Nuo Rusijos, apsuptos NATO šalių, gynimo, iki galimo JAV cheminio ginklo panaudojimo – šalies informacinėje erdvėje gausu klaidinančių ir niekuo nepagrįstų prielaidų. Maža to, dažnai akcentuojama, kad tai ne Rusija sutelkė šimtatūkstantinę kariuomenę Ukrainos pasienyje, o Kijevas, „padedant kuratoriams iš JAV“, ruošiasi pulti laikinai okupuotas Donbaso teritorijas.
Sudaromas įspūdis, kad Rusija ginasi nuo mistinio Ukrainos pajėgų puolimo, nors šios šalies valdžia jau eilę metų kartoja, kad nesiruošia kariniu būdu atsiimti užimtų teritorijų. Vienoje iš televizijos pokalbių laidų rusai yra gąsdinami naujienomis, kad Ukrainos policija nuo šiol pradės veikti „karo sąlygomis“, o „nesutinkančius – sušaudys be teismo vietoje“.
„Pasakojant naujienas apie buvusias sovietines respublikas, Rusijos valdžios kontroliuojama žiniasklaida periodiškai skleidžia pastabas, kad viskas, kas ten buvo gerai, savaime suprantama, atiteko dar SSRS laikais, atmetant bet kokius nacionalinius pasiekimus. Sąjungos nostalgija, kurios teisių perėmėja tapo Rusija, kultivuojama jau ne pirmus metus. Praeities šlovinimas – idealizuotas ir tolimas nuo realybės – tai jau savarankiškas šiuolaikinės žiniasklaidos žanras“, – rašoma „Current Time“.
Pagrindinė žinia rusams – Ukrainoje vykdomas „genocidas“
Apie tai, kad Ukraina Donbase vykdo genocidą dabar Rusijoje kalba visi: nuo populiarių pokalbių laidų per valstybinę televiziją, iki Rusijos Dūmos deputatų, to DLR vado D. Pušilino ar net šalies prezidento V. Putino.
„Situacija nestabili, ir kol kas eskalacija tik auga“, – pirmadienį pareiškė okupuotos ir Rusijos kontroliuojamos teritorijos Ukrainoje, kuri pasiskelbė „Donecko Liaudies Respublika“, dabartinis vadovas Denisas Pušilinas.
Jo teigimu, tai būtent Ukraina „sutraukė šimtatūkstantines pajėgas“ savo rytinėje dalyje. Anot Kremliaus statytinio, „visa tai sako, kad Kijevui gali būti parankesnis ne politinis konflikto sureguliavimo būdas, o karinis“.
Interviu „RIA Novosti“ DLR vadovas pareiškė, kad sugrąžinus okupuotas teritorijas Ukrainai „jų lauktų genocidas ir valymas“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat šią savaitę savo komentaruose akcentavo Ukrainoje „vykdomą genocidą, į kurį niekas nekreipia dėmesio“. Maža to, šios šalies teisėsaugininkai vasario 16-ąją išplatino naujieną, kad buvo aptiktos masinės kapavietės, tariamai Ukrainos nuo 2014-ųjų vykdomų žvėriškumų įrodymai. Tačiau paviešinti turimą informaciją ar pasikviesti nepriklausomus ESBO ekspertus nesivargino.
Seniai vystoma propagandos kryptis
Tiesa, pats „rusų genocido Ukrainoje“ naratyvas nėra naujiena Kremliaus dezinformacijos sklaidoje. Dar 2014-ųjų rugsėjį Rusijos tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą dėl rusakalbių genocido Ukrainos pietryčiuose. Analogiška byla buvo iškelta ir 2016-aisiais. Visų jų baigtis nėra žinoma, tačiau Kremlius nuolat pasitelkia „genocido Ukrainoje“ temą, kuomet prireikia visuomenei paaiškinti, ką Rusijos kariuomenė veikia Ukrainos teritorijoje.
Apie „rusakalbių genocidą Ukrainoje“ 2021-ųjų vasarą savo laidoje kalbėjo ir vienas žymiausių Kremliaus ruporų Vladimiras Solovjovas.
Maža to, Maskvos ir Minsko propaganda pastaruoju metu itin aktyviai prikelia ir Antrojo pasaulinio karo laikų istorinius klausimus, „genocidu“ kaltinant ką papuola: nuo lenkų ir lietuvių iki suomių.
„Tai sovietinės kontrpropagandos variantas – perkelti temą į kitą plotmę, be perstojo kalbėti apie nacių siaubus Antrojo pasaulinio karo metais, kalbėti apie tai, kad ir lenkai nebuvo angelais, suomiai taip pat blogiečiai, – „Current Time“ cituojamas istorikas Anatolijus Razumovas. – Paprastas klausimas apie tai, kad „naujojo pasaulio“ statytojai atėjo su savo genocidu į valdžią anksčiau už „naujosios tvarkos“ statytojus, apskritai lieka šešėlyje. Mano tikslas – užsiimti mūsų tautos piktybių istorija. Ji buvo anksčiau, rimtesnė ir siaubingesnė“.
Tai, kad staiga Kremliaus informacinis laukas iš naujo pradėjo vystyti genocido temą patvirtino ir JAV prezidento administracija, pareiškusi, kad taip gali būti rengiamasi puolimui ir atvirai apkaltino Rusiją dezinformacijos bei melo platinimu.
Galima priminti, kad 2014-ųjų įvykiai Kryme ir Donbase (su vėlesne pusiasalio aneksija ir iki šiol tebesitęsiančiais karo veiksmais Donbase ir Luhanske) prasidėjo po to, kai Rusijos propaganda pranešė apie tariamus siaubingus Ukrainos nacionalistų išpuolius Rytų Ukrainoje, kurioje tradiciškai gyvena daugiau rusakalbių. Tuomet taip pat buvo itin aktyviai eskaluojama rusakalbių ukrainiečių engimo tema, o Rusija ėmėsi „ginti“ įveldama regioną į jau 8 metus tebesitęsiantį karą.
