Tai pirmas žinomas ekstradicijos atvejis nuo to laiko, kai Turkija pagrasino įšaldyti Švedijos siekį įstoti į NATO.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pagrasino blokuoti Švedijos ir Suomijos stojimą į NATO, jei jos neįvykdys kelių reikalavimų, įskaitant reikalavimą išduoti žmones, Ankaros laikomus teroristais.
R. T. Erdoganas kaltina abi šalis priglaudžiant kurdų kovotojus ir konkrečiai mini uždraustą Kurdistano darbininkų partiją (PKK).
Išduodamas vyras Švedijos teismo dokumentuose vadinamas Okanu Kale; jis Turkijoje 2013 ir 2016 metais buvo nuteistas dėl sukčiavimo pasinaudojant kreditinėmis kortelėmis.
2011 metais jis siekė prieglobsčio Švedijoje, bet jo prašymas nebuvo patenkintas. 2014 metais Italijoje jis gavo pabėgėlio statusą.
O. Kale vardas yra turkų žiniasklaidos paskelbtame žmonių, kurių išdavimo iš Švedijos siekia Ankara, sąraše.
Tačiau Teisingumo ministerija nesakė, ar šis vyras yra Turkijos sudarytame sąraše. Ji pažymėjo, kad Ankara jo išdavimo siekė dar 2021 metais. Stokholmas paraišką dėl narystės NATO pateikė šių metų gegužę.
„Tai normalus, įprastas reikalas, – naujienų agentūrai AFP sakė Teisingumo ministerijos atstovė Angelica Vallgren. – Šis ekstradicijos prašymas buvo gautas pernai.“
O. Kale Švedijoje yra sulaikytas nuo 2021 metų gruodžio.
Pagal susitarimą, pasirašytą birželio pabaigoje NATO viršūnių susitikime Madride, Švedija ir Suomija įsipareigojo „sparčiai ir nuodugniai“ išnagrinėti Turkijos ekstradicijos prašymus.
R. T. Erdoganas sakė, kad Švedija „pažadėjo“ išduoti „73 teroristus“.
