Svarbiausi įvykiai, susiję su Lenkijoje antradienio vakarą įvykusiais sprogimais:
23:29 | Zelenskis: Ukrainos pozicija dėl incidento Lenkijoje yra labai skaidri
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino nustatyti visas incidento Lenkijoje detales, rašo UNIAN.
„Žinoma, vienas iš pagrindinių klausimų JT Saugumo Taryboje yra situacija Lenkijoje, išsiaiškinti visas aplinkybes, kaip Rusijos agresija peržengė Lenkijos sieną. Ukrainos pozicija yra labai skaidri: siekiame nustatyti kiekvieną detalę, kiekvieną faktą“, – sako V. Zelenskis.
Todėl, prezidento nuomone, būtina, kad Ukrainos specialistai prisijungtų prie tarptautinio tyrimo, o Ukraina turėtų galimybę susipažinti su visais turimais duomenimis.
„Visa mūsų informacija yra visiškai prieinama, mes ją teikiame savo partneriams nuo tos nakties, nuo pirmųjų valandų, kai pasaulis pradėjo aiškintis, kas nutiko“, – teigia jis.
22:19 | Lenkijos prezidentas susitiko su CŽV vadovu
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį Varšuvoje susitiko su CŽV direktoriumi Billu Burnsu, rašo CNN. Apie tai pirmiausia socialiniuose tinkluose pranešė Lenkijos nacionalinio saugumo biuro vadovas Jacekas Siewiera.
„Vakare prezidentas Andrzejus Duda kalbėjosi su CŽV vadovu Williamu Burnsu, kuris yra Varšuvoje po vizitų Ankaroje ir Kyjive“, – „Twitter“ rašo jis.
Anot jo, susitikimo metu aptarta bendra saugumo situacija, taip pat pastarieji įvykiai.
Wieczorem Prezydent @AndrzejDuda rozmawiał z szefem CIA Williamem Burnsem, który po wizytach w Ankarze i Kijowie jest w Warszawie. Rozmowa dotyczyła ogólnej sytuacji bezpieczeństwa, pojawił się kontekst ostatnich wydarzeń. Na linii PL-US wiele dziś pracy. pic.twitter.com/QuBCWRtksD
— Jacek Siewiera (@JacekSiewiera) November 16, 2022
21:52 | Kallas: NATO turėtų išlaikyti šaltą protą
Dėl incidento Lenkijoje NATO turi išlaikyti šaltą protą, sako Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas.
„Manau, kad tikrai turime išlaikyti šaltą protą, nes žinome, kad tai gali turėti šalutinį poveikį, ypač toms šalims, kurios yra labai arti (Ukrainos – aut. past.)“ – CNN trečiadienį kalbėjo ji.
„Tai priklauso nuo Lenkijos vyriausybės, kuri turi pasakyti, kaip ji nori tai spręsti“, – pabrėžė K. Kallas.
Lenkijos rytuose antradienio vakarą nugriaudėjo sprogimas, pareikalavęs dviejų gyvybių. Ukraina apkaltino Rusiją paleidus raketą į Lenkiją, tačiau Vakarai ir pati Lenkija svarsto, kad Lenkijoje galėjo nukristi ukrainiečių paleista raketa. Bet kokiu atveju atsakomybę už įvykį Vakarai verčia Rusijai, nes būtent ji pradėjo kruviną karą prieš Ukrainą.
K. Kallas vertinimu, NATO sąjungininkės čia turėtų matyti platesnį vaizdą.
„Žinoma, Rusija nori sutelkti dėmesį į šį vieną incidentą, tačiau problema ta, kad Rusija Ukrainoje vykdo plataus masto karą“, – pastebi ji.
„Vakar jie surengė (savo – aut. past.) didžiausias iki šiol raketų atakas, pataikydami į civilinę infrastruktūrą, pataikydami visur į civilius gyventojus, bandydami padaryti taip, kad Ukrainai iš tikrųjų pritrūktų elektros, bombarduodami elektros tinklus, kad būtų tamsu ir labai šalta. Dėl šios priežasties mes apie tai kalbame“, – teigia estų premjerė.
„Turime suprasti, kad Rusijos tikslas – mus terorizuoti, sakyti, kad dabar karas persimetė per sienas, ir dabar mes turime sustoti. Iš tikrųjų yra atvirkščiai. Vienintelis dalykas, kurį supranta agresorius, yra jėga, ir mes turime parodyti šią vienybę ir ryžtą“, – tęsia K. Kallas.
Reaguodamas į situaciją regione, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad vienas iš svarbiausių aljanso prioritetų dabar yra sutelkti Ukrainai kuo daugiau oro gynybos sistemų.
Šiam požiūriui pritaria ir K. Kallas.
„Negaliu pažvelgti į jų sandėlius ir pamatyti, ką jie (NATO nariai – aut. past.) iš tikrųjų turi, bet galiu paraginti NATO sąjungininkų, kurie turi daugiau, vadovus ir pasakyti: „Prašau pažvelgti į savo sandėlius, pažvelgti į savo sandėlius, surasti tai, ką turite, sudaryti susitarimus su (privačiu – aut. past.) sektoriumi, kuris kuria įrangą", kad galėtume Ukrainai nusiųsti geriausią įrangą ir kartą ir visiems laikams užbaigti šį karą“, – sako ji.
„New York Times“ lapkričio pradžioje K. Kallas įvardijo kaip vieną iš kandidačių tapti naująja NATO vadove.
