karinės paramos Ukrainai dalis būtų didelis iššūkis Europai.
C. Freudingas įvardijo JAV teikiamą paramą Ukrainai, kurią europiečiams būtų sunku pakeisti, pavyzdžiui, JAV žvalgybos duomenis, oro gynybos sistemas, tokias kaip „Patriot“, ir atsargines dalis JAV ginklams.
Oficialiai teigiama, kad Ukraina naudoja JAV žvalgybos duomenis savo oro gynybai, tačiau analitikai teigia, kad jie naudojami ir taikymuisi.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
