„Mes negalime nusiųsti (ratifikavimo) įstatymo parlamentui“, – žurnalistams sakė prezidento Recepo Tayyipo Erdogano patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas.
Švedija ir jos kaimynė Suomija, reaguodamos į Rusijos įsiveržimą į Ukrainą praėjusiais metais, atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir pateikė prašymą prisijungti prie Vakarų gynybos aljanso.
Turkija ir Vengrija lieka vienintelės NATO narės, dar neratifikavusios šių Šiaurės šalių narystės Aljanse savo parlamentuose.
Ankaros teigimu, jos, o visų pirma – Švedija, neįvykdė kelių įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė birželį vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime.
Tada R. T. Erdoganas atšaukė savo prieštaravimus dėl jų prašymų mainais į pažadus kovoti su kurdų grupuotėmis, kurias Ankara laiko teroristais.
Nuo to laiko Švedija patvirtino konstitucijos pataisą, kuri leis priimti griežtesnius kovos su terorizmu įstatymus.
Tačiau I. Kalinas teigė, kad švedų parlamentui nubalsuoti dėl šių priemonių prireiks laiko bent iki birželio ir kad Ankara, prieš imdamasi veiksmų, palauks, kol bus priimti visi Švedijos teisės aktai.
„Naujiems įstatymams parengti ir priimti (Švedijai) prireiks maždaug šešių mėnesių, – kalbėjo I. Kalinas. – Jiems reikės šiek tiek daugiau laiko.“
