Šie įvykiai ne tik verčia oro linijų vadovus ieškoti pasitikėjimo atstatymo priemonių, bet ir kelia klausimą dėl visuomenės saugumo ir orlaivių pramonės ateities. Ar šie incidentai yra tik laikini atsitiktinumai, ar rodo gilias problemas „Boeing“ saugumo kultūroje?
Sumaištį iš dalies nulėmė... „iškritusios durys“
Sausio 5 d. „Alaska Airlines“ lėktuvas „Boeing 737 MAX-9“, skridęs iš Portlando į Ontariją (Kalifornija), buvo priverstas avariniu būdu leistis Oregone po to, kai skrydžio viduryje iškrito durys. Šalia sugedusių durų niekas nesėdėjo, ir pilotams pavyko nutupdyti lėktuvą be nukentėjusių keleivių.
Tačiau šis incidentas sukėlė itin daug klausimų ir nepasitikėjimo „Boeing“ lėktuvų saugumu, skelbia portalas „Politico“.
JAV federalinė aviacijos administracija (FAA) po „Alaska Airlines“ incidento laikinai įšaldė daugumą „Boeing“ lėktuvų 737 MAX-9. Europai įsakymo dėl orlaivio įšaldymo išvengta, nes ES aviacijos saugos agentūra (EASA) teigė, kad „nė viena EASA valstybės narės oro transporto bendrovė šiuo metu neeksploatuoja atitinkamos konfigūracijos orlaivio“.
Galiausiai FAA leido orlaiviui vėl skraidyti, tačiau su tam tikrais apribojimais. Agentūra uždraudė „Boeing“ plėsti „MAX“ lėktuvų gamybą arba patvirtinti papildomas orlaivių gamybos linijas, „kol įsitikinsime, kad šio proceso metu nustatytos kokybės kontrolės problemos yra išspręstos“.
„Toks įvykis negali nutikti lėktuvui, kuris palieka mūsų gamyklą, – vasario pradžioje pripažino „Boeing“ prezidentas ir generalinis direktorius Dave Calhounas. – Mes tiesiog privalome pasistengti dėl savo klientų ir jų keleivių“.
FAA taip pat atliko orlaivių gamybos proceso auditą ir nustatė „daugybę atvejų, kai bendrovės tariamai nesilaikė gamybos kokybės kontrolės reikalavimų“. Ji paprašė „Boeing“ parengti planą, kaip „išspręsti sistemines kokybės kontrolės problemas“.
„Turime aiškų vaizdą, ką reikia daryti, – kitame vasario 28 d. pareiškime sakė D. Calhounas. – Visose šiose diskusijose vyravo skaidrumas. Bendrovė „Boeing“ parengs [išsamų] veiksmų planą su išmatuojamais kriterijais, kuris parodys esminius pokyčius, kurių reikalauja administratorius Michaelas Whitakeris ir FAA. Mūsų „Boeing“ vadovų komanda yra visiškai pasiryžusi įveikti šį iššūkį“.
Aviacijos pramonės analitikas Williamas Swelbaras sakė: „Tik įdomu, kiek laiko gali užtrukti FAA inspektorių ir kitų asmenų apmokymas, kad jie galėtų kuo geriau ištirti „Boeing“ įvykius“.
Jis pažymėjo, kad žmonių nuraminimas, jog skraidyti yra saugu, yra „svarbiausias M. Whitakerio klausimas, tačiau vargu ar tai M. Whitakerio ir FAA darbas“.
Pranešama, kad JAV teisingumo departamentas dėl šio incidento pradėjo baudžiamąjį tyrimą, rašo „New York Times“. Bendrovė „Boeing“ atsisakė tai komentuoti.
Tai ne vienintelis „Boeing“ incidentas
„Boeing“ orlaiviai ir toliau patenka į laikraščių antraštes dėl daugybės incidentų visame pasaulyje – vien šį mėnesį jų įvyko keletas.
Kovo 4 d. iš Teksaso į Floridą skridęs „United Airlines“ lėktuvas „Boeing 737-900“ buvo priverstas leistis avariniu būdu po to, kai iš vieno iš lėktuvo variklių pradėjo veržtis liepsnos.
Kovo 13 d. „American Airlines“ lėktuvas „Boeing 777“ avariniu būdu nusileido Kalifornijoje, įgulai pranešus apie nuleistą padangą.
Kovo 7 d. į Japoniją skridusiam „Boeing 777-200“ teko nukreipti skrydį į Los Andželą, kai netrukus po pakilimo sprogo padanga.