21:05 | JAV: akivaizdu, kad už sprogimą Lenkijoje atsakinga Rusija
JAV kol kas nematė jokių duomenų, kurie prieštarautų teorijai, kad Lenkijoje nukritusi raketa buvo paleista Ukrainos priešlėktuvinės gynybos, pareiškė JAV nacionalinio saugumo taryba, rašo „Sky news“.
Anot tarybos atstovės spaudai Adrienne Watson, „kad ir kokios būtų galutinės išvados“, akivaizdu, jog „galutinė už šį tragišką incidentą atsakinga šalis yra Rusija“.
Ji pabrėžė, kad būtent Maskva antradienį paleido didžiulį kiekį raketų prieš civilinę Ukrainos infrastruktūrą, o Ukraina turėjo teisę gintis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau trečiadienį teigė manantis, kad Lenkijoje du žmones pražudžiusi raketa nebuvo Ukrainos.
19:29 | „Tai buvo akimirka, kurios Vakarų lyderiai bijojo“
Antradienio vakarą Lenkijos teritorijoje, netoli sienos su Ukraina, įvykę sprogimai buvo akimirka, kurios Vakarų lyderiai bijojo nuo pat karo pradžios, sako BBC korespondentas Paulas Adamsas.
Anot jo, Vakarų lyderiai nuo pat vasario 24-osios baiminosi, kad Rusijos karas Ukrainoje gali persimesti į NATO teritoriją ir išsiplėsti.
„Tačiau pirmieji nuogąstavimai, kad Rusija galėjo sąmoningai užpulti Lenkiją, greitai išblėso, nes analitikai, o vėliau ir Vakarų politikai išvien tvirtino, kad tai neatrodo kaip sąmoningas Rusijos puolimas“, – pastebi P. Adamsas.
Po NATO susitikimo ryte Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad preliminari analizė parodė, jog įvykio vietoje nufilmuotos nuolaužos yra Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketos dalis.
Tačiau jis pridūrė, kad atsakomybė už įvykį krenta ne Ukrainai.
„Juk nieko iš to nebūtų įvykę, jei Rusija vakar nebūtų paleidusi dešimčių sparnuotųjų raketų į taikinius visoje Ukrainoje.
Ne Ukraina kalta, tačiau kils klausimų dėl Kyjivo ankstyvo neigimo, kad viena iš jo priešlėktuvinės gynybos raketų buvo susijusi su šia operacija“, – rašo P. Adamsas.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba dar antradienį vakare „Twitter“ parašė, kad bet kokia prielaida, jog Ukrainos raketa nusileido Lenkijoje, yra Rusijos „sąmokslo teorija“.
„Atsižvelgiant į vėlesnius Joe Bideno, jo Lenkijos kolegos Andrzejaus Dudos, J. Stoltenbergo, Danijos gynybos ministro ir kitų asmenų komentarus, D. Kulebos žinutė atrodo skubota“, – rašo korespondentas.
19:09 | Zelenskis apie sprogimus Lenkijoje: neabejoju, kad tai nebuvo mūsų raketa
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė neabejojantis, kad sprogimus Lenkijoje sukėlė ne Ukrainos raketa, rašo „Kanal 24“.
„Neabejoju, kad tai nebuvo mūsų raketa ar mūsų raketos smūgis“, – cituojamas jis.
V. Zelenskis pareiškė neturintis pagrindo nepasitikėti Ukrainos pajėgomis.
Jis taip pat pridūrė, kad Ukrainai turėtų būti suteikta galimybė patekti į vietovę, kur sprogimai nugriaudėjo.
Kartu prezidentas pažymėjo, kad tik sprogimai Lenkijos teritorijoje privertė kai kuriuos žmones pabusti. Anot jo, Ukraina nuo pat pirmųjų karo dienų prašė padėti apsaugoti Ukrainos oro erdvę, uždaryti dangų, tačiau tai neįvyko.
18:42 | Maskva iškvietė Lenkijos ambasadorių dėl ukrainiečių kaltinimų paleidus raketą
Rusija trečiadienį iškvietė lenkų ambasadorių į Užsienio reikalų ministeriją Maskvoje, pranešė ministerijos atstovė spaudai, Ukrainai apkaltinus Maskvos pajėgas paleidus raketą, kuriai sprogus Lenkijoje žuvo du žmonės.
„Lenkijos ambasadorius buvo iškviestas į Rusijos užsienio reikalų ministeriją“, – sakoma atstovės spaudai Marijos Zacharovos pranešime po to, kai Varšuva pareiškė, kad tikėtina, jog raketą paleido Ukraina, bet galiausiai dėl to kalta Rusija.
Kyjivas anksčiau trečiadienį paprašė leisti jo atstovams patekti į gyvybių pareikalavusio sprogimo Lenkijos kaime vietą, Vakarų pareigūnams pareiškus, kad sprogimą ten greičiausiai sukėlė Ukrainos priešlėktuvinė gynyba.
„Ukraina prašo nedelsiant leisti patekti į sprogimo vietą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas ir pridūrė, kad yra pasirengę perduoti „įrodymus“, susijusius su kaltinimais Rusijai.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas anksčiau trečiadienį pareiškė, kad dviejų gyvybių pareikalavęs sprogimas Lenkijoje tikriausiai įvyko dėl ukrainiečių priešlėktuvinės ugnies, tačiau „didžiausia atsakomybė“ už tai tenka Rusijai.
Pastaroji neigia esanti kaip nors susijusi su antradienio incidentu.
