Dviejų NATO sąjungininkių santykiai pastaraisiais metais šalti, Jungtinės Amerikos Valstijos ne kartą kritikavo Vengriją už glaudžius santykius su Rusija, už sprendimo priimti Švediją į NATO vilkinimą ir dėl demokratijos trūkumo.
Penktadienį J. Bidenas pareiškė, kad V. Orbanas „tiesiai šviesiai pasakė nemanąs, jog demokratija veikia, ir siekia diktatūros“. Jis kalbėjo per rinkimų kampanijos renginį kaip JAV prezidentas, o respublikonų favoritas kandidatuoti į prezidentus Donaldas Trumpas priėmė Vengrijos nacionalistą lyderį savo rezidencijoje Floridoje.
Vengrija dėl šio pasisakymo iškvietė JAV ambasadorių. „Nesame įpareigoti toleruoti tokio melo, net jei tas asmuo yra Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas“, – per spaudos konferenciją sakė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.
„Paprašėme ambasadoriaus parodyti citatą, kur ir kada ministras pirmininkas pasakė tai, ką jam priskyrė JAV prezidentas. Akivaizdu, kad toks pareiškimas nebuvo padarytas, todėl negalėjome sulaukti jokio esminio atsakymo“, – pridūrė jis.
JAV ambasada Budapešte patvirtino, kad ambasadorius Davidas Pressmanas antradienį buvo Užsienio reikalų ministerijos iškviestas į „skubų“ susitikimą.
„Ambasadorius Pressmanas visada džiaugiasi galimybe aptarti Vengrijos demokratijos būklę su mūsų sąjungininke“, – elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP sakė ambasados atstovas.
2014 m. kalboje V. Orbanas pareiškė, jog kuria „neliberalią valstybę“, tvirtino, kad liberalios demokratijos „ateinantį dešimtmetį greičiausiai nepajėgs išlikti konkurencingos pasaulyje“.
V. Orbanas yra vienintelis lyderis Europos Sąjungoje, palaikantis ryšius su Kremliumi ir po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 metais. Penktadienį jis Floridoje susitiko su savo „geru draugu“ D. Trumpu, ne kartą vylėsi, kad respublikonas grįš į valdžią.