Praėjusią savaitę mažiausiai 50 žmonių buvo sužeisti po to, kai „Boeing 787 LATAM Airlines“ lėktuvas staiga pradėjo kristi viduryje tarp Sidnėjaus ir Oklando – šį kritimą greičiausiai sukėlė nesklandumai su sėdynėmis, dėl kurių pilotas buvo priverstas įsitraukti į valdymą, pranešė „Wall Street Journal“. Po šio paskutinio incidento „Boeing“ nurodė 787 lėktuvus eksploatuojančioms oro linijų bendrovėms patikrinti savo kabinų sėdynes.
Čilės oro linijų bendrovė LATAM savo pareiškime nurodė, kad ji „bendradarbiauja su atitinkamomis institucijomis, kad padėtų tirti incidentą“. Aviakompanijos atstovas spaudai „POLITICO“ sakė, kad „incidentas vis dar tiriamas“ ir kad jie „laukia kompetentingų institucijų išvadų“.
Per vieną naujausių incidentų, susijusių su „Boeing“, kovo 15 d. Oregone nusileido lėktuvas 737-800, kuriame trūko plokštė lėktuvo apačioje. Lėktuvas yra senesnio modelio „Boeing“, kuris pirmą kartą skrido 1998 m., o nuo 2011 m. jį eksploatuoja „United Airlines“, pranešė „Associated Press“.
FAA tiria visus šiuos incidentus.
Bendrovė „Boeing“ teigė, kad atideda komentarus oro linijų bendrovėms, kad jos pateiktų informaciją apie savo orlaivių parkus ir operacijas.
„United Airlines“ generalinis direktorius Scottas Kirby savo pranešime klientams, kuriuo pasidalijo su „Politico“, teigė: „Deja, per pastarąsias keletą savaičių mūsų oro linijų bendrovėje įvyko keletas incidentų, kurie primena apie saugumo svarbą. Nors visi jie nesusiję, noriu, kad žinotumėte, jog šie incidentai atkreipė mūsų dėmesį ir padidino mūsų pastabumą“.
„American Airlines“ iš karto neatsakė į žurnalistų prašymus pateikti komentarus.
Ar saugumas yra nauja „Boeing“ problema?
Ankstesni protestai dėl „Boeing“ saugumo kilo prieš penkerius metus, kai per penkis mėnesius viena po kitos įvyko dvi mirtinos avarijos.
2018 m. gruodį Indonezijoje sudužus „Boeing 737 MAX“ lėktuvui, žuvo 189 keleiviai ir įgulos nariai, o 2019 m. kovą Etiopijoje sudužus kitam to paties modelio lėktuvui, žuvo 157 žmonės.
Beveik dvejus metus “Boeing 737 MAX“ lėktuvai buvo įšaldyti visame pasaulyje, tačiau galiausiai buvo leista jais skraidyti, atlikus dizaino, programinės įrangos ir įgulos mokymo pertvarkas.
Tačiau po penkerių metų pasikartojantys „Boeing“ saugos incidentai kelia naują susirūpinimą.
„Pasitikėjimo kibiras beveik tuščias, ir prireiks laiko, kol vėl bus visiškai pasitikima „Boeing“ prekės ženklu, – sakė Antverpeno (Prancūzijos) universiteto oro transporto ekonomistas Wouteris Dewulfas. – „Jei tai ne „Boeing“, aš neskraidysiu“, – anksčiau buvo „Boeing“ kokybės šūkis. Atrodo, kad tai nebegalioja“.
„Jei artimiausiu metu įvyks dar viena rimta avarija ar incidentas su „737 MAX“, dėl „Boeing“ kaltės ar ne, tai labai pakenks ne tik visuomenės, bet ir valdžios institucijų pasitikėjimui šiuo modeliu“, – perspėjo profesorius.
Dublino miesto universiteto Verslo mokyklos aviacijos vadybos docentė Marina Efthymiou sakė, kad visuomenės susirūpinimas dėl „Boeing“ saugumo yra „labai pagrįstas“ – atsižvelgiant į pastaruosius incidentus ir į tai, kad 2018 m. avarijų prisiminimai dar švieži.
„Nėra taip, kad vienas darbuotojas pamiršo ką nors padaryti, – sakė M. Efthymiou. – Tai tęsiasi jau kelerius metus. O to mastas gali rodyti, kad yra problemų ir susirūpinimą keliančių klausimų dėl saugos kultūros viduje, tai kyla iki pat viršaus“.
Ji pridūrė, kad aviacija yra „labai saugi pramonės šaka“, o nelaimingi atsitikimai joje yra reti „dėl griežtų tarptautinių saugos taisyklių“. Tačiau „tai, kad šie dalykai įvyko per tokį trumpą laiką, kelia nerimą“.
Kas buvo kalbama apie mirusį „Boeing“ informatorių?
Kovo 9 d. buvęs „Boeing“ darbuotojas Johnas Barnettas buvo rastas negyvas Pietų Karolinoje dėl akivaizdžios savižudybės, pranešė vietos valdžios institucijos.