18:13 | Lenkijos premjeras: negalime atmesti galimybės, kad sprogimas buvo rusų provokacijos dalis
Pagrindinė sprogimų Lenkijoje priežastis yra Rusijos agresija prieš Ukrainą, pareiškė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis. Anot jo, negalima atmesti galimybės, kad sprogimas Lenkijoje buvo rusų provokacijos, kuria tikimasi, jog tokie incidentai įvyks, dalis.
Apie tai jis kalbėjo trečiadienio vakarą surengtoje spaudos konferencijoje, rašo gazeta.pl.
„Yra daug požymių, kad tai buvo Ukrainos pusės paleista raketa, tačiau turime žinoti, kad vakarykštė (Rusijos – red. past.) ataka prieš Ukrainą buvo beprecedentė“, – sako jis.
Anot lenkų premjero, Ukraina antradienį neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik gintis nuo rusų raketų.
„Kalbame apie kelis šimtus raketų, kuriomis bandyta numušti bepiločių orlaivių ir raketų krušą. Negalime atmesti galimybės, kad Ukrainos infrastruktūros apšaudymas prie pat sienos su Lenkija yra sąmoninga provokacija, vykdoma tikintis, kad tokios situacijos susiklostys“, – pabrėžia M. Morawieckis.
Anot jo, Lenkija buvo pasiruošusi tokiam įvykiui, tokie ir panašūs scenarijai buvo aptarti, prieš kelias savaites buvo atlikta išsami analizė.
„Visus planus rengėme atsižvelgdami į tai, kad toks išpuolis gali įvykti. Turime septynis atakos prieš civilius ir karinius taikinius scenarijus, griežtai laikomės iš anksto parengtų scenarijų“, – kalba premjeras.
„Rusija žino, kad pralaimi šį karą. Kremliui liko tik melas, propaganda ir sumaišties skleidimas. Šiandien turime nebijoti. Veiksmingiausi ginklai visada yra drąsa ir solidarumas“, – priduria jis.
17:37 | Pareigūnas: Ukraina informavo JAV ir sąjungininkus, kad tuo metu bandė sustabdyti rusų raketą
Ukrainos kariuomenė pranešė JAV ir sąjungininkams, kad bandė sustabdyti Rusijos raketą panašiu metu ir netoli tos vietos, kur Lenkijoje įvyko sprogimas. Apie tai CNN patvirtino neįvardintas JAV pareigūnas.
Neaišku, ar ši raketa yra ta pati raketa, kuri smogė Lenkijai.
CNN kreipėsi komentaro į Pentagoną, tačiau jo atstovas nukreipė žurnalistus į kiek anksčiau JAV prezidento Joe Bideno išsakytą komentarą: „Mažai tikėtina, turint omenyje trajektoriją, kad ji buvo paleista iš Rusijos. Bet mes pamatysime. Pažiūrėsime.“
17:21 | Austinas užsiminė, kad galutinė atsakomybė už sprogimą Lenkijoje tenka Rusijai
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį užsiminė, kad galutinė atsakomybė už gyvybių pareikalavusį sprogimą Lenkijoje tenka Rusijai, sakydamas, kad jis įvyko Maskvos pajėgoms atakuojant Ukrainos civilius gyventojus ir infrastruktūrą.
Pirminiuose pranešimuose dėl sprogimo, per kurį žuvo du žmonės ir kuris sukėlė baimę, kad karas Ukrainoje gali smarkiai eskaluotis, buvo kaltinamos Rusijos raketos, tačiau vėliau Lenkija pareiškė, kad sprogimą greičiausiai sukėlė paklydusi Ukrainos pajėgų paleista raketa „žemė–oras“.
„Toliau glaudžiai bendradarbiausime su savo sąjungininke Lenkija ir kitomis šalimis, kad surinktume daugiau informacijos, ir toliau glaudžiai konsultuosimės su savo NATO sąjungininkais ir vertinamais partneriais“, – sakė L. Austinas, pradėdamas virtualų Ukrainos gynybos kontaktinės grupės, kurią sudaro kelios dešimtys Kyjivą remiančių šalių, posėdį.
„Žinome, kokiame kontekste visa tai vyksta. Rusija patiria vieną nesėkmę po kitos mūšio lauke, o jos taikiklyje atsiduria Ukrainos civiliai gyventojai ir civilinė infrastruktūra“, – pridūrė jis.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, kuris taip pat turėjo dalyvauti Ukrainos kontaktinės grupės posėdyje, kalbėjo tiesiau ir bedė pirštu į Rusiją pareikšdamas: „Tai ne Ukrainos kaltė.“
„Didžiausia atsakomybė tenka Rusijai, kuri tęsia neteisėtą karą prieš Ukrainą“, – sakė jis, po NATO ambasadorių susitikimo, kuriam pirmininkavo.
Sprogimas Lenkijos rytuose įvyko Rusijai antradienį surengus dešimtis raketų smūgių visoje Ukrainoje, dėl kurių, Kyjivo teigimu, milijonai žmonių liko be elektros.
Daugiasluoksnės oro gynybos kūrimas, siekiant apsisaugoti nuo tokių smūgių, yra pagrindinis Ukrainos sąjungininkų, kurie Kyjivui atsiuntė įvairių raketų sistemų, tikslas.
L. Austinas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtono atsiųstos pažangiosios NASAMS sistemos jau veikia Ukrainoje.
„Mūsų oro gynybos sistemos NASAMS jau veikia ir 100 proc. sėkmingai stabdo Rusijos raketas, Kremliui toliau negailestingai bombarduojant Ukrainą, įskaitant vakarykštes atakas“, – sakė jis.
