Net iki 2017-ųjų jokių oficialių dokumentų ar šios informacijos patvirtinimų nebuvo. Prie kelerius metus paviešinus slaptus CŽV archyvus britų žurnalistai aptiko vieną telegramą. 1974-aisiais JAV prezidento Geraldo Fordo nacionalinio saugumo patarėjas Brentas Scowcroftas siuntė ją tuometiniam Valstybės sekretoriui Henry Kissingeriui. Buvo kalbama apie dviejų atominių povandeninių laivų susidūrimą prie Didžiosios Britanijos krantų.
1974-aisiais amerikiečių povandeniniai laivai, nešantys ir branduolines galvutes, buvo dislokuoti Škotijoje įrengtoje Holy Loch bazėje, už 50 kilometrų nuo Glazgo. Vienas povandeninis laivas galėjo plukdyti 16 balistinių raketų – o tai yra 160 kovinių galvučių. Kuo galėjo baigtis tokio laivo susidūrimas su sovietiniu analogu – aiškinti daug nereikia. Ypač Šaltojo karo įkarštyje, kuomet visi buvo labai įsitempę ir tik ir laukė iš visų pusių atskrendančių raketų. Šią nelaimę laikė įslaptinta daugiau nei 40 metų. Ir tik prieš kelerius metus žurnalistai gavo dokumentuotą patvirtinimą, kad susidūrimas iš tiesų buvo.
Telegramoje buvo rašoma: „Gautas pranešimas iš Pentagono apie tai, kad vienas iš mūsų „Poseidon“ klasės povandeninių laivų ką tik susidūrė su sovietų povandeniniu laivu. Strateginis raketų kreiseris „James Madison“ išplaukinėjo iš Holy Loho, kad užimtų poziciją, tačiau susidūrė su sovietų povandeniniu laivu, laukusiu prie bazės ribų siekdamas pradėti persekiojimą. Abu laivai išplaukė į paviršių, tačiau vėliau sovietų povandeninis laivas paniro po vandeniu. Kol kas nėra pranešimų apie tai, kokie buvo padaryti nuostoliai. Informuosime vėliau.“
Tiesa, rusų povandeninio laivo įgula apie susidūrimą pasakojo jau anksčiau – dar 2003-iaisiais išleistoje atsiminimų knygoje. Tačiau faktinį dokumentuotą tokio susidūrimo pripažinimą žmonės pamatė daug vėliau. Rusai taip pat supainiojo povandeninių laivų pavadinimų, vietoje susidūrime dalyvavusio „USS James Madison“ įvardijo „USS Nathanael Greene“.
Triukšmo portretas
Pati susidūrimo istorija prasidėjo nuo to, kad sovietų povandeninio atominio laivo „K-306“ įgulai buvo įsakyta sekti amerikiečių povandeninių laivų bazę ir įrašyti taip vadinamą „triukšmo portretą“. Povandeninius laivus Šaltojo karo metais „atpažindavo“ pagal jų sraigtų keliamą triukšmą, o „USS James Madison“ buvo naujas (pradėtas eksploatuoti 1963 metais) povandeninis laivas, apie kurį sovietai turėjo per mažai duomenų.
Tam, kad įrašytų reikiamus garsus Sovietų Sąjungos jūreiviai į vandenį paleisdavo triukšmo granatas. Po kiekvienos jų sprogimo povandeninių laivų hidrolokatoriai „nušvinta“ kelioms minutėms. Tokiu atveju visi poveikio zonoje atsidūrę povandeniniai laivai „apanka“.
Fotoaparate nebuvo juostos, teko pieštuku paišyti
„Laikai buvo tokie. Patys suprantate, buvo Šaltasis karas. Buvo išleistas naujas amerikiečių povandeninis laivas. Reikėjo įrašyti sraigtų triukšmą. Nes akustikai po vandeniu tik pagal triukšmą susiorientuoja, koks laivas artėja. Taip sakant, mus ir pasiuntė“, – savo prisiminimuose pasakojo „K-306“ vyresnysis Vladimiras Podčinenovas.
„Susidūrimas buvo gana stiprus. Sovietų laive buvo pramušta nedidelė skylė torpedų skyriuje, kurią pavyko greitai užtaisyti. „Amerikiečiui“ stipriai sumalėm priekį“, – prisiminė rusas.
Aleksandras Kuzminas, pirmojo rango kapitonas: „Amerikiečių laivas buvo priverstas išnirti. Mes priplaukėme su periskopu ir iškart jį pamatėme. „Nathanael Greene“ plūduriavo ant vandens su dideliu pakrypimu į dešinę pusę. Ant denio buvo matyti pasimetę jūreiviai, kapitonas ant tiltelio bandė suprasti, kas čia nutiko. Mums reikėjo nufotografuoti tą vaizdą per periskopą, tačiau šturmano fotoaparate nebuvo juostos. Teko imti pieštuką ir greitai paišyti“.
Amerikiečių povandeninis laivas buvo gerokai pažeistas ir jį teko nutempti į Holy Loho uostą remontui. „K-306“ dar dvi savaites plaukė „namo“ 40 metrų gylyje, kad sumažintų spaudimą pažeistam torpedų skyriui.
Buvo pradėtas vidinis tyrimas ir povandeninio laivo vadui skirta griežta bausmė.