J. Barnettas, kuris „Boeing“ dirbo daugiau kaip 30 metų, o 2017 m. paliko įmonę, buvo išreiškęs susirūpinimą dėl įmonės gamybos standartų ir dalyvavo parodymų davimo procedūroje vykstančioje informatoriaus keršto byloje prieš „Boeing“, sakė jo advokatai.
„Esame nuliūdę dėl J. Barnetto mirties, o mūsų mintys yra su jo šeima ir draugais“, – sakoma „Boeing“ pareiškime agentūrai „Reuters“.
Policija tiria jo mirtį.
Ar Europos reguliavimo institucijos pateikė pastabų dėl „Boeing“ problemų?
Europos reguliavimo institucijos neatmetė galimybės imtis drastiškų priemonių.
Šiuo metu pagal transatlantinį susitarimą EASA pripažįsta FAA išduotus „Boeing“ lėktuvų saugos patvirtinimus. Tačiau po pastarųjų incidentų EASA vykdomojo direktoriaus pareigas einantis Lucas Tytgatas praėjusią savaitę agentūrai „Reuters“ sakė, kad agentūra yra pasirengusi „prireikus“ sustabdyti JAV saugos patvirtinimų pripažinimą.
Tačiau jis taip pat sakė, kad nemano, jog tai įvyks artimiausiu metu, ir kad jaučiasi „užtikrintas“, jog „Boeing“ sprendžia kokybės kontrolės problemas.
Pasak M. Efthymiou, mažai tikėtina, kad Europoje bus masiškai nutrauktas „Boeing“ lėktuvų eismas. Jei taip atsitiktų, tai turėtų milžiniškų pasekmių tiek pasauliniu, tiek Europos lygmeniu.
Dabartinis orlaivių pristatymo vėlavimas ir nuolatinės tiekimo problemos jau dabar turi veiklos ir finansinį poveikį aviacijos sistemai, tačiau jis bus daug didesnis, jei orlaiviai vėl bus įšaldyti.
„Boeing“ „bėdos“ turės įtakos bilietų kainai, lėktuvų parko plėtros planai ir maršrutų plėtra bus apribota dėl vėluojančių orlaivių“, – sakė ji.
„Be to, trūksta rinkos pasitikėjimo „Boeing“, o akcininkams kelia didelį susirūpinimą tai, kad akcijų kaina labai sparčiai krenta, – pridūrė ji. – Be to, juos stebi ir priežiūros institucija, kuri negali sau leisti dar vienos klaidos“.
„Tai nėra tik „Boeing“ problema, – sakė aviacijos pramonės analitikas Williamas Swelbaras, – arba tik tų „Boeing“ klientų, kuriems tai turėjo tiesioginį poveikį, problema. Tai pramonė, kuriai reikia augti, ypač atsižvelgiant į staigią išlaidų trajektoriją, su kuria ji susiduria“.
Taigi, ar turėtumėte nerimauti?
Nuo 2019 m. kovo mėnesio užsakymų svetainėje „Kayak“ klientams leidžiama filtruoti orlaivių tipus, bendrovė teigė, kad po „Alaska Airlines“ incidento šios priemonės naudojimas padidėjo 15 kartų.
„Šiuo metu iš esmės nebuvo jokio reikšmingo „užsakymų atšaukimo“, – sakė analitikas W. Swelbaras. – Vis dėlto, kai oro linijų vadovai, norėdami sustiprinti pasitikėjimą, turi paaiškinti keliaujančiai visuomenei, kad jų oro linijose atliekami saugos patikrinimai, laikraščių antraštės apie saugios aplinkos užtikrinimą gali turėti atvirkštinį poveikį, ypač jei šios problemos tęsiasi ilgiau“.
„Dewulf“ ir toliau palankiai vertina „737 MAX“, nes „tai vis dar geriausiai parduodamas orlaivio tipas pasaulyje, yra daugiau nei 4 tūkst. šio tipo orlaivių užsakymų, o „Airbus“ neturi pajėgumų užpildyti galimų atšaukimų“.
M. Efthymiou teigė, kad net ir esant susirūpinimui, svarbu prisiminti, jog kelionės lėktuvu „išlieka vienu saugiausių transporto būdų“.
Tačiau Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire buvo kur kas skeptiškesnis dėl skrydžių „Boeing“ lėktuvais.
„Aš mieliau skrisčiau „Airbus“ nei „Boeing“. Mano šeima taip pat: jie manimi rūpinasi“, – sakė jis. Reiktų pažymėti, kad „Airbus“ yra prancūzų įmonė, todėl čia galima įžvelgti norą reklamuoti savo šalies pramonės produktą.