16:52 | Duda ramina gyventojus dėl padidėjusio tarnybų judėjimo
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ramina gyventojus ir ragina į papildomų saugumo priemonių įvedimą žiūrėti ramiai, rašo lenkų leidinys „Onet“.
Apie tai trečiadienį prezidentas kalbėjo spaudos konferencijoje.
„Noriu dar kartą nuraminti piliečius. Jei kas nors nerimauja dėl padidėjusio oro judėjimo, policijos, pasieniečių, kariuomenės buvimo, nuraminu, kad viskas vyksta pagal duotus nurodymus. Visomis šiomis priemonėmis siekiama padidinti saugumą. Prašome į tai žiūrėti ramiai“, – kalbėjo jis.
16:29 | Lietuvos kariuomenė po raketos smūgio Lenkijoje padidino parengties lygį
Reaguojant į raketos smūgį Lenkijoje, Lietuvos kariuomenės vienetuose buvo padidintas parengties lygis.
„Vadovaujantis kariuomenės procedūromis buvo padidintas parengties lygis kariuomenės vienetuose“, – BNS trečiadienį informavo kariuomenė.
Jų teigimu, pagal numatytas procedūras, nutikus tokiems atvejams, kaip Lenkijoje, reaguoti privalu.
Kariuomenės vado atstovė spaudai kapitonė Rūta Montvilė BNS sakė, kad šiuo sprendimu sumažintas karinių vienetų reakcijos laikas, „skirtas reaguoti į potencialias grėsmes ir atlikti nustatytas užduotis“.
Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina, antradienio vakarą nukritus raketai, žuvo du vietos gyventojai.
NATO teigia, kad sprogimas tikriausiai įvyko dėl ukrainiečių priešlėktuvinės ugnies, tačiau didžiausia atsakomybė už tai tenka Rusijai. Panašios pozicijos laikėsi ir didžiųjų Vakarų šalių lyderiai.
15:52 | Kuleba: Rusija skatina sąmokslo teoriją
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tikina, kad Rusija skatina sąmokslo teoriją, kad tai Ukrainos oro gynybos raketa nukrito Lenkijos teritorijoje.
15:37 | Vokietijos kariniai lėktuvai stebės Lenkijos oro erdvę
Vokietijos Gynybos ministerijos atstovas Christianas Thielsas paskelbė, kad Vokietija siųs savo karinius lėktuvus į Lenkiją ir padės stebėti šalies oro erdvę. Pasak jo, Lenkijai pageidavus, oro policijos misija galėtų prasidėti ketvirtadienį. Gynybos ministerijos atstovo teigimu, patruliuojantys lėktuvai būtų dislokuoti Vokietijos oro bazėse, perkelti jų į Lenkija būtinybės nėra.
15:30 | Kalbėjosi Lenkijos ir Estijos prezidentai
Estijos prezidentas Alaras Karisas telefonu kalbėjosi su A. Duda. Estijos vadovas pažymėjo, kad būtina stiprinti NATO rytinį flangą, ypač oro gynybą.
15:09 | Zelenskis surengė pasitarimą dėl įvykių Lenkijoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė pasitarimą dėl sprogimo Lenkijoje. Pasak pranešimo, Ukraina nori, kad jos specialistams būtų leista ištirti įvykio vietą, surinktus įrodymus ir vykdyti bendrą tyrimą su kolegomis Lenkijoje.
15:05 | Įvykio vietoje – lenkų ir amerikiečių ekspertai
Lenkijos teisingumo ministras ir šalies generalinis prokuroras Zbigniewas Ziobro paskelbė, kad nelaimės vietoje dirba Lenkijos prokurorai, ekspertai, taip pat dirba ir tyrėjai iš Jungtinių Valstijų. Pasak jo, įvykio vietoje rastos S-300 raketos, kurią naudoja ir Rusijos, ir Ukrainos kariuomenės, nuolaužos.
14:56 | Ukraina nori prieiti prie sprogimo tyrimo medžiagos
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas tviteryje pranešė, kad Ukraina reikalauja nedelsiant gauti priėjimą prie sprogimo vietos Lenkijoje. Pasak jo, Ukraina nori kartu su sąjungininkais atlikti bendrą tyrimą dėl antradienio įvykio. O. Danilovas pridėjo, kad Kyjivas tikisi, kad sąjungininkai suteiks informacijos, kuri leido jiems priimti išvadą, kad sprogimą sukėlė Ukrainos oro gynybos raketa.
14:40 | Lenkijos ambasadorius: sąjungininkai sutaria, kad kaltinti reikia Rusiją
Lenkijos ambasadorius prie NATO Tomaszas Szatkowskis teigė, kad po NATO ambasadorių susitikimo prieita išvados, kad sprogimas nebuvo tyčinė ataka prieš Lenkiją.
„Tai buvo nemalonus incidentas. Visi sąjungininkai sutaria, kad dėl jo reikia kaltinti Rusiją. Ar tai buvo rusų, ar ukrainiečių raketa, šis įvykis nebūtų atsitikęs, jei Rusija nebūtų užpuolusi Ukrainos, pažeidusi tarptautinės teisės ir įvykdžiusi karo nusikaltimų“, – kalbėjo T. Szatkowskis.
Jis pridūrė, kad jei raketa būtų tyčia nukreipta į Rusiją, Aljansas apie tau daugeliu atvejų žinotų ir būtų pasiruošęs reaguoti.
„Aišku, turime suprasti, kad nė viena oro gynybos sistema nėra 100 proc. efektyvi“, – kalbėjo Lenkijos diplomatas.
13:48 | Stoltenbergas: nėra ženklų, kad Rusija puls NATO
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigė, kad dėl sprogimo Lenkijoje vyksta tyrimas, laukiama jo rezultatų. Visgi, anot NATO vadovo, nėra ženklų, kad antradienio įvykiai buvo tyčinis išpuolis prieš Lenkiją.
„Nematome ženklų, kad Rusija ruoštųsi imtis puolamųjų karinių veiksmų prieš NATO“, – tvirtino NATO vadovas.
Jo teigimu, panašu, kad Lenkijoje nukrito Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketa.
„Supraskite teisingai, tai nėra Ukrainos kaltė. Rusijai tenka visa atsakomybė, kadangi ji tęsia savo nelegalų karą prieš Ukrainą“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
13:33 | Lenkijoje – Nacionalinio saugumo tarybos posėdis
Varšuvoje prezidentas Andrzejus Duda ir premjeras Mateuszas Morawieckis Nacionalinio saugumo tarybos posėdyje vyriausybės narius, politinių partijų atstovus, vaivadijų maršalkas supažindina su turima informacija apie antradienio įvykius. A. Duda prieš tarybos posėdį gyventojus įspėjo, kad jie danguje gali pamatyti daugiau karinių lėktuvų, o gatvėse – kareivių, parašė gyventojų išlikti ramiems, nes tai daroma dėl jų saugumo.
13:31 | Kremlius giria „pamatuotą“ JAV atsaką į Lenkijos raketos incidentą
Kremlius trečiadienį gyrė „pamatuotą“ Vašingtono atsaką po to, kai Lenkijoje nukrito raketa, o Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad „mažai tikėtina“, jog ji buvo paleista iš Rusijos.
„Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į pamatuotą ir profesionalesnį amerikiečių atsaką“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis pridūrė, kad „Rusija neturi nieko bendra su incidentu Lenkijoje“.
13:13 | Lenkija gali neprašyti aktyvuoti 4-ojo NATO straipsnio
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis teigė, kad Lenkija gali ir neprašyti aktyvuoti NATO 4-ojo straipsnio.
„Mūsų pokalbiai rodo, kad esame aljanse, kuris veikia. Šiandien aš galiu pasakyti, kad įrodymai, kuriuos mes surinkome rodo, kad NATO 4-ojo straipsnio aktyvavimas galbūt yra nebūtinas šį kartą. Bet ši galimybė yra mūsų rankose ir mes vis dar nepriėmėme jo“, – kalbėjo Lenkijos vyriausybės vadovas.
13:04 | Duda: nėra ženklų, kad tai buvo tyčinė ataka prieš Lenkiją
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį teigė, kad nėra įrodymų, kad antradienio sprogimai – tyčinė ataka prieš Lenkiją, o veikiau nelaimingas atsitikimas.
„Tai nebuvo į Lenkiją nukreipta raketa. Labiausiai tikėtina, kad tai buvo aštuntajame dešimtmetyje pagaminta rusų raketa. Kol kas nėra indikacijų, kad raketą paleido rusų pajėgos“, – teigė A. Duda.
Lenkijos prezidentas teigė, kad Ukraina gina save, o tai yra akivaizdu ir suprantama, o ginama ir numušant Rusijos paleistas raketas. A. Dudos teigimu, didžiausia tikimybė, kad Lenkijoje nukrito Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketa.
„Kaltinti reikia Rusiją“, – tvirtino A. Duda.
12:45 | NATO pradeda derybas
Antradienį Lenkijoje, pasienyje su Ukraina nukritus raketai, kuri pražudė du žmones, NATO ambasadoriai trečiadienį pradėjo skubias derybas. Diplomatų teigimu, sąjungininkų būstinėje Briuselyje prasidėjo derybos.
NATO atstovė spaudai anksčiau pranešė, kad susitikimui dėl „šio tragiško incidento“ pirmininkaus Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Po susitikimo J. Stoltenbergas surengs spaudos konferenciją.
Ji turėtų prasidėti apie 13 val. 30 min. Lietuvos laiku.
12:31 | Londonas: smūgis Lenkijai akcentuoja „Putino karo“ keliamą grėsmę
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas trečiadienį sakė, kad žmonių aukų pareikalavęs raketų smūgis Lenkijai akcentuoja Rusijos karo Ukrainoje keliamą grėsmę, tačiau nenurodė, kas paleido Lenkijos teritorijoje nukritusią raketą.
Po Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Indonezijoje R. Sunakas sakė, kad viso šito „nebūtų buvę, jei ne Rusijos invazija į Ukrainą“.
„Tai žiauri ir negailestinga Putino karo tikrovė“, – sakė jis.
Iškilus karo išplitimo už Ukrainos sienų į NATO teritoriją perspektyvai, R. Sunakas pabrėžė, kad kol kas dar niekam nepriskirto minimo raketų smūgio, per kurį žuvo du žmonės, nebūtų buvę, jei ne masiniai Rusijos raketų smūgiai Ukrainai.
„Kol tai tęsiasi, tai kelia grėsmę mūsų ir mūsų sąjungininkių saugumui. Ir kol tai tęsiasi, tai toliau niokos pasaulinę ekonomiką“, – kalbėjo britų ministras pirmininkas.
R. Sunakas su karu Ukrainoje susiejo ir savo šalies ekonominį sąstingį bei 11 proc. viršijančią infliaciją.
„Pasaulyje nėra nė vieno žmogaus, nepajutusio Putino karo poveikio“, – pridūrė jis.
12:19 | Belgų gynybos ministrė: sprogimą Lenkijoje tikriausiai sukėlė Ukrainos oro gynybos raketa
Belgijos gynybos ministrė trečiadienį pareiškė, kad sprogimą netoli sienos su Ukraina esančiame Lenkijos kaime, pareikalavusį dviejų civilių gyvybių, tikriausiai sukėlė Ukrainos priešlėktuvinės gynybos daliniai, šaudę į atskriejančias Rusijos raketas.
„Mūsų žvalgybos tarnyba, palaikanti glaudžius ryšius su NATO tarnybomis partnerėmis, nuodugniai tiria išvakarėse Lenkijoje įvykdytus raketų smūgius“, – sakoma Ludivine Dedonder pareiškime.
„Remiantis turima preliminaria informacija, smūgiai greičiausiai suduoti Ukrainos priešlėktuvinių sistemų, kurios buvo aktyvuotos siekiant numušti Rusijos raketas iš dangaus“, – teigė ministrė.
11:50 | Lenkijos policija paviešino nuotrauką iš raketos smūgio vietos
Lenkijos policija „Twitter“ paviešino nuotrauką, kurioje užfiksuotas antradienį į Pševodo kaimą netoli Ukrainos pasienio smogusios raketos paliktas krateris.
„Pševode, kur įvyko sprogimas, nuo įvykio pradžios policijos pareigūnai saugo teritoriją. Policijos ekspertai kartu su kitomis tarnybomis išsamiai aiškinasi įvykio aplinkybes ir renka įkalčius“, – „Twitter“ žinutėje rašė Lenkijos policija.
W #Przewodów, gdzie doszło do wybuchu policjanci od początku zdarzenia zabezpieczają teren. Policyjni eksperci m. in. z @CBSPolicji, #CLKP, Biura Kryminalnego @PolskaPolicja wspólnie z innymi służbami szczegółowo wyjaśniają okoliczności zdarzenia i zabezpieczają dowody. pic.twitter.com/ohBP0rT4u7
— Polska Policja 🇵🇱 (@PolskaPolicja) November 16, 2022
11:41 | Žiniasklaida: raketą gindamasi paleido Ukraina
Naujienų agentūra „Associated Press“, remdamasi neįvardintais JAV pareigūnais, skelbia, kad antradienį Lenkijoje, pasienyje su Ukraina, nukritusią ir du žmones pražudžiusią raketą paleido Ukrainos ginkluotosios pajėgos, bandydamos numušti Rusijos paleistą raketą.
Trys JAV pareigūnai „Associated Press“ sakė, kad preliminarūs vertinimai rodo, kad Ukrainos pajėgos raketą paleido į atskriejančią Rusijos raketą, nusitaikiusią į Ukrainos elektros infrastruktūrą. Pareigūnai norėjo likti anonimiški, nes nebuvo įgalioti viešai aptarti šio klausimo.
Antradienio vakarą du žmonės žuvo per sprogimą Pševodo kaime, esančiame rytinėje Lenkijos dalyje netoli sienos su Ukraina, kai į kaimą rėžėsi rusų gamybos raketa.
11:04 | O. Scholzas perspėja nedaryti „skubotų išvadų“ dėl Lenkijoje nukritusios raketos
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį paragino atlikti kruopštų tyrimą dėl žmonių aukų pareikalavusio raketų smūgio kaimui Lenkijoje, netoli sienos su karo draskoma Ukraina.
„Šis sugriovimas privalo būti ištirtas, raketos dalys privalo būti ištirtos, tada privalome palaukti rezultatų, o tada juos skelbti viešai“, – reporteriams sakė O. Scholzas per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą Indonezijoje.
„Tokiu rimtu klausimu negali būti jokių skubotų išvadų apie įvykių eigą, kol neatliktas kruopštus tyrimas“, – pabrėžė jis.
10:40 | Nausėda: sprogimai Lenkijoje – naujas Rusijos karo prieš Ukrainą etapas
Sprogimai Lenkijoje yra naujas Rusijos karo Ukrainoje etapas, NATO į tai turi reaguoti adekvačiai, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Manau, kad tai yra pakankamai svarbus naujas etapas šio karo eigoje, kadangi dėl agresyvių Rusijos veiksmų, karo prieš Ukrainą, jau skrenda raketos į NATO teritoriją ir žūsta NATO valstybėse gyvenantys žmonės“, – po trečiadienį surengto tarpinstitucinio pasitarimo dėl saugumo situacijos regione po raketų smūgių Ukrainoje ir Lenkijoje sakė prezidentas.
„Tai yra naujas konflikto eskalavimo etapas į kurį NATO kaip visuma turi reaguoti adekvačiai“, – pridūrė jis.
G. Nausėdos teigimu, trečiadienį vyksiantis NATO ambasadorių susitikimas turėtų „pirmiausia pateikti labai aiškų situacijos vertinimą“ ir „aiškią reakciją į tai kas įvyko“, bei imtis sprendimų „jau pačiu artimiausiu metu“.
Pasak prezidento, nors dar tiriama, iš kur atskriejo raketa, matomas priežastinis ryšys tarp sprogimų Lenkijoje ir Rusijos atakų Ukrainoje.
„Rusija sąmoningai renkasi eskalacijos kelią, sąmoningai siekia sužlugdyti Ukrainos civilinę infrastruktūrą, sukelti kančias žmonėms, nes prasideda šaltasis metų sezonas“, – sakė G. Nausėda.
10:05 | Landsbergis: Lenkija po sprogimų prašo NATO 4-ojo straipsnio, Lietuva – solidarizuojasi
Lenkija po antradienio raketų smūgių prašo konsultacijų pagal ketvirtąjį NATO straipsnį, Lietuva šį prašymą palaiko, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Mano žiniomis, Lenkija prašo ketvirtojo straipsnio ir mes, be abejonės, palaikome, visiškai su Lenkija solidarizuojamės“, – žurnalistams po trečiadienį surengto tarpinstitucinio pasitarimo dėl saugumo situacijos regione po raketų smūgių Ukrainoje ir Lenkijoje sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
09:44 | Zelenskis G-20 šalių vadovams: „tarp jūsų yra teroristinė valstybė“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių vadovams pareiškė, kad jų grupėje yra „teroristinė valstybė“, ir apkaltino Rusiją dėl raketos smūgio Lenkijoje, per kurį žuvo du žmonės.
Kalbėdamas vaizdo ryšiu, V. Zelenskis pavadino raketos smūgį „tikru Rusijos pareiškimu G-20 viršūnių susitikimui“, sakoma jo kalbos kopijoje, kurią matė naujienų agentūra AFP.
Lenkijos teigimu, nėra aiškių įrodymų, kas paleido raketą.
09:19 | Estijos prezidentas išreiškė susirūpinimą dėl Lenkijoje nukritusių raketų
Estijos prezidentas Alaras Karis antradienį socialiniuose tinkluose išreiškė susirūpinimą dėl žinios apie dvi Rusijos raketas, pataikiusias į Lenkijos teritoriją.
„Labai nerimą keliančios žinios apie raketas, pataikiusias į Lenkiją ir žuvusius du žmones. Aš palaikau glaudų ryšį su [Lenkijos] prezidentu Andrzejumi Duda, kad pasikonsultuočiau dėl tolesnės veiklos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė jis.
„Estija, kaip ir visos sąjungininkės, petys į petį stovi kartu už kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“, – sakė Estijos prezidentas.
08:52 | Po raketos smūgio Lenkijoje J. Bidenas ir sąjungininkai surengė skubias derybas
JAV prezidentas Joe Bidenas ir pagrindinių sąjungininkių lyderiai trečiadienį surengė skubias derybas po to, kai Lenkijos teritorijoje netoli sienos su Ukraina nukrito raketa, pranešė Baltieji rūmai.
Skubiai surengtame pasitarime Balyje dalyvavo ir Europos Sąjungos bei visų Didžiojo septyneto (G-7) šalių – Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir JAV – vadovai, atvykę į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą.
Baltųjų rūmų interneto svetainėje sesija pavadinta „skubia apskritojo stalo diskusija“.
Ji vyko už uždarų durų, paprašius žurnalistų išeiti.
J. Bidenas trečiadienį po skubių pokalbių su sąjungininkais Balyje pareiškė, kad „mažai tikėtina“, jog raketos smūgis Lenkijai buvo surengtas iš Rusijos.
„Sutarėme paremti Lenkijoje atliekamą sprogimo tyrimą“, – sakė J. Bidenas žurnalistams po paskubomis surengto susitikimo G-20 renginių kuluaruose.
„Užtikrinsime, kad tiksliai išsiaiškintume, kas nutiko, ir tada kartu nuspręsime, ką daryti toliau“, – tvirtino jis.
08:38 | Nyderlandų premjeras: sprogimas Lenkijoje „nebūtų įvykęs“ be Rusijos raketų atakų prieš Ukrainą
Antradienį įvykęs mirtinas raketos sprogimas Lenkijos pasienyje „nebūtų įvykęs be siaubingų Rusijos raketų atakų prieš Ukrainą“, trečiadienį „Twitter“ pareiškė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte.
„Aišku viena: tai nebūtų įvykę be siaubingų Rusijos raketų atakų prieš Ukrainą. Mes ir toliau palaikome Ukrainą ginantis nuo Rusijos agresijos“, – pridūrė jis.
08:02 | Zelenskis A. Dudai išreiškė užuojautą dėl piliečių žūties po „Rusijos raketų teroro“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį per pokalbį telefonu su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda pareiškė užuojautą dėl šios NATO narės teritorijoje nugriaudėjusio sprogimo, pareikalavusio dviejų gyvybių.
Tai jis paskelbė pasirodžius dar nepatvirtintiems pranešimams, kad Lenkijos teritorijoje nukrito Rusijos raketų, o tai gali būti didelė karo Ukrainoje eskalacija.
„Pareiškiau užuojautą dėl Lenkijos piliečių žūties nuo Rusijos raketų teroro. Apsikeitėme turima informacija ir aiškinamės visus faktus. Ukraina, Lenkija, visa Europa ir pasaulis turi būti visapusiškai apsaugoti nuo teroristinės Rusijos“, – rašoma V. Zelenskio tviterio paskyroje paskelbtoje žinutėje anglų kalba.
07:30 | Bidenas Rusijos vykdomą Ukrainos civilių bombardavimą vadina „barbarišku“
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas trečiadienį po vis dar neišaiškinto raketų smūgio Lenkijos teritorijoje pavadino Rusijos veiksmus prieš Ukrainos civilius gyventojus „barbariškais“.
„Tai, ką jie daro, peržengia visas ribas“, – sakė J. Bidenas, susitikęs su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Rishi Sunaku Balyje vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo metu.
06:57 | Lenkija su sąjungininkais vykdo tyrimą
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paskelbė, kad Lenkijoje antradienio vakarą nukritusi ir du žmones pražudžiusi raketa buvo pagaminta Rusijoje, vis dėlto tebelieka neaišku, kas ją paleido.
„Tyrimas bus bendras [su sąjungininkų pagalba]. Šiuo metu mes neturime įrodymų, kas paleido raketą. Tai buvo Rusijoje pagaminta raketa, bet tyrimas vyksta“, – A. Dudą cituoja „Evropeiskaja Pravda“, remdamasis „Onet“.
Jis sakė kalbėjęs su keliais užsienio lyderiais, įskaitant Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
„Zelenskis patikino, kad tai buvo iš Rusijos Federacijos teritorijos paleista raketa“, – pridūrė Lenkijos prezidentas.
A. Duda pabrėžė, kad „tai, kas atsitiko, buvo pavienis incidentas“.
„Jokių ženklų, kad vyks tolimesni įvykiai, nėra. Lenkų kariai vietoje. Sąjungininkų paramą turime, įsipareigojimus vykdome. Dirbame. Rytoj dar viena svarbi diena – Nacionalinio saugumo tarybos posėdis. Prašau visų išlikti ramiai“, – apibendrino jis.
Dėl incidento Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau iškvietė Rusijos ambasadorių į Užsienio reikalų ministeriją reikalaudamas nedelsiant pateikti išsamius paaiškinimus.
06:49 | Prancūzija ragina „itin atsargiai“ vertinti sprogimo Lenkijoje kilmę
Prancūzija trečiadienį paragino „itin atsargiai“ vertinti mirtinų raketų smūgio NATO narei Lenkijai kilmę, sakydama, kad daug regiono šalių turi panašių ginklų.
„Logiška, kad į šį klausimą žvelgtume itin atsargiai... Daug šalių turi tos pačios rūšies ginklų, todėl nustačius raketos tipą nebūtinai bus galima nustatyti, kas už jos stovi“, – sakė Prancūzijos prezidentūros pareigūnas, įspėdamas apie „didelę eskalacijos riziką“.
06:23 | Blinkenas po sprogimo susisiekė su Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrais
Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Anthony Blinkenas trečiadienį paskambino savo lenkų ir ukrainiečių kolegoms po dviejų gyvybių pareikalavusio sprogimo Lenkijoje ir pažadėjo koordinuoti veiksmus, kol „nustatysime atitinkamus tolesnius žingsnius“.
„Pažadėjome artimiausiomis dienomis toliau glaudžiai koordinuoti savo veiksmus, kol vyks tyrimas ir bus nustatyti atitinkami tolesni žingsniai“, – tviteryje rašė A. Blinkenas, JAV prezidentui Joe Bidenui susitikus su sąjungininkais Balyje vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo kuluaruose aptarti sprogimo.
06:09 | JT vadovas įspėja, kad „absoliučiai būtina vengti karo Ukrainoje eskalavimo“
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas antradienį įspėjo, kad „absoliučiai būtina“ vengti karo Ukrainoje eskalavimo po to, kai per mirtiną raketos smūgį NATO narėje Lenkijoje žuvo du žmonės.
„Generalinis sekretorius yra labai susirūpinęs dėl pranešimų apie Lenkijos teritorijoje sprogusią raketą, – sakė JT vadovas, pasak jo atstovo spaudai Farhano Haqo. – Absoliučiai būtina vengti karo Ukrainoje eskalavimo.“
05:59 | CNN: NATO sekė raketą, kuri nukrito Lenkijoje, duomenys perduoti Lenkijai ir NATO
Antradienį virš Lenkijos oro erdvės skridęs NATO lėktuvas susekė šalyje nusileidusią raketą, antradienį CNN sakė Aljanso karinis pareigūnas.
„Žvalgybos duomenys su [raketos] radaro vėžėmis buvo perduoti NATO ir Lenkijai“, – CNN cituoja NATO karinį pareigūną.
NATO orlaiviai nuolat stebi Ukrainą nuo pat Rusijos invazijos pradžios. Antradienį virš Lenkijos skridęs lėktuvas sekė įvykius Ukrainoje.
NATO pareigūnas nepasakė, nei kas paleido Lenkijoje besileidžiančią raketą, nei iš kur ji buvo paleista.
05:43 | Bidenas: „mažai tikėtina“, kad Lenkijoje sprogusi raketa buvo paleista iš Rusijos
JAV prezidentas Joe Bidenas po skubaus pasaulio lyderių susitikimo pareiškė, kad „mažai tikėtina“, jog raketa, dėl kurios Lenkijoje įvyko sprogimai ir žuvo du žmonės, buvo paleista iš Rusijos.
Šį JAV lyderio pareiškimą cituoja „The Guardian“. J. Bidenas pabrėžė, kad pirmiausia nori išsiaiškinti, „kas atsitiko“, o tada nuspręsti dėl „kito žingsnio“.
Paklaustas, ar raketa buvo paleista iš Rusijos, J. Bidenas sakė: „Yra išankstinė informacija, kuri tai paneigia. Nenoriu apie tai kalbėti, kol neatliksime išsamaus tyrimo. Bet pagal trajektorijos linijas vargu ar ji buvo paleista iš Rusijos, bet pamatysime“.
Balyje į Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimą susirinkę pasaulio lyderiai trečiadienio naktį surengė nepaprastąjį posėdį po Lenkijoje įvykusių sprogimų, kuriuos, Ukrainos ir Lenkijos valdžios institucijų teigimu, sukėlė Rusijoje pagamintos raketos.
